TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Krizė išugdė nuolaidų medžiotojus

2013 04 06 6:02
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka/Dauguma vartotojų prekybos centruose jau ieško ne pamėgtų prekių ženklų, o žodžio "akcija".

Krizė pakeitė daugumos Lietuvos gyventojų įpročius, praretino mėgstamus prekių ženklus, tačiau optimizmo nesumažino.

Net 47 proc. gyventojų atlaikė krizę, o 9 proc. respondentų iš 1000 apklaustųjų krizės apskritai nepajuto. Tai rodo komunikacijos agentūrų bendruomenės "United Agencies", atlikusios Lietuvos vartotojų įpročių ir vertybių tyrimą, duomenys.

Vis dėlto, anot sociologės Rūtos Gaudiešienės, SIC Tyrimų strategijos vadovės, beveik pusė apklausoje dalyvavusių gyventojų prisipažino krizės metais arba patyrę didelių problemų, arba pasijutę esą sutriuškinti ir neįžvelgią perspektyvų artimiausius penkerius metus.

Pasak tyrėjų, skaudžiausiai krizę išgyveno ir sunkiausiai po jos atsigauna pusamžės moterys - namų šeimininkės, priklausančios vadinamajai perestroikos kartai, t. y. gimusios 1960-1970 metais, taip pat vidurinį išsilavinimą turintys vidurinės kartos atstovai, kurie jaunystėje per mažai investavo į žinias. Mažiausiai pokyčius pajuto nepriklausomybės kartos atstovai, gimusieji po 1990 metų.

Dauguma apklaustųjų prisipažino patiriantys finansinių sunkumų mėnesio pabaigoje, kai reikia mokėti mokesčius už paslaugas.

Pakito įpročiai

R.Gaudiešienė atkreipė dėmesį, kad labiausiai savo įpročius per krizę prisipažino pakeitę vidutines pajamas gaunantys aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai. Jie, net ir gaudami neblogas pajamas, gerokai mažiau dėmesio skiria ne patiems būtiniausiems daiktams, kurie buvo labai svarbūs ikikriziniais 2008-aisiais. Anot sociologės, dabar gyventojai, užuot pirkę prabangius automobilius, išskirtinį būstą ar garsių gamintojų buitinę techniką ir elektroniką, mieliau renkasi pažintinę turistinę kelionę.

"Žmonės, išgyvenę krizės iššūkius, vengia pinigus leisti vartojimui, perka pigiausias akcines prekes, nors galėtų sau leisti gerokai daugiau", - pažymėjo ir "United Agencies" partneris bei ryšių su visuomene bendrovės vadovas Mykolas Katkus.

Anot jo, dabar vartotojai mažai paiso garsių prekių ženklų, reklamos, o nuo to labai sumažėjo kokybiškų, bet brangesnių lietuviškų bei ekologiškų prekių paklausa. "Lietuvos gyventojai tapo taupūs ir reiklūs nuolaidų medžiotojai, nebenori už nieką mokėti daugiau - nei už išskirtinumą, nei už lietuvišką prekę, nei už ekologiją.

Pavyzdžiui, 2008 metais kone trečdalis (29 proc.) apklaustųjų buvo linkę rinktis ekologiškus gaminius net ir tuo atveju, kai jie brangesni, o 2012 metais tokių respondentų buvo jau tik 19 proc.", - kalbėjo R.Gaudiešienė.

"Kai kurie plačiau vartojamų prekių ženklai žmonėms dar lieka reikšmingi, tačiau pagrindiniu prekės pasirinkimo kriterijumi jau tapo kaina, ir ši tendencija labai apsunkina viešųjų ryšių bendrovių, propaguojančių konkrečius prekių ženklus, darbą", - prisipažino M.Katkus. Tai, kad tokius vartojimo pokyčius nurodo ir didesnes pajamas gaunantys vidutinio amžiaus asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, anot jo, yra rimtas signalas įmonėms, kurios savo prekių reklamą orientuoja būtent į šį segmentą, kuris dabar pirmenybę teikia jau ne daiktams, o kitoms vertybėms.

Daiktų kultas, anot M.Katkaus, tapo ryškesnis kaimiškų vietovių 20-35 metų gyventojams.

Sportas ir alkoholis

Tyrimą užsakiusi bendrovė atkreipia dėmesį ir į ganėtinai prieštaringus vartotojų elgesio pokyčius. "Pastarieji ketveri metai iš esmės pakeitė mūsų įpročius ir vertybes. Gerokai išaugo gyvenimo tempas, atsirado dar daugiau skubėjimo ir streso. Kita tendencija rodo, kad reikšmingai mažėja veiklos, kurios metu žmonės bendrauja akis į akį: gyvename ne tokį aktyvų socialinį gyvenimą, mažiau priimame svečių, dar mažiau bendraujame su vaikais", - sako sociologė. O nepriklausomybės metais gimusią kartą su savimi "nusitempė" informacinės technologijos, socialiniai tinklalapiai.

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad gerokai didesnė Lietuvos gyventojų dalis nei 2008-aisiais šiandien laiką leidžia arba sportuodami, arba vartodami alkoholį, tačiau stebina tai, kad visų socialinių grupių asmenys yra patenkinti savo gyvenimu lygiai tiek pat, kaip ir 2008-aisiais, ikikriziniais metais. 2012 metų pabaigoje 52 proc. apklaustųjų teigė esą patenkinti savo gyvenimu, o 2008-ųjų pabaigoje tokių respondentų buvo 48 procentai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"