TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Krizė aplenkė "Klaipėdos naftą"

2009 12 21 0:00
"Norėjau įrodyti ir įrodžiau, kad valstybinė įmonė gali būti valdoma efektyviai, kaip ir privati. Ji yra Lietuvos aukso gysla", - sako J.Aušra.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Iš "Williams" laikų paveldėtos Mažeikių ir Klaipėdos naftos įmonių sutarties terminui baigiantis vyksta derybos dėl tolesnių jų bendradarbiavimo sąlygų. Apie "Aukso gysla" vadinamo terminalo kontrolę šįkart svajoja lenkai.

Bendrovė "Klaipėdos nafta" iki metų pabaigos numato perkrauti 7,6 mln. tonų naftos produktų. Nors didžiausia rekonstruotos įmonės apyvarta buvo pasiekta pernai ( 8,2 mln. tonų), finansiniai rodikliai šiemet aukštesni.

Per 9 mėnesius įmonė uždirbo 31 mln. litų pelno, iki metų pabaigos rezultatą tikimasi padidinti iki 35 mln. litų (pernai - 33 mln. litų). Per 70 proc. įmonės akcijų valdanti Ūkio ministerija, ko gero, dividendų iš įmonės gaus ne mažiau kaip pernai.

Terminalas apkrautas darbu

Bendrovės generalinis direktorius Jurgis Aušra priminė, kad 1999 metų gruodį investuotojos "Williams International Company" tuo metu valdoma bendrovė "Mažeikių nafta" (dabar - lenkų koncernui priklausanti "Orlen Lietuva" - red.) su "Klaipėdos nafta" pasirašė ilgalaikę krovos sutartį, kurios terminas baigsis šiemet gruodžio 31 dieną.

"Kaip numatyta joje, Mažeikių naftos perdirbimo įmonė dabar turi teisę tą sutartį nutraukti arba ją pratęsti, pasirašant naują jos priedą. O "Klaipėdos naftos" įmonės atžvilgiu sutartis tarsi tebegalioja, nes mes neturime jokių teisių. Aš remiu poziciją, kad net ir tokią sutartį galima taikyti lanksčiai. Todėl mes pasiūlėme ją pratęsti. "Orlen Lietuva" sutiko, derybos vyksta sklandžiai. Nauja sutartis dėl perkrovimo kiekio ir tarifų turėtų būti abiem pusėms naudinga", - sakė J.Aušra.

Dėl perpilto Mažeikių gamyklos ir tranzitinių produktų santykio kinta įmonės pajamų ir pelno kiekis. Šiemet Mažeikių produkcijos dalis sumažėjo iki 60 proc., o kitų klientų produktų padaugėjo. Ypač tada, kai spalį "Lietuvos geležinkeliai" sumažino Baltarusijos naftos perdirbimo įmonės "Naftan" krovinių gabenimo į Klaipėdą tarifus. Anksčiau Novopolocko įmonė produkciją gabeno tik per Ventspilį.

"Praėjusią žiemą Baltarusija katilinėms naudojo savo gamyklų ir pirktą rusišką mazutą, todėl jo niekas neeksportavo. Šiuo metu "Klaipėdos nafta" yra apkrauta - iki gegužės nuosmukio nebus. Priimti ir perkrauti didesnio produkcijos kiekio negu dabar negalėtume dėl techninio saugumo - benzino perpylimo greitis yra ribojamas. Pagal sutartis su klientais 2010 metais planuojame panašią įmonės apyvartą kaip ir šiemet, jeigu neatsitiks kas nors nenumatyto politikoje ar su technika. Taigi mes mandagiai paprašėme krizės praeiti pro šalį", - juokavo sėkmingai veikiančios įmonės vadovas.

Iškart po Naujųjų metų į "Klaipėdos naftos" benzino importo degalinę kviečiama vadinamoji valstybinė komisija. Dėl valdybos nurodymo parengti terminalą automobilinių degalų importui bendrovė šiemet investicijas turėjo padidinti nuo planuotų 7 iki 17 mln. litų.

