TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kreditų rinkoje - pokyčiai vartotojų naudai

2011 04 06 0:00
Vartojimo kredito įstatymas turėjo sumažinti riziką nemokiems žmonės įklimpti į skolų liūną.
LŽ archyvo nuotrauka

Didieji ir smulkieji kreditų davėjai pripažįsta, kad įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymas labiau apsaugos jų klientus, bet jo poveikis šalies kreditoriams skirtingas.

Nuo balandžio 1 dienos didieji komerciniai bankai papildomos finansinės naštos ir naujų reikalavimų beveik nepajuto, o smulkiąsias kreditų bendroves užgulusi našta verčia iš esmės keisti veiklos pobūdį. Dėl to daugiau kaip pusė greituosius kreditus teikusių bendrovių ketina išsikelti iš Lietuvos.

Sąnaudų klientams neperkėlė

Didieji šalies komerciniai bankai išaugusias sąnaudas padengė savo sąskaita ir nepakėlė nei vartojimo kreditų palūkanų, nei kitų mokesčių klientams. "Vartojimo kredito įstatymo įgyvendinimas neturėjo įtakos klientams taikomai kainodarai. Visi reikalingi pakeitimai buvo atlikti banko sąskaita, neperkeliant šių sąnaudų klientams. Priešingai, siekdami padidinti pardavimą, sumažinome vartojimo paskolų palūkanas ir pagerinome kitas paskolų sąlygas", - LŽ sakė banko SNORAS Pardavimų departamento direktorius Deividas Šipaila. Jis pripažino, kad kai kuriems naujojo įstatymo straipsniams įgyvendinti reikėjo keisti programinę įrangą, tačiau tai buvo atlikta banko sąskaita ir keisti paskolų sąlygų klientams į blogesnę pusę bankas SNORAS neketina.

Pasak D.Šipailos, SNORO vartojimo paskolų išdavimas 2011 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2010-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo dvigubai. Vartojimo kreditų vidutinė suma yra apie 8 tūkst. litų, vidutinės palūkanos - iki 13 proc., terminas - apie 3,5 metų.

"Maksimaliai klientui galime suteikti vartojimo paskolą be užstato iki 50 tūkst. litų su 7 proc. metinėmis palūkanomis. Iki 10 tūkst. litų siekiančią vartojimo paskolą bankas SNORAS gali išduoti iš karto, vienintelio apsilankymo bet kuriame banko klientų aptarnavimo padalinyje metu", - teigė bankininkas.

Vartojimo paskolų terminai, taikomi mokesčiai ir kitos sąlygos nesikeičia ir komerciniame SEB banke. "Bankas turėjo tam tikrų išlaidų, susijusių su darbuotojų mokymais apie pokyčius ir įstatymų bazę, taip pat su techniniais darbais atnaujinant paskolų sutarties formas ir pan. Tačiau šios banko išlaidos yra vienkartinės ir įtakos vartojimo paskolų teikimo sąlygoms neturės", - LŽ sakė SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas.

SEB bankas 2009 metais naujų vartojimo paskolų suteikė už 40 mln. litų. Praėjusiais metais, pamažu atsigaunant šalies ekonomikai, stebėtas nedidelis vartojimo paskolų rinkos pagyvėjimas - 2010-aisiais naujų vartojimo paskolų bankas suteikė už 48 mln. litų.

Pasak A.Žilinsko, vidutinė SEB banko suteikiama vartojimo paskola yra 10 tūkst. litų. Dažniausiai tokia paskola suteikiama 4 metų laikotarpiui. Šiuo metu vartojimo paskolų litais ir eurais palūkanos (palūkanų norma ir marža) siekia nuo 9 procentų.

Nebemato ateities Lietuvoje

Tuo metu smulkiųjų kreditų bendrovės, teikiančios vadinamuosius greituosius kreditus, kurių veiklai įstatymas iš esmės ir skirtas, Lietuvoje nišos verslui nebemato. "Lietuvoje nebeliks 50-70 proc. smulkiųjų paskolų bendrovių. Kapitalas iškeliaus iš Lietuvos į kitas šalis. Rinkoje sumažės konkurencija, o paslaugos vartotojai negalės rinktis paslaugų pagal poreikius. Panašu, kad pats vartojimo kreditų įstatymas buvo priimtas tik tam, kad sužlugdytų smulkųjį lietuvišką verslą ir išvalytų rinką stambioms užsienio finansų bendrovėms", - LŽ piktinosi 17 bendrovių vienijančios Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė.

