TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Krizė pranašaujama smulkiesiems kredituotojams

2008 09 29 0:00

Kaip prognozuoja finansų maklerio įmonė "Finhill", finansinės karštligės Lietuvoje pirmiausia gali neatlaikyti mažesni paskolų rinkos dalyviai - kredito unijos ir greitųjų paskolų bendrovės. Lietuvos centrinė kredito unija kategoriškai neigia tokią tikimybę ir tvirtina, kad unijos Lietuvoje prižiūrimos dar griežčiau negu bankai.

"Aktyviai stebime situaciją rinkoje. Puikiai žinome kiekvienos kredito unijos padėtį ir galime atsakingai pareikšti, kad kol kas rinkoje grėsmės nėra. Darbas vyksta sklandžiai, skolininkai įmokas moka laiku, unijos turi pakankamai kapitalo savo veiklai finansuoti. Prognozės, nežinant realių faktų, tik kenkia rinkos įvaizdžiui, kelia nepagrįstą baimę paprastiems žmonėms, kurie ir taip yra persisotinę krizės nuotaikų", - pranešime spaudai teigė Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Sigitas Bubnys.

Pasak jo, kredito unijų veiklą šalyje prižiūri ir kontroliuoja Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentas. Jų veiklai reguliuoti naudojami didesni veiklos riziką ribojantys normatyvai nei bankams.

Prognozuodamas, jog problemos gali smogti ne bankams, o kitoms kredito institucijoms, pavyzdžiui, kredito unijoms, "Finhill" Analizės ir vertinimo departamento direktorius Marius Buivydas sakė, kad "kai kurių jų drąsa rinkoje ir kai kurių rizikos rūšių nevaldymas stulbina, todėl nebūtų nuostabu, jei rytdienos laikraštyje būtų paskelbta apie kelių unijų vienijimąsi". Jo vertinimu, kredito unijos ir nereguliuojami kredito rinkos žaidėjai - greitųjų paskolų bendrovės - pirmaus pagal probleminių klientų skaičių.

"Todėl jeigu finansų krizė Lietuvoje įsismarkautų, labiausiai tikėtina, kad būtent čia pamatytume pirmąsias aukas", - kalbėjo M.Buivydas. Problemų Lietuvoje esą gali atsirasti ne dėl "Lehman Brothers" ar kitų bankrutavusių bankų, o dėl besiformuojančios vietos finansų krizės, kurią sukelia ūkio lėtėjimas ir hipotekai naudojamo nekilnojamojo turto vertės mažėjimas.

"Jeigu išsipildytų prasčiausios mūsų makroekonomistų prognozės ir nekilnojamojo turto vertė tikrai kristų 30 proc., skaičiuojant, kad maždaug 3 proc. būsto paskolų taptų probleminės, tai sudarytų apie 1 proc. paskolų portfelio dydžio atidėjimų. Tokio dydžio atidėjimai jau iš tiesų galėtų atvesti kai kuriuos menkesnės kapitalizacijos bankus prie kapitalo pakankamumo ribos", - dėstė M.Buivydas.

Anot jo, tuomet laimėtojai būtų tie bankai, kurie liko nuošalyje nuo modernių finansinio sverto valdymo tendencijų, - paaukojo dalį pelno, bet išsaugojo finansinę sveikatą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"