"Dvejų trejų metų darbą atlikome per pusmetį. Nurodymas buvo teisingas, net jeigu jo kaina - 10 mln. litų. Importo poreikis išliko, turime klientų. Juk negalima rinkoje palikti vieno monopolininko", - įsitikinęs J.Aušra.

Įtakos kratosi

Prieš kelerius metus, Mažeikių naftos perdirbimo įmonę valdant kompanijai "Jukos", buvo susilpnėjęs spaudimas dėl įtakos Klaipėdos terminalui, kurį anksčiau darė "Williams". Tačiau pašlijus ekonominiams Mažeikių gamyklos ir, matyt, viso ją valdančio lenkų koncerno reikalams, situacija vėl pasikartojo. Naują diskusijų bangą sukėlė ir Vyriausybės kaita.

Ūkio ministras Dainius Kreivys 2008 metų gruodžio 31 dienos įsakymu buvo sudaręs darbo grupę, kuriai buvo pavesta "išanalizuoti ir įvertinti "Klaipėdos naftos" tolesnę veiklos strategiją bei parengti pasiūlymus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis".

Vėliau buvo sudėliota ir išsakyta lenkams Lietuvos Vyriausybės pozicija, kad "Klaipėdos naftos" įmonė yra strateginės reikšmės, todėl turinti išlikti valstybės rankose. Bet lenkų entuziazmas toliau mėginti perimti naftos terminalą neišblėso, priešingai, griebtasi spaudimo per tarptautinę žiniasklaidą, net pagrasinta, jog nesusitarus dėl terminalo Mažeikių įmonė gali būti parduota rusams.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas žada šiandien apie tai dar kartą kalbėtis susitikimuose Lenkijoje.

LŽ ne kartą rašė, kaip ilgai "Klaipėdos nafta" siekė, kad amerikiečių nustatyti terminalui nuostolingi krovos tarifai būtų pakeisti palankesniais. Dabar lenkai siekia juos vėl sumažinti.

Dabartiniai Mažeikių gamyklos savininkai pretenzijas dėl terminalo valdymo iš pradžių grindė investicijų į numatomą produktotiekį apsaugos poreikiu, vėliau - brangiu transportavimu geležinkeliais.

Pastaruoju metu, kai koncernas su "Lietuvos geležinkeliais" pasirašė sutartį 15 metų, lenkų spaudoje minimas PKN siekis "kontroliuoti savo išlaidas Klaipėdos uoste".

J.Aušra mano, kad užsienio investuotojų minimos priežastys yra neįtikinančios. Krovos tarifai negali būti siejami su investiciniais klausimais. "Jie ir taip moka mažiau negu kiti klientai. O investuoti į produktotiekį, naujų talpyklų įrengimą mes taip pat pasiruošę, jeigu "Orlen Lietuva" pasirašytų ilgalaikės krovos sutartį. Bet lenkai nesutinka. Jie siūlo, kad vamzdynas būtų nutiestas į esamas talpyklas. Kas tuomet lieka kitiems? Siekis tapti operatoriumi - tai noras veltui perimti terminalą. Tegu pirma jie susitvarko savo kieme ir įrodo, kad privati gamykla gali dirbti pelningai", - valstybės įmonę gina J.Aušra.

Pasak jo, Klaipėdos naftos terminalas dabar universalus, gali tenkinti visus Lietuvos ir net Baltarusijos importo poreikius. Ypač tai bus aktualu, kai uždarius Ignalinos atominę reikės Lietuvos elektrinei apsirūpinti pigesniu kuru.

"Norėjau įrodyti ir įrodžiau, kad valstybinė įmonė gali būti valdoma efektyviai, kaip ir privati. Ji yra Lietuvos aukso gysla", - didžiuodamasis kalba įmonės vadovas, kartu su kolektyvu švenčiantis 15 metų bendrovės veiklos, 50 metų Klaipėdos naftos įmonės ir 150 metų naftos produktų krovos Klaipėdos uoste sukaktis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"