TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Krizė sulygino vandens ir pieno kainą

2015 09 17 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos parduotuvėse litras pieno jau kainuoja tiek pat, kiek mineralinis vanduo ar kokakola. Tuo metu Vakarų Europoje geriamasis vanduo jau maždaug trečdaliu brangesnis už pieną.

Kainų kritimas pieno gamintojams kelia šiurpą. Tūkstančiai ūkininkų, tarp jų ir pusšimtis iš Lietuvos, praėjusią savaitę protestavo Briuselyje. Žemdirbiai traktoriais blokavo gatves bei apmėtė policiją šienu ir kiaušiniais.

Europos ūkininkai vėl prašo grąžinti šiemet panaikintas nacionalines pieno gamybos kvotas. Mat po to, kai Rusija uždraudė žemės ūkio produktų importą bei sumažėjo pieno produktų paklausa Kinijoje, o pieno gamybos kvotos išnyko, susidaręs milžiniškas pieno perteklius drastiškai apkarpė kainas. Pajamos iš pieno jau nepadengia gamybos išlaidų.

Europa skęsta piene

Daug kur Europoje litro pieno pakuotė jau pigesnė negu butelis natūralaus ar mineralinio vandens. Naujienų agentūros BBC duomenimis, Jungtinėje Karalystėje litrinis geriamojo vandens butelis kainuoja 1,3 euro, o litras pieno – 0,8 euro.

Prancūzijoje pieno kaina taip pat svyruoja apie 0,8 euro už litrą, maždaug tiek kainuoja ir mineralinis vanduo. Vokietijoje žemų kainų prekybos centruose „Lidl“ ir „Aldi“ litras pieno atpigintas iki 0,48 euro, kai butelis mineralinio vandens atsieina apie 0,63 euro.

Lietuvoje, neoficialiais duomenimis, vidutinė mažmeninė litro pieno kaina rugpjūčio mėnesį buvo 0,7 euro, o geriamasis ir mineralinis vanduo kainavo apie 0,6 euro.

Interneto prekybos į namus įmonė „Barbora“ šią savaitę „Rokiškio“ naminį pieną ir mineralinį vandenį „Neptūnas“ parduoda už tiek pat – po 0,74 euro. Už tokią sumą „Rimi“ dabar galima įsigyti litrą gėrimo „Coca-Cola“. Kituose mažmeninės prekybos tinkluose pieno ir vandens kaina taip pat skiriasi neką daugiau.

Mažmeninė pieno kaina Europoje šiemet krito apie 5 proc., o jo supirkimo kainos sumažėjo apie 20 proc., arba 0,33 euro už litrą. Tai verčia ūkininkus parduoti savo pagamintą pieną pigiau, nei kainuoja jį pagaminti.

Europos Sąjunga šią savaitę paskirstė 500 mln. eurų (iš jų 80 mln. eurų naujų rinkų paieškoms) skubią pagalbą žemdirbiams. Lietuva iš šios sumos tikėjosi sulaukti 32 mln. eurų. Tiek pat lėšų ūkininkams žadėjo išmokėti ir valstybė, šiemet jau paskirsčiusi 18,2 mln. eurų. Antradienį paaiškėjo, kad Lietuvai skirta mažiau nei pusė prašytos sumos - tik 12,63 mln. eurų.

Lietuvos žemės ūkio rūmų skaičiavimu, vien šių metų sausio – rugpjūčio mėnesiais mūsų ūkininkai jau patyrė daugiau kaip 70 mln. eurų nuostolių, o iki metų pabaigos nuostoliai veikiausiai viršys 100 mln. eurų.

Pieno gamintojai nukentėjo dėl Maskvos pernai paskelbto maisto embargo. Rusija taip reagavo į Vakarų sankcijas dėl Ukrainos. Rusija buvo viena iš ES pieno produktų didžiausių rinkų, į ją iš ES eksportuota apie 32 proc. sūrio ir 24 proc. sviesto. ES pieno sektorių neigiamai paveikė ir didžiausios pasaulyje pieno importuotojos Kinijos paklausos sumažėjimas. Kinija yra ir didžiausia pieno miltelių pirkėja.

