TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Krizė atpratina nuo dividendų

2012 05 02 6:30

Net ir didesnį nei įprasta pelną pernai gavusios bendrovės, išmokusios krizės pamokas, šiemet yra linkusios didesnę dalį laisvesnių lėšų kaupti blogesniems laikams, o ne dalytis dividendus.

Vilniaus vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX duomenimis, šiemet pasiūlymus mokėti dividendus visuotiniams akcininkų susirinkimams iš 33 bendrovių, kurių akcijos kotiruojamos biržoje, pateikė 13 bendrovių valdybos.

Svarbu kaupti juodai dienai

"Bendrovės per krizę patyrė, kad visada pravartu turėti atsargoje bent kiek lėšų, kurių gali prireikti staiga pablogėjus padėčiai. Todėl ir į ateitį jos žvelgia nuosaikiai, konservatyviai, juolab kad iš didžiųjų rinkų pasigirsta ir prastesnių naujienų. Išdalyti pinigus lengva, o uždirbti sunku", - bendrovių atsargumą LŽ komentavo "Danske banko" Finansų maklerio skyriaus vadovas Kęstutis Celiešius.

Bendrovių vadovai planų gautą pelną pasidalyti su smulkiaisiais akcininkais nelinkę aiškinti, juolab kad ir akcininkų susirinkimai dar neįvykę, tad ir sprendimai nepriimti, o kiti gal ir girtis nemėgsta. Todėl pakomentuoti tendencijas LŽ paprašė finansų maklerių, akcijų rinkoje dalyvaujančių tiesiogiai.

Pasak Investuotojų asociacijos valdybos pirmininko, AB "Invalda" finansų maklerio Vytauto Plunksnio, bendrovių ketinimai mokėti dividendus rodo ne tik jų veiklos pelningumą, stabilumą, bet ir tai, kad pagrindiniai akcininkai nevengia gautu pelnu dalytis su smulkiaisiais akcininkais. Kitu atveju, pavyzdžiui, tokios bendrovės kaip TEO LT ar "Lietuvos dujos" stabiliai gauna nemažą pelną, šiuo matu nevykdo didesnių investicinių projektų, todėl pinigus dalijasi su smulkiaisiais akcininkais.

K.Celiešius biržos bendroves skirsto į dirbančias stabiliai ir cikliškas. Pastarųjų veiklos pelningumui daug reiškia rinkos konjunktūra. Pavyzdžiui, per krizę labai pablogėjo nekilnojamojo turto sektoriaus bendrovių padėtis. Išliko tik tos, kurios sugebėjo sumaniai tvarkyti verslą ir sunkmečiu, bet ir jos negali būti tikros dėl ateities.

"Gal dėl to, pavyzdžiui, Panevėžio statybos trestas, tradiciškai kasmet dalį pelno skirdavęs dividendams, šiemet nusprendė susilaikyti, nors šios bendrovės pelningumas buvo ne prastesnis nei ankstesniais metais. Matyt, jos vadovai nepraleidžia pro ausis ir iš didžiųjų rinkų pasigirstančių ne visiškai gerų naujienų, - svarstė K.Celiešius. - Kita vertus, galbūt jie turi kokių nors didesnių investicinių planų, kuriems prireiks lėšų."

Paradoksai ir svyravimai

2011-ieji didžiajai daliai biržos bendrovių buvo sėkmingi arba labai sėkmingi. Nedidelių nuostolių pernai patyrė tik alkoholinių gėrimų gamintojai ir naujosios elektros energetikos bendrovės LESTO ir "Litgrid", o bene pelningiausiai dirbo "Invaldos" grupės bendrovės.

Grupė ta pati, o sprendimai dėl dividendų - visiškai priešingi: "Invalda", kaip minėta, dividendų nemokės ir šiemet, o jos grupei priklausantys "Vilniaus baldai" rinkoje atrodo tikri "išsišokėliai". Bendrovės valdyba siūlo už kiekvieną 4 litų nominalios vertės akciją investuotojams šiemet atseikėti po 10 litų.

V.Plunksnis, kaip ir dera "Invaldos" grupės atstovui, tokio paradokso žiniasklaidai nekomentuoja. Tuo tarpu K.Celiešiaus nuomone, šiuos sprendimus galima ganėtinai įtikimai argumentuoti. "Vilniaus baldų" veikla pastaruosius keletą metų buvo itin pelninga, gera ir šių metų pradžia. Sukauptų lėšų investuoti, matyt, neplanuojama, todėl nemažą dalį galima pasidalyti, juolab kad didžiąją dalį kapitalo valdo keli asmenys, o antrinėje rinkoje (pas smulkiuosius) šios bendrovės akcijų yra mažai.

Visiškai kitokia, anot maklerio, "Invaldos" padėtis. 2011-aisais kiekviena jos 1 lito nominalios vertės akcija uždirbo daugiau nei po 1 litą. Tokia padėtis bendrovės valdybą, matyt, tenkina ir ji tiki susiklosčiusia padėtimi. Tačiau skirtingai nei "Vilniaus baldų", didelę "Invaldos" akcijų dalį nuo seno laiko smulkieji investuotojai. Jos dūli stalčiuose, užuot uždirbusios pinigus aktyviems rinkos dalyviams.

