TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Krizės krečiama Baltarusija ne tokia patraukli investuotojams

2016 09 13 6:00
Brestas. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje Vidmantas Verbickas teigia, kad užsienio ir Lietuvos investuotojai galėtų pasinaudoti ekonomikos krize, nuo 2014 metų krečiančia kaimynų šalį, ir žengti į šią rinką. Tačiau atsargumas nepakenktų: Lietuvos verslininkams reikėtų iš anksto gerai atlikti namų darbus.

Baltarusijos statistikos departamento duomenimis, 2015 metais šios šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 3,9 proc., o šių metų pirmąjį pusmetį – dar 2,7 procento. „Baltarusijoje ekonomikos krizė trunka nuo 2014 metų gruodžio, kai buvo devalvuota nacionalinė valiuta. Mažėja šalies užsienio prekyba, materialinės investicijos, blogėja paslaugų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, nekilnojamojo turto ir kitų sektorių padėtis“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo V. Verbickas.

Neefektyvus valstybės sektorius

Baltarusijoje šiuo metu nuostolingai dirba daugiau kaip 2,5 tūkst. pramonės įmonių, veikiančių tiek sostinėje, tiek ir regionuose. Antai Bresto srityje nuostolingai dirba trečdalis visų įmonių, o trys didelės gamyklos bankrutuoja, jas sanuoja valstybė, bet padėties pagerėjimo tikimasi ne anksčiau kaip 2019 metais. Kad finansinių sunkumų patiriančios įmonės išliktų, daugeliu atveju valstybė turėtų teikti privilegijų, dažniausiai reikėtų drausti analogiškos produkcijos importą į Baltarusiją.

Vietos valdžia neslepia, kad dauguma gamyklų ir fabrikų patiria nuostolių, nematoma galimybių juos pertvarkyti ir modernizuoti. Kol kas vienintelė įmonėms siūloma išeitis – parduoti nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, tačiau jų vadovai nepasirengę už vieną Baltarusijos rublį perleisti nenaudojamus gamyklų pastatus ir teritorijas vietos verslininkams. Neprižiūrimas toks turtas dar labiau nuvertėja.

Baltarusijos valdžia pripažįsta, kad kita neefektyviai dirbančių gamyklų bėda – perteklinė darbo jėga. Daug didelių pramonės gamyklų atleidžia darbuotojus arba išleidžia juos nemokamų atostogų, kitos perpus mažina atlyginimus. Daugelio gamyklų darbuotojai dirba ne visą darbo dieną ar 4 dienas per savaitę, jų atlyginimai ne tik neauga, bet ir mažėja. Valstybinis auditas neseniai parodė, kad šių metų sausio-gegužės mėnesiais ne visą darbo dieną dirbo 208,4 tūkst. darbuotojų, arba 6,8 proc. visų dirbančiųjų.

Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bei oficialioji Baltarusijos valdžia pripažįsta, jog šalyje apie 70 proc. BVP sukuria valstybinis sektorius ir tik 30 proc. – privatus. Pasak Lietuvos komercijos atašė V. Verbicko, krizė skaudžiai smogė neefektyviam, prie naujų sąlygų nesugebančiam prisitaikyti valstybiniam sektoriui.

Didelę žalą pramonei daro kritusios naftos kainos. „Nors Baltarusija pati naftos neišgauna, daug jos įmonių perdirba žalios naftos produktus. Nukentėjo ir mineralinių trąšų gamybos sektorius. Neigiamai atsiliepė didžiausios Baltarusijos prekybos partnerės Rusijos ekonomikos problemos, nes baltarusių eksportas į Rusiją sudaro 50 proc., o kai kurių sektorių – daugiau negu 90 procentų“, – pažymėjo V. Verbickas.

Anot jo, Baltarusijos valdžia dabar skatina investicijas, kuriamos įvairios investicijų programos, tačiau padėtis iš esmės pasikeitusi. „Iki šiol investicijos, ypač užsienio, į gamybą buvo kreipiamos siekiant pasinaudoti Eurazijos Sąjungos privalumais. Gamyba buvo kuriama Baltarusijos teritorijoje, planuojant produkciją tiekti Eurazijos Sąjungos vartojimo rinkai (šiai sąjungai formaliai priklauso Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija, Tadžikistanas, Uzbekistanas – red.). Tačiau dabar, kai recesija palietė Rusiją ir Baltarusiją, daugelis investuotojų priversti persvarstyti savo planus“, – sakė pašnekovas.

