TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Krovinius palaiko mintis apie Kalėdas

2011 11 07 9:06

Artimiausias globalios ekonomikos perspektyvas bene pirmieji pastebi krovinių ekspeditoriai. Jų akyse - krovinių užsakymų, srautų kaitos tendencijos, gabenamų prekių nomenklatūra. Įžvalgomis apie dabartines ekonomikos tendencijas su LŽ dalijosi Edmundas Daukantas, 16 metų vadovaujantis tarptautinės ekspedijavimo kompanijos padaliniui UAB "Schenker".

- Reali padėtis rinkoje pradėjo aiškėti apie rugsėjį. Ką rodo dabartiniai krovinių užsakymai?

- Jie rodo, kad pasaulis yra sunerimęs. Kroviniai juda, nes artėja Kalėdos, žmonės vis tiek pasiilgsta švenčių, joms ruošiasi. Bent to tikisi rinkodaros specialistai. Tai sezono įtakos dalykai. Tačiau pastaruoju metu mūsų klientai - krovinių užsakovai ir siuntėjai - vengia ilgalaikių ir tiekimo, ir pirkimo sutarčių. Kai ateitis nėra aiški, tokia padėtis normali.

Vartojimas - proto ribose

- Kokios paskirties kroviniai dabar dominuoja?

- Į Lietuvą vis daugiau įvežama investicinių prekių, palyginti mažai - vartojimo. Sveikai mąstantys žmonės galėtų pasakyti, kad Lietuvoje ir neturėtų būti tokio beprotnamio, koks buvo prieš keletą metų, iki 2008-ųjų pabaigos. Dabar matome normalų, protu suvokiamą vartojimo prekių judėjimą: į Lietuvą atvežama tai, ką galima greitai parduoti. Palyginti su šių metų pradžia, juntamas nedidelis vartojimo pakilimas. Matyt, vis tiek ekonomikos atsigavimo būta, gal kiek ir algos kilstelėtos.

Labai daug vartoja Rytai. Brangstantys naftos produktai leidžia jiems tai daryti, juolab kad Rusija yra toli nuo euro zonos ir jos dar nenervina euro reikalai. Tačiau nepastebime į Rytus judančių investicinių prekių. Vadinasi, turėtume laukti, kad kada nors ir šie kraštai "prisivalgys". Tokį vartojimą irgi galima laikyti burbulu, kuris būtinai sprogs. Tai, matyt, atsitiks jau netolimoje ateityje, nes antros recesijos bangos neišvengsime. Juk recesija smukdo energijos išteklių kainas, o jos tempiasi ir žaliavų tiekėjų ekonomiką, ypač tą, kuri grindžiama vien žaliavomis.

Kiniškų produktų mažiau

- Kaip keičiasi krovinių kryptys?

- Krovinių kryptys keičiasi kasdien, o iš globalių tendencijų išskirčiau tai, kad Europa pradeda mažiau vartoti kiniškų produktų. Kai kuri gamyba, ypač imli intelektui, vėl grįžta į Europą, nes intelektinės nuosavybės apsauga Kinijoje lygi nuliui. Garsūs gamintojai rimtesnes prekes vėl gamina Europoje, o Kinijoje tik tęsia moraliai senstelėjusių prekių, kurių technologijos jau nereikia slėpti, gamybą. Šiandien nusipirkę to paties pavadinimo prekę, pagamintą Europoje, gauname kai ką nauja, o daiktas, pagaminta Kinijoje, yra atsilikęs bent penkeriais metais.

- Ar pakitę krovinių srautai į didesnių sunkumų patiriančias euro zonos valstybes?

- Tos valstybės niekada nepasižymėjo ypač dideliais gebėjimais ką nors pirkti iš Lietuvos. Būtų geriau šį klausimą pateikti vokiečiams. Mūsų prekybos ryšiai su Graikija buvo taip arti nulio, kad jei šios šalies ekonomika visiškai sustotų, Lietuva nepajustų tiesioginės įtakos. Iš italų daug importuodavome baldų, tekstilės, avalynės, statybos prekių, epizodiškai - gamybos priemonių. Bet pirmųjų įstengiame pasigaminti ir patys, ir atsivežti iš kitur, o gamybos priemonės per trumpą laiką nesusidėvi, todėl retkarčiais gali prireikti tik atsarginių dalių. Italai iš Lietuvos ką vežėsi, tą ir vešis. Tai - mediena. Jei tik jie turės pinigų ir ras, kam parduoti produkciją, žaliavas pirks. Iš esmės pakito abiejų šalių prekybos balansas: šiandien Lietuva iš Italijos perka mažiau negu Italija iš Lietuvos.

Išmoko dirbti be kreditų

- Ar tebeaktuali tarpusavio atsiskaitymų - pirkėjo su pardavėju, paslaugų užsakovo su jų teikėju - problema?

- Komplikacijos dėl finansų krizės jau praeityje; verslas išmoko dirbti be kreditų, ir tai teisinga, nes jie pateisinami tik tada, kai skolinamasi investicijoms. Iki finansų krizės verslas buvo pamėgęs skolintais pinigais mokėti už vartojimo prekes, nes tikėjosi jas pelningai parduoti, o šiandien stengiamasi tam naudoti tik savas lėšas.