Pasak jos, įstatymo straipsnių įgyvendinimas iš vartojimo kreditus teikiančių įmonių pareikalaus papildomų išlaidų - reikės pertvarkyti programinę įrangą, peržiūrėti ir atnaujinti rinkodaros veiksmus. Be to, duomenims teikti reikės papildomai įdarbinti žmonių. "Visa tai dar labiau apsunkins sąlygas verslui", - sakė ji.

Įstatymas įpareigoja vartojimo kreditų davėjus kaupti ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai teikti detalią informaciją apie suteiktus vartojimo kreditus.

Be to, įmonės per trumpą laiką nespėjo deramai pasirengti iki balandžio 1 dienos, nes kai kurie valstybės institucijų parengti poįstatyminiai aktai, reglamentuojantys įstatymo reikalavimo vykdymą, atsirado tik kovo viduryje. "Dalis įmonių nespėjo pasirengti ir veiklą laikinai sustabdė", - teigė K.Nemaniūtė.

Labiausiai smulkiuosius kreditorius piktina įstatymu ribojama bendra vartojimo kredito kaina. Jos metinė norma sutarties sudarymo momentu negali būti didesnė kaip 250 procentų. "Kuo kredito grąžinimo terminas trumpesnis, tuo ši norma didesnė. Pavyzdžiui, skolinant 100 litų vienai dienai su 1 lito mokesčiu, tai sudarytų 3560 proc. bendros vartojimo kredito metinės kainos normos. Įstatymas ją riboja iki 250. Todėl teikti nedidelių trumpo laikotarpio kreditų nebeapsimokės. Žmogus, norintis kelioms dienoms pasiskolinti 100 litų, bus priverstas skolintis mėnesiui ir gerokai daugiau", - teigė K.Nemaniūtė.

Smulkiųjų kreditorių atstovė tvirtino, kad jau dabar nedideli trumpo laikotarpio kreditai yra išnykę - skolinama ne mažesniam kaip 30 dienų terminui. Iki įstatymo įsigaliojimo vidutinis asociacijos narių išduodamas vartojimo kreditas buvo 450 litų, o terminas - 20 dienų. Asociacijos duomenimis, pernai 96,53 proc. vartotojų prisiimtų įsipareigojimų buvo vykdomi laiku.

K.Nemaniūtė teigė, kad smulkiųjų kreditų įmonės sveikino pastangas sukurti aiškias taisykles. "Dabar vartotojams tikrai bus lengviau lyginti skirtingus finansinius produktus, jie turės daugiau teisių. Tačiau tai, kad buvo nustatyta vartojimo kredito kainos metinė normos riba, vers įmones keltis į kitas Europos Sąjungos šalis, kur tokių ribojimų nėra", - teigė ji.

Skolininkai pranašesni už skolintojus?

61 iš 67 šalyje veikiančių kredito unijų vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos direktorius Fortunatas Dirginčius taip pat neigiamai vertina įstatymo nustatytus papildomus reikalavimus kreditų davėjams. Jis kritiškai atsiliepė apie reikalavimą prieš sudarant vartojimo kredito sutartį pateikti standartinę informaciją (pasiūlymą) vartojimo kredito gavėjui nurodant beveik visas sutarties sąlygas. Kad įvykdytų šį reikalavimą, pasak F.Dirginčiaus, kredito unijos turėjo papildomai investuoti į programinę įrangą, rengti naujus teisinius siūlymus bei apmokyti darbuotojus, kurie rengia pasiūlymus pagal konkrečias vartojimo kredito sąlygas.

"Kokia nauda iš to pasiūlymo vartojimo kredito gavėjui, jeigu jis gauna 6-7, o atskirais atvejais ir 14-15 lapų dokumentą, kuriame smulkiu šriftu surašyta dauguma vartojimo kredito sutarties sąlygų? Jeigu nori išsamiai išsianalizuoti ir palyginti skirtingų vartojimo kredito davėjų sąlygas, vartojimo kredito gavėjas turi susirinkti kokius 3-5 pasiūlymus, tai reiškia, kad jam gali tekti perskaityti ir 50 puslapių tekstą! Pasiūlymas būtų tikrai naudingesnis, jei tilptų ant vieno popieriaus lapo, nes bet kuriuo atveju pagal naują įstatymą vartojimo kredito gavėjas turi teisę atsisakyti vartojimo kredito sutarties per 14 kalendorinių dienų, jei per tą laiką susiranda, kas vartojimo kreditą suteiks palankesnėmis sąlygomis", - sakė F.Dirginčius.

