TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kremlius supančiojo europiečiams rankas

2007 04 18 0:00
"Gazprom" būstinėje Maskvoje priimami sprendimai Europą tolina nuo išsvajotos energetinės nepriklausomybės.
"AFP/Scanpix" nuotrauka

Nors ir pavėlavusi, Europos Sąjunga pripažino, kokia gali būti pavojinga priklausomybė nuo rusiškų energijos išteklių. Tačiau tarpusavio nuomonių skirtumai ir idėjų stoka neleidžia europiečiams šios priklausomybės išvengti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali savimi didžiuotis - atrodo, kad strategija Rusijai grąžinti buvusią didybę, prarastą sugriuvus Sovietų Sąjungai, pildosi. Įtakingas britų savaitraštis "The Economist" rašo, kad Kremliaus vadovas įtaką bando stiprinti keldamas baimę kitiems, o tai patinka daugeliui rusų.

Kontroliuoja gijas

Sovietų Sąjungos geopolitinė galia buvo paremta karine jėga, o nafta ir dujos tik leido tą galią finansuoti. Dabartinėje Rusijoje šie energijos ištekliai tapo pagrindine įtakos priemone.

Norint ją kontroliuoti, Kremliui reikia vamzdynų kontrolės šalyje ir kaimyninėse šalyse bei ilgalaikių sutarčių su vartotojais iš Europos. Kol kas šią kontrolę Maskva turi ir ja naudojasi.

Rusijos naftos milžinas "Gazprom" yra sudaręs dujų eksporto sutartis su dauguma Europos šalių. Ši bendrovė gali veikti ir Europos šalių vidaus rinkose. Briuselio skaičiavimu, jau dabar pusę suvartojamų dujų Europa gauna iš Rusijos.

ES valdininkai sako, kad su Rusija reikia kažką daryti, tačiau nežino ką. Kai su šia valstybe kalbamasi apie "žaidimo taisykles", ji stengiasi sudaryti konkrečias sutartis.

Ir šios sutartys seka viena po kitos - kovą buvo pasirašytas susitarimas dėl naftotiekio iš Bulgarijos į Graikiją. Tai leis naftos kelią nusukti nuo Bosforo sąsiaurio. Šio kontrakto reikšmė ir simbolinė - tai bus pirmas Rusijos kontroliuojamas vamzdynas ES teritorijoje.

Skaldyk ir valdyk

Žinoma, naftą Europa gali pirkti ir kitose šalyse. Kur kas daugiau nerimo kelia ES priklausomybė nuo rusiškų dujų - Rusijos dujų vamzdynai supa vieningą Europą ir iš Šiaurės, ir iš Pietų.

Štai Rusija su Vokietija kartu tiesia dujotiekį Baltijos jūros dugnu, aplenksiantį Ukrainą ir Lenkiją. Nors buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (beje, vienas šio projekto vadovų) sako, kad dujotiekis padidins Europos energetinę nepriklausomybę, kritikai tai neigia.

Anot jų, ši nauja "gija" leis Rusijai nutraukti dujų tiekimą Vidurio ir Rytų Europos šalims. Kita vertus, nutiesus dujotiekį padidės dujų kiekis Vokietijai, rusiškų dujų gaus Olandija, Didžioji Britanija.

Pietuose Rusija eksploatuoja dujotiekį, einantį Juodosios jūros dugnu į Turkiją. Ši šalis dujotiekį nori pratęsti iki Vengrijos. Toks projektas taptų konkurentu ES planuojamam dujotiekiui "Nabucco", kuris nusidriektų iš Turkijos į Austriją.

Būtent ši idėja buvo viena iš nedaugelio priemonių, kuria bandyta ES valstybėms užkirsti kelią Rusijos hegemonijai dujų rinkoje. "Nabucco" vamzdžiu dujos tekėtų iš Vidurinės Azijos į Europą aplenkdamos Rusiją. Tačiau šiandien šis planas labiau verčia Europos šalis ginčytis, nei stiprina jų vienybę.

Antai kovą Vengrijos premjeras Ferencas Gyurcsanis "Nabucco" pavadino tolima svajone. Oficialusis Budapeštas tada pareiškė, kad prioritetą skiria naujajai dujotiekio atšakai, einančiai iš Rusijos per Turkiją.

"Gazprom" jau dabar Vengriją aprūpina 80 proc. dujų ir šioje šalyje ketina statyti didelę jų saugyklą, iš kurios dujos būtų paskirstytos visai Centrinei Europai. Girdamas šį projektą Vengrijos premjeras gynėsi neskaldąs Europos vienybės. Negalima sugriauti to, kas neegzistuoja - tokios logikos laikėsi Gyurcsanis.

Leidžia šaknis

Siekdamas užvaldyti dujų tiekimo kelius "Gazprom" taip pat aktyviai perka Europos dujų infrastruktūrą. Rusams priklauso 35 proc. Vokietijos dujų bendrovės "Wingas" akcijų, Baltijos šalyse "Gazprom" valdo dujų tiekimo kompanijas (Lietuvoje jo įtaka slegia "Lietuvos dujas", "Dujotekaną" - red.). Koncernas yra įsigijęs dešimtadalį Belgiją ir Didžiąją Britaniją jungiančio vamzdyno akcijų, planuoja pirkti panašų akcijų paketą atšakos, jungiančios Olandiją ir Didžiąją Britaniją.

"Gazprom" siekia įtakos ir elektros energijos, naftos gavybos, suskystintų dujų versle. "Valdyti ketvirtadalį pasaulio naftos paklausos mums nepakanka - mes norime tapti didžiausia pasaulio energijos bendrove", - taip "Gazprom" ambicijas apibūdino vienas jo vadovų Aleksandras Medvedevas.

Tuo metu dauguma Europos valstybių stengiasi su Rusija nesipykti. Europiečiai mano, kad nereikia drausti rusams investuoti kapitalą į jų šalis. Štai Belgijos valdžia pareiškė, kad "Gazprom" bandymas įsitvirtinti jų šalyje baimės nekelia.

Visiškai priešingai elgiasi Rusija. Ji privertė "Royal Dutch Shell" atsisakyti projekto "Sachalin-2" kontrolinio akcijų paketo Rusijos Rytuose, britų kompanijai BP neleido išgauti dujų Sibire, be to, atsisakė užsieniečių paslaugų padėti išgauti dujas Barenco jūroje.

Buria šalininkus

Rusija griežtai atsisako ES ratifikuoti Energijos chartiją, leidžiančią ir kitų šalių bendrovėms valdyti Rusijos vamzdynus. Taip pat aktyviai svarstomas planas sukurti dujų gavybos šalių kartelį - vadinamąjį dujų OPEC. Turint mintyje, kad 60 proc. pasaulio dujų atsargų glūdi trijose valstybėse - Rusijoje, Irane ir Katare, ši idėja atrodo reali.

"Gazprom" jau yra pasirašęs susitarimą su Alžyro kompanija "Sonatrach" dėl bendradarbiavimo dujų gavybos versle. Tai kelia nerimą europiečiams, nes Alžyras po Rusijos ir Norvegijos yra trečias pagal dydį dujų tiekėjas žemynui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"