"Bendrovės akcijos bevertės, kol nėra parduotos. Akcijos uždirba tik tada, kai nuperkamos pigiau, o parduodamos brangiau", - tikino Finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas.

Galbūt todėl "Invaldos" valdyba nusprendė pabandyti "įdarbinti" pas smulkiuosius investuotojus užsigulėjusias akcijas ir visuotiniam susirinkimui pateikė nutarimo paskelbti oficialųjį pasiūlymą-projektą.

"Norima vertybinius popierius supirkti gera kaina", - LŽ tvirtino V.Plunksnis. Oficialusis pasiūlymas, kaip nurodoma pranešime akcininkams, būtų teikiamas 1-5 eurų (3,45-17,25 litų) už akciją ribose. Balandžio 26 dienos prekybos sesijos pabaigoje 1 lito nominalios vertės "Invaldos" akcija kainavo 2,52 euro (8,69 lito). Finansų makleriai atkreipė dėmesį, kad "Invaldos" akcijos rinkos spekuliantams, uždirbantiems iš kursų svyravimų, itin patrauklios tuo, kad per tą pačią prekybos sesiją jų kursas neretai svyruoja po kelis kartus ir prekyba jomis itin suaktyvėja sesijos pabaigoje.

Valstybinės ir privačios

Beveik visos biržoje dalyvaujančios bendrovės, kurių kontrolinį akcijų paketą valdo valstybė, tradiciškai moka dividendus. Tokios yra "Lietuvos dujos".

"Pagrindiniai dujų bendrovės akcininkai yra vokiečių ir rusų bendrovės "EON Ruhrgas" ir "Gazprom". Jos kitaip pasiimti pelno, kaip tik per dividendus, ir negalėtų, juolab kad ypatingų investicinių planų neturi. TEO LT irgi daug neinvestuoja, o pelnas stabilus. Todėl užtenka ir dividendams", - svarstė V.Plunksnis.

Bendrovių, kurių kontrolinį paketą valdo valstybė, anot jo, subtilesnė. Pavyzdžiui, "Klaipėdos nafta" (apie 70 proc. jos akcijų priklauso valstybei), stabiliai demonstruojanti gerus rezultatus, prieš pusmetį buvo gavusi energetikos ministro pasiūlymą šiemet dividendų nemokėti, kad gautą pelną galėtų investuoti į suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą. Tačiau vėliau buvo priimtas kompromisinis sprendimas: dalį pelno skirti dividendams, o kita tiek - projektui.

"Jei visas pelnas patektų į valstybės biudžetą, "iškrapštyti" jį iš ten įmonei nebūtų lengva", - juokavo V.Plunksnis. Jo nuomone, praktika parodė, kad valstybės valdomų bendrovių dividendų mokėjimo akcininkams politika skiriasi ir tuo, kad privačių bendrovių valdybų akcininkų susirinkimams pateikti pasiūlymai dažniausiai priimami visuotiniame akcininkų susirinkime, o valstybinėse sprendimai neretai pasikeičia paskutiniu momentu, todėl gali būti nusprendžiama ir mokėti didesnius ar mažesnius dividendus, ir atsisakyti mokėti, ir priešingai.

Praėjusią savaitę taip atsitiko ir LESTO bei "Litgrid" akcininkų susirinkimuose. Pagrindinio akcininko - Energetikos ministerijos - sprendimu LESTO, nors pernai patyrusi 46,7 mln. litų nuostolių, 170 mln. litų turės skirti dividendams (po 28,2 cento akcijai). "Litgrid" pagrindinė akcininkė valstybės valdoma Visagino atominė elektrinė nusprendė dividendams išdalyti 391,95 mln. litų (po 77,5 cento akcijai), nors praėjusiais metais patyrė 18,5 mln. litų

nuostolių. Paskutinę minutę buvo nuspręsta, kad dividendus mokės ir pernai pelningai dirbusi AB "Kauno energija", kurios kontrolę iš Rusijos koncerno "Gazprom" perėmė miesto savivaldybė. Šių trijų bendrovių akcininkų susirinkimų dienotvarkėje svarstyti dividendų klausimo nebuvo numatyta.

Spekuliantams neįdomios

Anot maklerių, vadinamosios dividendinės akcijos biržos spekuliantus mažai domina, nes jų pagrindinis pajamų šaltinis yra ne dividendai, o kursų svyravimai, o šių akcijų kursai paprastai nešuoliuoja, kinta lėtai. "Bendrovėmis, kurios stabiliai moka dividendus, pirmiausia turėtų domėtis ilgalaikiai ir pradedantieji investuotojai, kurie turi laisvesnių lėšų ir nenori labai rizikuoti, - patarė M.Dubnikovas. - Tokios akcijos vis tiek uždirba bent kokią nors grąžą, o ilguoju laikotarpiu - ir pelną, kuris, tikėtina, bus didesnis, negu galima uždirbti laikant pinigus terminuotuose indėliuose."

"Prieš renkantis investavimui bendrovę, patarčiau pasidomėti, ar ji dividendus moka iš tiesų stabiliai, ar tik esant sėkmingiems metams", - pridūrė V.Plunksnis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"