Europos ūkininkai prašo sugrąžinti pieno gamybos kvotas, jų nuomone, kvotų grąžinimas galėtų subalansuoti rinką. Pieno gamybos kvotos panaikintos šių metų balandžio mėnesį. Nuo tada Europos ūkininkai gali pirmą kartą per 30 metų gaminti pieno tiek, kiek nori. Reguliavimo panaikinimas sukėlė pieno produktų perteklių, tai savo ruožtu padarė įtaką kainoms.

„Jeigu pieno gamyba nesumažės, padėtis rinkoje tik blogės“, - konstatavo ūkininkams atstovaujančios Europos pieno tarybos prezidentas Romualdas Schaberis.

Lietuvoje – blogiau negu Vakaruose

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas teigia, kad dabar pieno gamybos savikaina Lietuvoje ir Latvijoje yra 0,27-0,28 euro už natūralaus pieno kilogramą (euro/kg). Tuo metu vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina jau nebesiekia 0,19 euro/kg.

„Tai tiesiog tragedija. Mišrūs ūkiai dar gali nuostolius kompensuoti iš kitų šakų, o specializuotiems ūkiams pradėjo stigti apyvartinių lėšų, nes kitų pajamų jie negauna“, - sakė A. Stančikas.

Jis sutinka, kad nacionalinių pieno kvotų grąžinimas galėtų subalansuoti rinką. „Mes niekada nepritarėme kvotų naikinimui. Pieno neįmanoma kaip grūdų padėti į aruodus ir laukti geresnių kainų, todėl gamybos reguliavimas būtinas. Prancūzai sako: kam gaminti tai, ko niekam nereikia. Taigi ir matome: pieno gamybos šuolis sukėlė chaosą“, - kalbėjo A. Stančikas.

Europos pieno taryba, pasak jo, siūlo reguliuoti rinką taip, kad, pavyzdžiui, ES susidarius 5 proc. pieno pertekliui, visos šalys atitinkamai mažintų gamybą. „Tie, kurie sumažina, gauna premiją, o kurie nemažina, moka baudą“, - paaiškino jis.

A. Stančikas mano, kad esant tokioms žemoms pieno kainoms Lietuvos ūkininkai be paramos neišgyvens. „Iš Europos laukėme apie 32 mln. eurų, tokios pat dalies tikėjomės iš nacionalinio biudžeto. Kartu su jau skirta 18 mln. eurų nacionaline 2015 metų išmoka tai būtų buvusi nemenka parama pieno gamintojams trumpuoju laikotarpiu“, - sakė jis.

Antradienį vakare sužinojęs apie ES Lietuvos ūkininkams skirtą vos 12 mln. eurų paramą, Žemės ūkio rūmų pirmininkas nusiminęs komentavo, kad ES paramos kitąmet gali nebeprireikti, mat jos nebus kam dalyti - pieno sektorius Lietuvoje esą tiesiog išnyks.

Krizė – kas šešeri metai

AB „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius nemano, kad pasaulinę pieno krizę sukėlė nacionalinių kvotų panaikinimas, ir jų sugrąžinimui nepritartų. „Pasaulinė pieno krizė, deja, kyla kas šešeri metai. Pastarosios pieno sektorių krėtė 2002, 2008 metais ir dabar - 2014-2015 metais. Krizės trunka įvairiai, kartais 9 mėnesius, dabar – daugiau kaip metus. Paskui jos nuslūgsta, kai susibalansuoja paklausa ir pasiūla“, - dėstė pašnekovas.

G. Bertašiaus nuomone, taip bus ir dabar: pieno gamyba sumažės, dalis ūkių bankrutuos, kainos sugrįš į buvusį lygį ir rinkoje vėl tam tikrą laiką pieno bus gaminama tiek, kiek ir nuperkama.

