TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Krepšininkai laimi - vėliavėlių nelieka

2007 09 15 0:00
Per dieną automobilinių vėliavėlių parduodama 10 kartų daugiau nei paprastai.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Jau pora savaičių Lietuvos gatvėse galima pamatyti trispalvėmis vėliavėlėmis pasipuošusius automobilius. Prekyba jomis ir krepšinio atributais tiesiogiai susijusi su Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės laimėjimais Europos vyrų krepšinio čempionate - tuo įsitikinę prekybininkai.

Nors prekybininkai džiaugiasi krepšinio atributikos paklausa įpusėjus Europos vyrų krepšinio čempionatui, jau dabar galima teigti, kad rinkoje prekyba aksesuarais dar lieka neišnaudota niša. Kita vertus, kyla abejonių dėl automobilinių vėliavėlių gamybos ir prekybos jomis reglamentavimo.

Išgraibstytos

Kaip LŽ teigė UAB "Maxima LT" atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė, prieš Europos vyrų krepšinio čempionatą (EČ) įmonė įsigijo per 4 tūkst. vėliavėlių.

Visos jos, anot V.Jakubauskaitės, jau parduotos. "Vėliavėlių galėtų daugiau gaminti", - spragą rinkoje įžvelgia V.Jakubauskaitė.

Ji patvirtino, kad prekybos aksesuarais sėkmė priklauso nuo rinktinės pergalių: "Prekyba suaktyvėjo, kai krepšininkams pradėjo sektis."

Įvairiais suvenyrais prekiaujančios UAB "Rodiklis" reklaminės atributikos prekybos vadovės Viltės Liaugaudienės teigimu, apyvarta vykstant čempionatui kelis kartus didesnė nei paprastai.

"Per dieną automobilinių vėliavėlių parduodame 10 kartų daugiau nei paprastai. Bendra atributikos paklausa didesnė 3 kartus. Visas vėliavėles buvo išpirkę. Dabar vėl turime. Teko gaminti papildomai per naktį", - sakė ji.

Vis dėlto V.Liaugaudienė pripažino, kad nuolatinio susidomėjimo atributika nejuntama. "Rinka gana siaura. Atributiką daugiausia perka sporto aistruoliai ir užsieniečiai", - komentavo ji.

Parduoda užsienyje

Marškinėlius krepšinio sirgaliams gaminančios įmonės UAB "Tūta" direktoriaus Valentino Navikausko teigimu, paklausa marškinėliams, net vykstant Europos čempionatui, ne itin didelė.

"Masiškai neperka. Kai kas gal kartą gyvenime nusiperka tokius marškinėlius. Naujų sirgaliams skirtų marškinėlių iki šios dienos parduota 1,5 tūkst., - tvirtino V.Navikauskas. - Manau, gali būti parduota iki 3 tūkst. Jei Lietuva laimėtų čempionatą, gal ir padidėtų apyvarta."

V.Navikauskas pripažino, kad prekyba sporto atributika Lietuvoje - gana naujas reiškinys. "Užsienyje tokia atributika populiari. Ten, pavyzdžiui, pinigus, kuriuos didelės kompanijos skiria sportui, atsiima parduodamos tūkstančius marškinėlių, - situaciją užsienyje komentavo V.Navikauskas. - Lietuvoje, tarkim, skiri per sezoną 100 tūkst. litų vertės paramą, o marškinėlių per sezoną parduodi vos du tūkstančius".

Dėl naudojimo

"Iki" tinklą valdančios UAB "Palink" komunikacijos direktoriaus Tomo Vaišvilos teigimu, tinklas čempionatui skirta atributika neprekiauja.

T.Vaišvilos manymu, vėliavėlių naudojimas, gamyba ir prekyba tam tikrais atvejais pažeidžia Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą.

"Klausimų iškyla, kur galima tokias vėliavėles naudoti. Pagal Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą, tokios vėliavėlės gali būti tik ant aukščiausių pareigūnų automobilių, - aiškino T.Vaišvila. - Prieš keletą metų gavome raštą, kuriame buvo pastabų dėl prekybos vėliavėlėmis. Atitinkamai į šį raštą reagavome ir nebeprekiaujame", - iškilusius keblumus dėstė T.Vaišvila.

Be to, jis prisimena anksčiau kilusią diskusiją dėl prekybos kiniškomis vėliavėlėmis. "Kinai gamino pigias ir nekokybiškas, nesilaikė reikalavimų", - sakė pašnekovas.

V.Liaugaudienė tikina, kad suvenyrinių vėliavėlių naudojimas viešoje erdvėje nepažeidžia Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo.

"Čia tik kopija, tai ne oficialios vėliavos. Manau, apie teisėtą jų naudojimą negali būti nė kalbos", - įsitikinusi V.Liaugaudienė. Ji pažymėjo, kad pastabų iš Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą serginčių institucijų nesulaukė.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos vyriausioji inspektorė Ona Kušialiauskaitė, LŽ paklausta, kokie reikalavimai keliami prekybai vėliavėlėmis, atsakė, kad vėliavėlė, kaip ir kitos prekės, tiesiog turėtų būti ženklinama, o gaminančios įmonės turėtų gauti licencijas vėliavoms ir vėliavėlėms.

Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas nemano, kad automobilinių vėliavėlių naudojimas viešoje erdvėje pažeistų Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo reglamentus, tačiau pripažįsta, kad tam tikrų neaiškumų gali kilti.

"Įstatyme daug nuostatų, kaip naudoti, bet draudimų nėra. Jei pasikabintumėte visam laikui vėliavą prie savo namų, niekas jūsų nebaustų", - LŽ sakė jis.

Kalbėdamas apie vėliavėles ant automobilių, pašnekovas teigė, kad jeigu vienareikšmiškai nepasakyta, jog vėliavėlės gali būti tik ant oficialių valstybės asmenų automobilių, nuobaudų nelabai galima būtų taikyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"