Pasak jo, įstatymas sudaro sąlygas vartojimo kredito gavėjams piktnaudžiauti savo teisėmis ir vėluoti mokėti priklausančias kredito įmokas, nes sutartį su juo bus galima nutraukti tik jeigu pradelsta grąžinti kredito suma sudarys 10 proc. visos kredito sumos arba jeigu daugiau kaip 3 mėnesius bus vėluojama mokėti įmokas. "Tokiais atvejais kiekvieną kartą vartojimo kredito gavėjui reikės rašyti ir siųsti priminimus, skaičiuoti specialiuosius atidėjimus ir kredito unijos gali dėl to patirti nemažų nuostolių. Taip pat apribotas ir delspinigių dydis", - LŽ sakė F.Dirginčius.

Dabar šalies kredito unijų teikiama vidutinė vartojimo paskola siekia 8,3 tūkst. litų vidutinėmis 13,54 proc. palūkanomis.

Visiems vienodi reikalavimai

Praėjusių metų pabaigoje Seimo priimtas ir šių metų balandžio 1 dieną įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymas numato daugiau aiškumo ir tvarkos smulkiųjų kreditų rinkoje bei iš dalies sumažina riziką nemokiems žmonės įklimpti į skolų liūną.

Dabar prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikti patikrinimą. Įstatymas reglamentuoja teikiamų vartojimo kreditų reklamą, klientams būtiną pateikti informaciją apie teikiamą vartojimo kreditą, apibrėžia vartojimo kredito gavėjų teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito davėjų teisę į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejais.

"Bankams ir anksčiau buvo taikomos atitinkamos reguliavimo priemonės, kuriose aiškiai apibrėžti keliami reikalavimai, pavyzdžiui, privalomas kliento mokumo vertinimas, kliento informavimas apie prisiimamą riziką ir kiti. Tuo metu greitųjų kreditų bendrovėms tokių reikalavimų reglamentuojančių dokumentų nebuvo. Dabar, įsigaliojus įstatymui, visiems vartojimo kreditų rinkos žaidėjams bus taikomi vienodi reikalavimai", - sakė SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas A.Žilinskas.

Skaičiai

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai priklausančiose 17 bendrovių iki šių metų balandžio 1-osios vidutinis išduodamas vartojimo kreditas siekė 450 litų, o terminas - 20 dienų. Tokios paskolos mokestis buvo apie 60-65 litus.

Įsigaliojus naujam įstatymui bendrovės jau skelbia, kad vartojimo kreditai atpigo dvigubai. 500 litų kreditas 20 dienai kainuoja apie 37 litus, 30 dienų - apie 52 litus. Atitinkamai skolintis 1500 litų 20 dienų atsieis 112, 30 dienų - apie 152 litus.

2011 metų sausio 1 dieną Lietuvoje veikė 68 kredito unijos, jos vienijo daugiau nei 114 tūkst. narių. Asociacijos "Lietuvos kredito unijos" �duomenimis, 2010 metais jose daugiausia buvo skolinamos 1-4 tūkst. litų sumos.

Dabar šalies kredito unijų teikiama vidutinė vartojimo paskola siekia 8,3 tūkst. litų vidutinėmis 13,54 proc. palūkanomis.

Šalies komerciniuose bankuose vartojimo kreditų vidutinė suma, palūkanos ir terminai įsigaliojus naujam įstatymui nesikeitė.

Dabar vidutinis vartojimo kreditas siekia 7,5-10 tūkst. litų, palūkanos - nuo 9 iki 13 proc., skolinimo terminas - 3,5-5 metai.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija skelbia, kad 2010-aisiais priimtų įsipareigojimų laiku nevykdė apie 4 proc. smulkiųjų kreditų gavėjų.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2010 metais komercinių bankų gyventojams išduotų vartojimo paskolų pradelstos paskolos sudarė apie 9 procentus.

Kreditų biuro "Creditinfo" duomenimis, kovo mėnesį įvairių pradelstų skolų turėjo 211 tūkst. gyventojų. Visos Lietuvos gyventojų pradelstos skolos vasario mėnesį siekė 2,13 mlrd. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"