„Kvotų įvedimas tikrai klausimo neišspręs. Krizė būtų kilusi ir likus kvotoms, nors jų panaikinimas ir sukėlė papildomą įtampą. Bet kainoms didesnę įtaką padarė paklausos Kinijoje sumažėjimas. Rusijos embargo vaidmens pasaulinėms pieno kainoms nepervertinčiau, juk į ją plaukia produktai iš Australijos, Naujosios Zelandijos, Lotynų Amerikos. Svarbesnė dedamoji ta, kad pati Rusija dėl krizės pieno vartoja mažiau. Nepaisant šių veiksnių, visur pasaulyje pieno ir jų produktų pagaminta daugiau. Tai ir sukėlė krizę“, - priežastis vardijo „Vilkyškių pieninės“ vadovas.

Kada dabartinė krizė baigsis, G. Bertašius prognozuoti nesiryžo. Jis antrino Žemės ūkio rūmų pirmininkui, kad Lietuvos žemdirbius nuo bankroto per krizę galėtų išgelbėti ES ir nacionalinė parama. „Paskui kainos sugrįš ir paramos iki kitos krizės reikės mažiau“, - svarstė jis.

A. Bertašius tikino, kad perdirbėjai Lietuvoje pieną superka pigiau negu vidutiniškai ES dėl to, kad čia dominuoja smulkūs ūkiai, o iš jų supirkimo sąnaudos yra didesnės. Tuo metu daugiau kaip 40 tonų per mėnesį pristatantiems Lietuvos pieno gamintojams mokama suma nedaug skiriasi nuo europinės: ji atitinka 102,8 proc. 13 naujųjų šalių ir 90,8 proc. visų 28 valstybių narių vidurkį.

FAKTAI: PIENO SUPIRKIMO KAINA

Rugpjūčio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 190,8 euro už toną. Per rugpjūtį ji sumažėjo 4,3 proc. (liepą mokėta 199,5 euro/t).

Pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį (daugiau kaip 1,3 tonos per dieną), stambiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės rugpjūtį už toną natūralaus pieno mokėjo vidutiniškai 238 eurus - tai 25 proc. daugiau už vidutinę natūralaus pieno supirkimo kainą, tačiau 18,6 proc. mažiau negu prieš metus.

Nuo 2014 metų rugpjūčio, kai už toną natūralaus pieno Lietuvoje vidutiniškai mokėta 838 litai (242,7 euro), supirkimo kaina krito 21,4 proc., o per 2014 metus - 50 procentų.

Šių metų rugpjūtį Lietuvoje iš viso supirkta 149,91 tūkst. tonų pieno.

Šaltinis: ŽŪM, ŽŪR

Pieno kainos, eurais už litrą

ProduktasKainaTinklas
„Dvaro“ (2,5 proc.)0,63Maxima
„Dvaro“ (2,5 proc.)0,81Rimi
„Dvaro“ (2,5 proc.)0,81Iki
„Dvaro“ (3,5 proc.)0,69Iki
„Dvaro“ (3,5 proc.)0,69Iki
„Dvaro“ (3,5 proc.)0,82Rimi
„Rokiškio“ naminis (3,5 proc.) 0,62Rimi
„Rokiškio“ naminis (3,5 proc.)0,74Barbora
„Rimi“ (2,0 proc.)0,69Rimi

Šaltinis: Įmonių duomenys, LŽ

Vandens ir gėrimų kainos, eurais už litrą

ProduktasKainaTinklas
Šaltinio vanduo „Cristaline“0,68Barbora
Mineralinis vanduo „Neptūnas“0,74Barbora
Mineralinis vanduo „Neptūnas sport“0,77Barbora
Stalo vanduo „Vishy Classique“0,74Barbora
Vanduo „Vichy Classique Still“0,76Barbora
Mineralinis vanduo „Evian“0,77Rimi
Gazuotas gėrimas „Coca-Cola“0,74Rimi
Mineralinis vanduo „Gerosteiner“0,87Iki
Mineralinis vanduo „Borjomi“1,3Iki

Šaltinis: Įmonių duomenys, LŽ

Pieno ir vandens mažmeninės kainos, eurais už litrą

ValstybėPienasVanduo
Jungtinė Karalystė0,801,30
Prancūzija0,800,80
Vokietija0,480,63
Lietuva0,700,61

Šaltinis: Užsienio spauda, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"