TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Krizė rinkose ir baudžia, ir moko

2014 08 06 6:00
Pieno produktų gamintojai randa naujų rinkų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rusijos rinka – gardus kąsnis, bet dar svarbiau – stabilumas. Dalis Lietuvos verslininkų, prekiaujančių su Rusija, pamokas išmoko ir gręžiasi nuo nestabilios didžiosios kaimynės. Raudas dėl negauto pelno keičia blaivus protas – naujų rinkų paieška.

Kaip prasidėjęs ekonominis karas tarp Vakarų ir Rusijos palies Lietuvą? Aiškėja, kad smūgių bus, bet ne tokių, kurie iškirstų verslininkus. Mat daug metų besikartojantys įvairūs rusų draudimai ir sankcijos dalį verslo jau anksčiau privertė galvoti apie naujas ir stabilesnes rinkas. Vietoj neprognozuojamos Rusijos pienininkai, mėsos perdirbėjai, daržovių augintojai gręžiasi į Aziją, Balkanus, Pietų Europos rinkas. Žinoma, dauguma verslininkų mano, kad anksčiau ar vėliau reikalai su Rusija susitvarkys.

Turi atsarginį planą

Pieno produktų į Rusiją iš Lietuvos vien pernai iškeliavo maždaug už pusę milijardo litų. Regis, jei Rusijos rinka užsivertų, tai būtų skaudus smūgis? „Žinoma, mūsų pelnas dėl to sumažėtų, tačiau tikrai dirbtume, nes randame naujų rinkų. Pajamos iš Rusijos rinkos mažėja. Turime planą B – aktyviai dirbame jau esamose kitose rinkose, tarkime, Balkanuose, Pietų Europos šalyse ir ten nukreipiame produktų srautą. Žinant tuos draudimus, mūsų strategija buvo neturėti labai didelės pardavimo dalies Rusijoje“, – LŽ dėstė Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius.

Pasak jo, panašiu keliu suka ir daugelis kitų bendrovių. G. Bertašius pasakojo, kad jo valdomos bendrovės pajamos Rusijos rinkoje mažėja, tačiau tai – ne problema verslui. Jo teigimu, pernai bendrovės pajamos iš Rusijos sudarė maždaug trečdalį visų pajamų. „O šiemet iš Rusijos pajamų dar mažiau ir tie skaičiai vis mažėja. Užsidarius tai rinkai, įmonė parodytų ne tokius gerus rezultatus, bet gyvuotų toliau“, – komentavo G. Bertašius.

Gintaras Bertašius: "Užsidarius Rusijos rinkai, įmonė parodytų ne tokius gerus rezultatus, bet gyvuotų toliau.“/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Dairosi į Kiniją

Lietuvos mėsininkai, kurių produktų eksportas į Rusiją sudaro gan ženklią dalį, – ne tokie optimistai. Juk nuo sausio į šią šalį draudžiama įvežti kiaulieną. Į didžiąją kaimynę keliauja tik jautiena. Kaip aiškina Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius, vienintelė išeitis – ieškoti alternatyvių rinkų Europos Sąjungoje. Dalis mėsos perdirbėjų taip ir daro, tačiau jiems sekasi sunkiau nei pienininkams.

„Dairomės į kitas rinkas – produkciją bandome pardavinėti Baltijos šalyse, einame po truputį į Lenkiją. Kai kurie gamintojai pradeda aktyviau vežti į Angliją, kur yra nemažai mūsų išeivijos. Aišku, tai neatsveria to eksporto masto, kuris buvo nukreipiamas į Rusijos pusę. Ten visiškai kitokios apimtys ir kainos“, – LŽ sakė E. Mackevičius.

Kai kurios bendrovės dairosi į Kiniją, tačiau, kaip teigė E. Mackevičius, trukdo politiniai reikalai. „Kelių ieškome. Strateguojame ir esame atsirinkę šalis, kur galima būtų parduoti produkciją. Nors komerciniu požiūriu jau galėtume prekiauti su didesnėmis šalimis, kurios mums įdomios, yra kita problema – "popierinė", tai – sertifikatai, kurių derinimas užtrunka 1-2 metus“, – minėjo mėsos perdirbėjų atstovas.

Viena Lietuvos mėsininkų įmonė, E. Mackevičiaus teigimu, produkciją jau eksportuoja net į Honkongą, tačiau prekių apimtis kol kas maža. Jo teigimu, mėsos perdirbimo įmonės Lietuvoje dabar veikia 50-60 proc. pajėgumu.

Trūksta laiko

Lietuvos daržovių augintojai taip pat dairosi į kitas rinkas, tačiau kol kas didelių problemų nemato. Martynas Laukaitis, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas, svarsto, kad lietuviškos bulvės galėtų keliauti į Bulgariją, Rumuniją, galiausiai – į Aziją.

„Svarstome ir kalbamės apie tai. Rusijos rinka yra labai nestabili. Antai tarkime dėl bulvių - rusai pasiūlo labai geras kainas kas 3-4 metai. ES valstybės yra stabilesnės, o Rusijoje vis banguoja. Be abejo, Rusija tikrai nėra ta klientė, kuri perka už gerą kainą“, – LŽ aiškino M. Laukaitis.

Jo teigimu, daržovių augintojai svarsto alternatyvas. „Tačiau joms įgyvendinti reikės laiko“, – neslėpė M. Laukaitis.

Laukti, kol praeis

Lietuvos verslininkai atranda trečiųjų šalių rinkas: Aziją, Artimuosius Rytus, JAV, Kanadą, tačiau Rusijos rinkos tai neatsvers. Taip svarsto Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Sigitas Besagirskas. „Nemanau, kad iš Rusijos rinkos reikia trauktis ir ieškoti alternatyvų – nėra nei prasmės, nei logikos. Mūsų prekės ten mėgstamos. Reikia pralaukti tą nemalonų (sankcijų – red.) laikotarpį ir nedaryti kvailų klaidų“, – mano S. Besagirskas.

Jo teigimu, jokia kita rinka negali pasiūlyti tokių maržų, kokias siūlo Rusija: „Jei mes iš Rusijos pasitrauktume, ten lentynas užpildytų lenkai, čekai, vokiečiai. Ir nors ES vykdo sankcijas, manau, kad Lenkija nė nemirktelėjusi užimtų mūsų vietą.“

S. Besagirskas neabejoja, kad blogasis periodas anksčiau ar vėliau baigsis. „Reikia išlaikyti tą strateginę rinką. Nemanau, kad reikalingas didelis eksporto perorientavimas – nėra pasaulyje valstybės, kuri neprekiautų su savo artimiausiais kaimynais“, – LŽ komentavo pramonininkų atstovas.

Sunkiausia, anot pašnekovo, – vežėjams. Jiems bus labai sunku surasti naujų rinkų. O pienininkai, S. Besagirsko teigimu, nors ir randa naujų rinkų, neuždirba tiek, kiek galėtų uždirbti iš Rusijos rinkos.

FAKTAI

Šiemet lietuviškos kilmės eksporto apimtis, be naftos produktų, išaugo 3,5 proc., tačiau eksportas į NVS šalis šiemet susitraukė 4 procentais.

Mažėja Lietuvos eksporto apimtis į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą, o iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių NVS regione eksportas auga tik į Kazachstaną.

Eksporto praradimus NVS rinkose šiais metais kompensuoja atsigaunanti ES ekonomika: eksportas į ES rinką šiemet augo 7,5 proc., arba dvigubai sparčiau nei pernai.

Eksporto apimtis į Baltijos šalis šiemet padidėjo 11 procentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"