Investuotojams, pasak V. Verbicko, koją kišą ir brangus Baltarusijos rublis bei ribotos bankų galimybės finansuoti investicinius projektus.

Naujos sąlygos investuoti

Kita vertus, sunkmetis kai kuriuose sektoriuose atveria investuotojams palankesnes galimybes. „Tiems, kurie šios šalies ir Rytų rinkas vertina kaip strategines, dabar galbūt yra palankus metas vykdyti pirkimus ar susivienijimo projektus, ieškoti įmonių, kurias būtų galima modernizuoti, nes tokių tikrai netrūksta“, – kalbėjo jis.

Šį pavasarį Baltarusijoje priimtas Viešosios ir privačios partnerystės įstatymas, anot pašnekovo, atveria galimybes vykdyti bendrus investicijų projektus kartu su valstybiniu sektoriumi.

V. Verbicko teigimu, nuo krizės pradžios Baltarusijoje beveik perpus atpigo darbo jėga: 2014 metų gruodį vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių (bruto) buvo apie 680 eurų, o dabar nesiekia 340 eurų.

Lietuvos verslas Baltarusijoje daugiausia investavo ir investuoja į mažmeninę prekybą, medienos apdirbimo pramonę, žemės ūkio ir maisto gamybos bei paslaugų sektorius. „Lietuvos įmonės taip pat bando žvalgytis į tuos sektorius, kurie Baltarusijoje nėra išplėtoti, pavyzdžiui, alternatyviąją energetiką. Tačiau bendras lietuvių verslo investicijų mastas pastaruoju metu mažėja“, – pažymėjo V. Verbickas.

Komercijos atašė patarė investuotojams, ketinantiems žengti į Baltarusiją, pirmiausia gerai atlikti namų darbus: ištirti rinką, ekonominę ir finansinę riziką, Lietuvos ir užsienio bendrovių patirtį bei finansines galimybes – darbo jėgos ir pinigų kainą, sąlygas gauti žaliavų ir išteklių bei savo produktų realizavimo galimybes. „Baltarusija nėra Pasaulio prekybos organizacijos narė, o tai reiškia, kad investuojant į verslą, orientuotą į eksportą, bus skirtingos eksporto į Eurazijos Sąjungą ir į Europos Sąjungą sąlygos“, – priminė jis.

Geresnė investicijų aplinka

Baltarusijos vyriausybė prognozuoja, kad šalies BVP pradės augti 2017 metais, tačiau Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, ERPB ekspertai mano, kad recesija kitąmet dar tęsis.

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė teigė, kad Baltarusijos recesiją nuo 2015 metų lėmė žemos žaliavų kainos ir Rusijos nuosmukis. Tai artimiausiu metu nesikeis, todėl krizė gali trukti iki 2018 metų. Nuvertėjusi nacionalinė valiuta ir didelė skola užsienio valiuta gali išauginti valstybės skolos ir BVP santykį iki 70 procentų.

„Šalies produktyvumo augimą slopina didelis valstybės kišimasis į ekonominius procesus, neefektyvi valstybės valdomų įmonių veikla, žemas eksporto konkurencingumas ir ribotos valstybės valdomų įmonių galimybės nukreipti eksportą nuo tradicinių rinkų Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalyse. Net ir imantis reikalingų struktūrinių reformų, greito augimo proveržio galbūt nesulauktume, nes ekonomiką tektų restruktūrizuoti iš esmės“, – mano ekonomistė. Tradicinei ekonomikai nepavyktų greitai persiorientuoti į kitas rinkas, o proveržis tradicinėse eksporto rinkose taip pat mažai tikėtinas. Vis dėlto ekonomistė pripažino, kad investicinė aplinka per pastaruosius metus šiek tiek pagerėjo, verslo reguliavimas tapo mažesne kliūtimi veiklai Baltarusijoje.

Pagal Pasaulio banko verslo aplinkos vertinimą „Doing Business“, Baltarusija iš 115 vietos 2008 metais šiemet pakilo į 44 vietą. Daugiausia progreso pasiekta lengvinant verslo ir nuosavybės registravimą.

„Tačiau prisijungimas prie elektros tinklų ir kredito prieinamumas išlieka labai apsunkinti (atitinkamai 89 ir 104 vieta pasaulyje). Be to, valstybės valdomos įmonės vis dar išlaiko savo išskirtines teises šioje šalyje – joms teikiamos subsidijuotos paskolos (neretai su neigiamomis realiomis palūkanomis) ir kitokia valstybės parama“, – pabrėžė V. Šečkutė.

