TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Krizė – laikas pasikeisti žemės ūkiui

2016 03 31 6:00
Pernai Lietuva viena pirmųjų ES gavo leidimą vežti jautieną į Jungtines Valstijas, tačiau kol kas lietuviškos jautienos pilni konteineriai per vandenyną neplūsta. LŽ archyvo nuotraukos

Nepalankiai susiklosčius pasaulinėms tendencijoms Lietuvos žemdirbiai gyvena sunkius laikus, tačiau ekspertai teigia, jog būtent dabar tinkamas laikas keisti šalies žemės ūkio struktūrą.

Žemdirbiai, ypač pienino gamintojai, negali kaip lygūs derėtis su perdirbėjais. Be to, žemės ūkio sektorius per daug priklauso nuo eksporto – išvežame daugiau kaip pusę primelžiamo pieno, du trečdalius javų ir turime konkuruoti globalioje rinkoje, kurioje kainos tradiciškai mažesnės nei vidaus rinkoje. Lietuvos ir užsienio ekspertai ne kartą pabrėžė, kad mūsų ūkininkams būtina kooperacija ir vieninga naujų rinkų paieška, tačiau vienytis žemdirbiai neskuba.

„Laukiame leidimo vežti jautieną į Japoniją, tačiau japonai mūsų jau klausia – kam jums leidimas eksportuoti, jei per metus paskerdžiate tik 150 tūkst. galvijų. Ar patys turėsite ką valgyti?“ – „Lietuvos žinioms“ dėstė Jonas Milius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.

Ūkis tiesiog verslas

Veterinarijos tarnybos vadovo nuomone, ūkininkai turėtų suvokti, jog žemdirbystė yra toks pat verslas kaip ir visi kiti. Pavyzdžiui, Lietuva šiandien yra viena švariausių ir ekologiškiausių valstybių Europos Sąjungoje (ES). O kai kuriose valstybėse upės ir ežerai taip užteršti sunkiaisiais metalais, kad ten sugautų žuvų nebegalima valgyti. Pas mus tokių bėdų kol kas nėra.

Tarnybos vadovas sako, kad šiandien pats laikas keisti kryptį. Pieno ūkiai arti bankroto ribos, pagal kai kurias prognozes, padėtis negerės iki 2020 metų. ES panaikinus pieno kvotas pasaulyje susidarė milžiniškas produkcijos perteklius.

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas, pabrėžia, kad milžiniškas žaliavinių prekių, tokių kaip pieno miltai ar grūdai, eksportas tampa lazda, kuri smogia antru galu – esame priklausomi nuo pasaulinių tendencijų ir kainų biržose.

Jungtis nenori

Jonas Milius.

„Mūsų ūkiams vienintelė išeitis – jungtis į normalius kooperatyvus, kurių šiandien beveik nėra, ir imtis perdirbimo, kad patys žemdirbiai galėtų valdyti visą grandinę iki galutinio produkto. Susijungę jie bent jau kaip lygūs derėtųsi su perdirbėjais. Dabar žaliavinį pieną valdo penkios pagrindinės bendrovės ir jos, ne ūkininkai, nustato kainą“, – aiškino A. Gapšys.

Agrarinės ekonomikos instituto ekspertas teigia, kad lenkai bei Vakarų Europos gyventojai lengviau nei mes pergyvena šią krizę, nes eksportuoja tik nedidelę dalį pagaminto pieno. Likusi dalis parduodama vidaus rinkoje su savais prekės ženklais. „Žinomas produktas padeda brangiau parduoti. Mums tokia „brangi“ rinka buvo Rusija, kuri dabar dingusi. Mes savo valstybėje realizuojame tik apie pusę primelžto pieno. Perdirbėjams tai leidžia išlaikyti savo įmonių, bet ne ūkininkų ūkių, kurie tiekia žaliavą, pelningumą. Vis dėlto ne viskas beviltiška“, – dėstė A. Gapšys.

