TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Krovinių tranzitą stabdo nepasitikėjimas verslu

2006 11 18 0:00
Muitinės departamento generalinis direktorius Rimutis Klevečka teigė, kad pareigūnų kontrolė turi būti minimali, bet jos efektas maksimalus.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Dešimtis kilometrų nutįsusios krovininių automobilių virtinės Latvijos ir Rusijos pasienio postuose - akivaizdus įrodymas, kad neužtenka nutiesti gerus kelius, pastatyti patogius pasienio kontrolės postus. Patogią infrastruktūrą krovinių srautas ignoruos, jeigu trūks esminio dalyko - pasitikėjimo vienų kitais - pareigūnų pasitikėjimo verslininkais ir kolegomis iš kitų valstybių.

Medininkų muitinės poste trijų valstybių - Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos - muitinių ir vežėjų asociacijų vadovai tarėsi, kaip tarptautinių krovinių srautą nuo Latvijos ir Rusijos pasienio pasukti per Baltarusiją. Nuo šių metų rugpjūčio Latvijos ir Rusijos pasienio postuose susidarė kritiška padėtis: krovininių automobilių eilės nutįso dešimtis kilometrų, nes pasienio postai nesusidoroja su dvigubai padidėjusiu krovinių srautu. Pasak Latvijos vežėjų automobiliais asociacijos prezidento Valdžio Trėzinšo, Terechovos ir Buračkų pasienio posto pralaidumas - 330 krovininių automobilių per parą, o lapkričio viduryje čia per parą susidarydavo 760 automobilių eilės. Į priešingą pusę važiuojančių per Grebniovos ir Ubilinkos postą susidarydavo iki 385 automobilių per parą, tai yra beveik dvigubai daugiau, negu šis postas pritaikytas praleisti. Po kelias paras krovininių automobilių vairuotojai praleidžia ant kelio, vidury lauko, kur nėra jokios infrastruktūros. Viena vertus, gaištamas laikas, kita vertus, teršiamos pakelės.

Neišnaudotos galimybės

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje yra keturi tarptautiniai automobilių pasienio kontrolės punktai. Didžiausias krovinių srautas - per Medininkų pasienio kontrolės punktą: 764 krovininiai automobiliai per parą, per Raigardo ir Šalčininkų postus - 547 automobiliai per parą. Lavoriškių (Baltarusijos pusėje - Kotlovkos) postas dėl statybos darbų daugiau kaip metus neveikė. Visų trijų valstybių vežėjų atstovai teigė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienio postuose gera infrastruktūra ir beveik ideali tvarka, keliai tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje geri. Kodėl tada tranzitiniai kroviniai suka į Latviją?

Griežtai, bet neefektyviai

Vežėjai įvardijo kelias priežastis, dėl ko vengia važiuoti per Baltarusiją, - tai transporto, pasienio ir muitinės pareigūnų neteisėti, neprognozuojami veiksmai ir ypač griežta, daugkartinė tranzitinių krovinių kontrolė. "Vežėjui krovinio gabenimo maršrutą nurodo užsakovas. Dėl gaišaties kelyje patirtus nuostolius užsakovas taip pat perkelia ant vežėjo pečių. Todėl niekas nenori rizikuoti", - aiškino Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius. Pasak jo, važiuodami per Baltarusiją vežėjai rizikuoja įstrigti geriausiu atveju du kartus - įvažiuodami į šią šalį ir išvažiuodami iš jos, nes Baltarusijos ir Rusijos pasienyje transportas pakartotinai tikrinamas. Be to, neretai pareigūnai tikrina ir kelyje, o iškilus neaiškumams automobilis sulaikomas kelias savaites ar net mėnesius, kartais konfiskuojamos prekės.

Krovinių gabenimą tarptautiniais maršrutai reglamentuoja Muitinės konvencija, kuri turi viršenybę prieš nacionalinę teisę, ir numato, kad krovininio transporto palyda (konvojus) gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Tačiau Baltarusijoje iki šiol nepigiai kainuojanti palyda privaloma daugeliui krovinių. Važiuodami per Baltarusiją vairuotojai negali paisyti darbo ir poilsio režimo, nes stovėjimo aikštelių nėra, o stovėti kelkraštyje - pavojinga. Dėl šių priežasčių užsakovai nurodo vežėjams saugesnį maršrutą. Jau tapo įprasta, kad tranzitiniai kroviniai į Rusiją gabenami per Lietuvą ir Latviją, o tušti automobiliai grįžta per Baltarusiją.

Be to, iki šiol Baltarusija ribojo ir krovininio transporto ašių apkrovą. Pasitarime dalyvavęs Baltarusijos valstybinio muitinės komiteto pirmininkas Aleksandras Špilevskis teigė, kad reikalavimo sverti krovininį transportą bus atsisakyta. Pasak jo, šalies kelių mokestis pastaraisiais metais sumažėjo net 4 kartus ir dabar vežėjai jo nelaiko kliūtimi. Kita kalba dėl muitinės pareigūnų atliekamo tikrinimo. Baltarusijos muitinės vadovas įsitikinęs, kad kontrolė turi būti griežta.

"Pasaulio muitinių organizacija reikalauja, kad fizinis tikrinimas turi būti minimalus, o jo poveikis - maksimalus", - prieštaravo Lietuvos muitinės departamento generalinis direktorius Rimutis Klevečka. Jis ragino pareigūnus iš gretimų valstybių pasitikėti vieniems kitais, taip pat ir vežėjais. Lietuvos muitinė ir "Linava" bendromis pastangomis siekia įrodyti vežėjams, jog labiau apsimoka dirbti sąžiningai.

Naujos technologijos

Klevečkos nuomone, efektyviai atlikti tikrinimą galima muitinėms bendradarbiaujant ir savo darbe diegiant modernias technologijas. Lietuvos muitinė rengiasi įdiegti elektronines plombas. Jos leis stebėti krovinio judėjimą per šalies teritoriją ir kontroliuoti, ar buvo mėginta jį perkrauti. Jeigu elektroninė plomba nebus pažeista, krovininis transportas be gaišaties važiuos per valstybės sieną. Jo kontrolę perima gretimos šalies muitininės pareigūnai. Muitinės departamentas ir "Linava" į elektroninę kontrolę deda daug vilčių, nes nuo kelyje sugaišto laiko priklauso prekės gabenimo sąnaudos. Tai viena iš vežėjų konkurencingumo sąlygų.

Baltarusijos muitinės pareigūnai modernias technologijas vertina skeptiškiau. 2005 metais "Linavos" iniciatyva elektroninis prekių deklaravimas buvo pradėtas diegti ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje. Tačiau baltarusiams pareigūnams tai buvo tik eksperimentas. Jie greitai grįžo prie įprastos tvarkos - visus vežėjus ir su popierinėmis, ir su elektroninėmis prekių deklaracijomis pasienio kontrolės punktuose statė į bendrą eilę.

Medininkuos surengtame pasitarime Špilevskis teigė, kad sąlygos per Baltarusijos teritoriją gabenti krovinius bus geresnės, o apie pareigūnų neteisėtus veiksmus vežėjai galės informuoti elektroniniu paštu arba telefonu. "Anksčiau baudėm pareigūnus, kad per mažai tikrina, dabar - už tai, kad persistengia", - sakė Baltarusijos valstybinio muitinės komiteto pirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"