Bankrotų apimti regionai

Šią vasarą Bresto srities ekonomikos teismas pradėjo nagrinėti iškart kelių regiono įmonių, kurios neseniai buvo laikomos ūkinės veiklos pavyzdžiu, bankroto bylas. Viena jų – 40 metų istoriją skaičiuojanti Bresto buitinės chemijos gamykla. SSRS laikais ji klestėjo ir iš inercijos kurį laiką puikiai laikėsi po imperijos griūties. Įmonei pakako pajamų išlaikyti nuosavą socialinę infrastruktūrą, vaikų darželį, bendrabutį ir net profesionalų futbolo klubą.

Dabar įmonei gresia bankrotas. Ji viena problemiškiausių regione: pirmąjį ketvirtį patyrė daugiau kaip 4 mlrd. Baltarusijos rublių (180 tūkst. eurų) nuostolį. Naujasis įmonės vadovas mano, kad bankroto paskelbimas ir valstybės sanavimas yra vienintelis būdas išvengti jos likvidavimo.

Kitoms dviem Bresto įmonėms – „Bresto alui“ ir „Bresto kilimams“ – jau kelerius metus oficialiai vykdoma bankroto procedūra. Kilimų įmonei su valstybės garantija teikiamų paskolų grąžinimas lengvatinėmis sąlygomis nukeltas iki 2019 metų, kai, tikimasi, gamykla jau galės gauti pajamų. Tiesa, tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu valstybė sudarys protekcines sąlygas įmonės produkcijai, pavyzdžiui, draus analogiškos produkcijos importą.

Ekspertai mano, kad Bresto aludariams, kilimų ir buitinės chemijos gamintojams valstybė dar gali padėti išsigelbėti. Tačiau privati Pirmoji šokolado kompanija veikiausiai bus likviduota. Įmonės savininkai, registravę įmonę prieš 20 metų ir gaminę populiarius „Ideal“ prekės ženklo šokolado bei konditerijos gaminius, nebemato perspektyvos. Derybos su galimais investuotojais nepavyko. Valdžia nusprendė per krizę lengvatomis ir injekcijomis palaikyti kitas konditerijos įmones –“Komunarką“ ar „Spartak“.

Ekonomistas Sergejus Svirdiukovas konstatuoja, kad Baltarusijos valdžia pastaraisiais metais nustojo bijoti tarti žodį „bankrotas“. Netgi priešingai – ėmė įtikinėti probleminių įmonių darbuotojus, kad ši procedūra ne tik priimtina, bet ir būtina. Ekonomisto įsitikinimu, teigiamų įmonių sanavimo pavyzdžių Baltarusijoje netrūksta, tačiau daugeliu atvejų ši procedūra nepadeda išspręsti pagrindinės problemos – būtinybės šalyje vykdyti struktūrines reformas. Pasak jo, kol kas stengiamasi susidariusias skolas nurašyti ar užšaldyti iki geresnių laikų. Tačiau niekas negali garantuoti, kad geresni laikai ateis kilimų ar buitinės chemijos gamintojams – šiose srityse didžiulė konkurencija.

Ypač sunki padėtis miesteliuose, kur viena didelė gamykla yra kone vienintelė maitintoja. Taip atsitiko Lunicoje, kur krito gamyba „Polesjeelektromaš“ gamykloje, ir rajono centre Žabinkovske, kur su finansiniais sunkumais susiduria cukraus gamykla.

Nuostolingai dirbančios „Kuzlitmaš“ gamyklos Pinske darbuotojams šią vasarą pranešta, kad atlyginimai bus sumažinti 50 procentų. Nepatenkintuosius iškart atleido, tad kiti susitaikė su perpus mažesnėmis algomis. Įmonė prieš kelerius metus prijungta prie sunkvežimių gamyklos „BelAz“, tačiau tai neišgelbėjo, daug darbuotojų atleista, o kiti dirba 4 dienas per savaitę.

Nepriklausomi analitikai teigia, kad Baltarusijos ekonomikai atsigauti padėtų stipresnis privatus sektorius. Prieš dvejus metus Baltarusijos verslo federacijų tarybos atliktas sociologinis tyrimas parodė, kad 52 proc. piliečių teigiamai vertina privatų verslą.

Lietuvos tiesioginės investicijos Baltarusijoje

MetaiInvesticijos, mln. eurų*
201361,96
201482,48
201577,11
2016**76,68

*Metų pabaigoje

*Pirmas ketvirtis

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"