Laukia gyvulininkystė

Žemės ūkis keičiasi. Pavyzdžiui, pernai karvių sumažėjo keliais tūkstančiais, tačiau bendras primelžto pieno kiekis šiek tiek padidėjo. Tai reiškia, kad ūkiai stambėja ir dirba vis profesionaliau. Tačiau prarandame savo pieno produktų vidaus rinką, nes lenkai iš lietuviškų prekybos centrų lentynų stumia mūsų ūkininkus ir gamintojus. Pasak A. Gapšio, jei žemdirbiai nesivienys, jų laukia dar sunkesni laikai.

Mokslininkas pažymi, kad užsiauginame tik pusę Lietuvoje suvartojamos kiaulienos. Afrikinis kiaulių maras privertė atsisakyti kiaulininkystės daugumą smulkių ūkininkų, tačiau stambūs kompleksai sugeba dirbti, nes prisitaiko prie griežtų biosaugos reikalavimų. Ši žemės ūkio sritis rizikinga, bet iki galo neišnaudota. Tradiciškai Lietuvoje užauginta kiauliena šiek tiek brangesnė nei įvežtinė, nes vietinę produkciją mėgsta pirkėjai ir už ją sutinka daugiau mokėti. Be to, kiaulių auginimo plėtra paskatintų grūdų naudojimą – dabar eksportuojame daugiau kaip 4 mln. tonų grūdų per metus ir čia taip pat esame priklausomi nuo tarptautinių tendencijų, kurios kol kas nėra ypač palankios. Vidutinė kviečių kaina, Lietuvos ūkininkų sąjungos duomenimis, per keletą metų gerokai sumažėjo. Javus parduodame kaip žaliavą ir atlernatyvos neturime.

Reikia geros jautienos

Tuo metu J. Milius siūlo nenusigręžti nuo mėsinės gyvulininkystės. Ši šaka leistų pakeisti dalį pieninių galvijų ir išnaudoti jau sukurtą infrastruktūrą. Auginant kokybišką mėsą ją galima parduoti ES, kur paprasčiau konkuruoti nei visame pasaulyje, kai reikia prisitaikyti prie biržos kainų ir varžytis su tokiomis valstybėmis kaip Brazilija ar Indija. Į ES mėsa iš šių šalių neįleidžiama.

„Infrastruktūra, reikalinga auginant gyvulius, yra. Kokybiškos jautienos paklausa – taip pat. Kodėl tuo nepasinaudojus ir nepakeitus krypties?“ – klausė J. Milius. Jis sako, kad eksportuojame į 170 valstybių, tačiau iki šiol nebuvo rimtų nusiskundimų mūsų gaminių kokybe. Niekada nebuvo tokių skandalų kaip Lenkijoje, kai maistui gaminti naudota kelių barstymui skirta druska arba padvėsę gyvūnai. Bent jau didmenininkai mūsų produkciją vertina kaip ypač patikimą.

„Matau, kad pieno ūkiai imasi mėsinių galvijų auginimo, bet kol kas tai nėra masinis reiškinys“, – pažymėjo J. Milius.

Verslas neskuba

Tarnybos direktorius piktinasi, kad rinkoje kol kas karaliauja perdirbėjai ir kooperatyvai, kurie iš tikrųjų yra tik perpardavinėtojai. Tikrų ūkininkų kooperatyvų – tik keletas procentų. Be to, verslui taip pat nesiseka rasti kuo pakeisti Rusiją.

„Po Rusijos embargo ypač daug pastangų įdėjome, kad Lietuvos verslas galėtų eksportuoti ir turėtų kuo pakeisti Rusiją. Dabar pieno ir mėsos produktus galima vežti į 170 valstybių, tačiau blogai, kad nesugebame tuo pasinaudoti“, – aiškino jis.

Vien pieno gaminius galima vežti į daugiau kaip 100 šalių. J. Milius sako, kad pernai Lietuva viena pirmųjų ES gavo leidimą vežti jautieną į Jungtines Valstijas, bet kol kas lietuviškos jautienos pilni konteineriai per vandenyną neplūsta. Tik „Biovela Group“, nuo leidimo gavimo prabėgus daugiau kaip pusmečiui, į JAV išsiuntė pirmą jautienos konteinerį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"