TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Krematoriumas Vilniaus plėtros nesujauks

2016 08 17 6:00
Krematoriumas Vilniuje išdygs tuo atveju, jei didės šių paslaugų poreikis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniuje, netoli oro uosto, po kelerių metų gali iškilti antras šalyje krematoriumas. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tiki, kad tai nepristabdys neseniai įsibėgėjusios sostinės plėtros pietinėje jos dalyje ir nepakirs NT kainų.

Vienintelį šalyje, Kėdainiuose, veikiantį krematoriumą valdanti bendrovė K2 LT rugpjūčio pradžioje paskelbė išsirinkusi plėtros vietą Vilniuje – Liepynės kapines, esančias maždaug už kilometro nuo parduotuvės „Ikea“.

Tiesa, plėtrą sostinėje kol kas bendrovė tik planuoja. Krematoriumas Vilniuje išdygs ne anksčiau kaip kitais metais. Jis, kaip anksčiau yra sakęs K2 LT direktorius Vytenis Labanauskas, sostinėje bus statomas tik tuo atveju, jei didės paslaugų poreikis. Šiuo metu bendrovė atlieka būtinas procedūras statybos leidimui gauti.

„Lietuvos žinios“ primena, kad krematoriumą Vilniuje norėta statyti ir Olandų gatvėje. Tokių ketinimų turėjo bendrovė „Ritualas“, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba tam nepritarė. Savo sprendimą ji motyvavo tuo, kad sklypas yra Pavilnių regioniniame parke ir Lyglaukių geomorfologiniame draustinyje, dalis sklypo patenka į Vilniaus žydų senųjų kapinių teritoriją. Be to, krematoriumui šioje vietoje priešinosi bendruomenė. Žmonių įsitikinimu, jį planuota statyti per arti gyvenamųjų namų.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertų požiūriu, bendrovės K2 LT pasirinkta vieta pietinėje miesto dalyje krematoriumui yra tinkama ir neturėtų trikdyti nei gyventojų, nei investuotojų.

Komerciniai projektai nesugrius

Audrius Šapoka, bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas, teigė nemanantis, jog krematoriumo atsiradimas gali paveikti miesto plėtrą pietinėje sostinės teritorijoje. Jis sutiko, kad dėl emocinio aspekto krematoriumas gali turėti šiek tiek įtakos naujų gyvenamųjų namų statyboms, tačiau jau dabar planuojamų projektų nesustabdys. Juo labiau esą nedarys absoliučiai jokio poveikio komercinio NT plėtrai.

„Pirmiausia pietinėje Vilniaus dalyje, ypač aplink „Ikea“, yra nedaug gyvenamųjų pastatų – individualių namų prekyba ten ne itin aktyvi, nes nėra didelės pasiūlos. Ši miesto dalis labiau pramoninė“, – aiškino ekspertas.

Jis patvirtino, kad šiuo metu apie parduotuvę „Ikea“ vyksta gana aktyvi NT projektų plėtra. Vienas akivaizdžiausių to pavyzdžių – neseniai duris atvėręs prekybos centras „Nordika“. Susidomėjimą šia vieta taip pat rodo keli užsienio investuotojai. Vienas jų jau paskelbė, kad visiškai šalia į komercinį NT ketina investuoti daugiau kaip 100 mln. eurų.

„Plėtra vyks ir toliau, tačiau tai bus daugiau komercinių, o ne gyvenamųjų pastatų projektai. Akivaizdžiai šių namų plėtrai – tiek esant krematoriumui, tiek jo nesant – Vilniaus pietinė dalis tiesiog nelabai patraukli“, – kalbėjo A. Šapoka.

Kita vertus, kaip pabrėžė pašnekovas, negalima sakyti, kad individualių namų ar nedidelių daugiabučių pietinėje Vilniaus dalyje iš vis nėra ir nebus statoma. Kai kurie investuotojai pastaruoju metu svarsto galimybes šioje miesto dalyje įgyvendinti nedidelių daugiabučių projektus. Pagrindinis jų motyvas – aplink susitelkę labai daug darbo jėgos, kuriai ir tektų naujų būstų pasiūla. „Šiems planams galimas krematoriumo atsiradimas tikrai nedarys įtakos. Juo labiau kad jis bus gana modernus ir architektūriniu požiūriu atskiras statinys“, – tvirtino A. Šapoka.

Infrastruktūra tinkama

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys Egidijus Damulis pabrėžė, kad pietinė Vilniaus dalis per pastaruosius dešimt metų mažiausiai plėtėsi. Tačiau dabar šioje teritorijoje stebimas gana didelis suaktyvėjimas. Pašnekovas taip pat teigė, jog krematoriumas nei miesto plėtrai, nei NT kainoms įtakos neturės, nes įsikurs tam tinkamoje vietoje.

„Kadangi ten nusistovėjusi tokio pobūdžio infrastruktūra – kapinės, istoriškai aplinka jau yra susitaikiusi su šia gretimybe ir ją įvertinusi. Taigi nemanyčiau, kad krematoriumas galėtų kaip nors neigiamai paveikti kitus komercinius objektus ir turėti kokios nors reikšmingos įtakos kainoms. Jeigu toks objektas atsirastų nesant šios infrastruktūros, poveikis gal ir būtų, tačiau tik dėl gana gajų stereotipų“, – dėstė LNTPA valdybos narys.

Pietinėje Vilniaus dalyje, anot E. Damulio, suplanuoti komerciniai objektai, o aktyvi gyvenamosios paskirties objektų plėtra, jo žiniomis, nėra numatyta dėl šalia esančio oro uosto ir lėktuvų keliamo triukšmo.

Tomas Brazionis, bendrovės „Inreal“ Vilniaus biuro Vertinimo skyriaus vadovas, pritarė, kad krematoriumas, kaip dar vienas pietinės sostinės dalies trūkumas, tiek miesto plėtrai, tiek NT kainoms įtakos neturės. Mat šioje vietoje esantis NT jau ir taip patenka į mažesnių kainų segmentą – turto vertę mažina lėktuvų keliamas triukšmas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"