Dabar visiškai nevežama prekių į sandėlius - atsigabenama ir iš karto parduodama. Lietuviai jau atsisakė sandėliavimo tradicijos. Ir tai, matyt, gerai.

- Bet blogai sandėliams. Juk ir jūsų bendrovė jų turi...

- Kai kalbi apie tai, kas dedasi rinkoje ir kas - pas mus, ne visada būna vienodai. Mat silpnieji per krizes paprastai traukiasi iš rinkos, o stiprieji didina apsukas. Pasekmės būna tokios: aplink regime daug tuščių sandėlių, bet savo sandėliuose matome mažai tuščios vietos.

- Tačiau krizės ypatingos ir tuo, kad stambieji neretai traukiasi į užribį, o smulkieji tampa stambiaisiais.

- Iš tikrųjų yra ne smulkieji ir stambieji, bet tie, kurie reaguoja greičiau ir lėčiau. Smulkiųjų pranašumas - kad jie lankstesni. Tuo metu stambieji, jei tokie tapo ne laimėję "loteriją" ir ne dėl sėkmingo privatizavimo, o dėl profesinių žinių, gali geriau analizuoti aplinką. Stambesnės įmonės turi lėšų išlaikyti savo analitinius skyrius. Taip keistai krizės laikotarpiu klostosi konkurencija - lankstumas prieš numatymą.

Mūsų įmonė stambi, kiekvienai krizei rengiamės gerokai iš anksto. Kolegos mane dažnai vadina "sėkmingu pesimistu". Visada laukiu blogiausio ir būnu tam pasirengęs. Tiek kaupiu juodai dienai, kad niekaip nesulaukiu, kada ji ateis.

Manau, šį kartą recesija bus, bet reikėtų laukti ne finansų krizės (nebent didelę netvarką padarys tie mūsų "pietiečiai"), o gamybos ir vartojimo sumažėjimo. Iš tikrųjų tai vadinčiau veikiau gamybos ir vartojimo subalansavimu. Sveikas ir optimalus vartojimas yra vartojimas, mažesnis už norus.

Užsakymų turi mažiau

- Eurostat pateiktais dar rugpjūčio duomenimis apie pramonės užsakymo pokyčius, Baltijos valstybės atrodo įspūdingai - visos pirmajame ES ketvertuke. Ar vertinga tokia statistinė informacija?

- Rugpjūčio užsakymai susieti su prekyba metų pabaigoje. Tačiau visada prisiminkime, su kuo lyginame. Per krizę buvome taip giliai kritę į duobę, kad dar negreitai prisivysime ikikrizinį laikotarpį. Taigi tai, ką dabar vadiname lipimu į kalną, iš tikrųjų tėra lipimas iš duobės. Iš vežėjų elgsenos matyti, jog užsakymų jie turi mažiau.

- Girdėti, kad nemažai įmonių, kurios buvo užsisakiusios prabangių lengvųjų automobilių, dabar jų atsisako, nepaisydamos jau sumokėtų avansų.

- Matyt, tai galima laikyti ne tiek nerimu dėl ateities, kiek mokymusi gyventi sveiku protu. Naujų lengvųjų automobilių pardavimas iš tikrųjų yra rodiklis, iliustruojantis lūkesčius. Jei verslas negeneruoja dešimčių milijonų litų pelno per mėnesį, gal verčiau iš vienos vietos į kitą važiuoti ne "Rolls-Royce", o paprastu folksvagenu. Bendraudamas su klientais, prekiaujančiais automobiliais, atkreipiau dėmesį, kad kokybiškų vidutinės klasės mašinų paklausa ir Lietuvoje nėra sumažėjusi. O prabangių - Lietuvoje tokių nori trys milijonai, tačiau kuriems jų reikia? Mažųjų automobilių rinkoje irgi, matyt, nėra prastai, nes ir mūsų vadybininkai, užsakę naują šios klasės automobilį, kaip ir anksčiau, laukia jo kelis mėnesius. Tai - sveikstančios sąmonės ženklas.

Skaičiai

Lietuvos pramonės lūkesčiai 2011 m. IV ketvirtis

Lietuvos apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksas lieka teigiamas - 57 punktai, tačiau yra 10 punktų mažesnis negu III ketvirtį. Šiemet šis rodiklis aukščiausias buvo II ketvirtį - 75. Indeksas, aukštesnis negu 50, reiškia augimą.

Didžiausio augimo IV ketvirtį tikisi elektronikos pramonės (79 punktai), metalų, mašinų ir įrenginių (76), medienos bei baldų pramonės (72) įmonių vadovai; mažiausiai perspektyvų mato maisto (48) ir chemijos pramonės (54) įmonės.

Didžiausias eksporto perspektyvas įžvelgia elektronikos (78 punktai), metalų, mašinų ir įrenginių (70), medienos bei baldų (66) pramonės bendrovių vadovai, o mažiausias - chemijos (6), tekstilės (41) ir maisto bei gėrimų (45) pramonės įmonės.

Apklausoje dalyvavo 130 Lietuvos pramonės įmonių vadovai.

Šaltinis: Lietuvos pramonininkų konfederacija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"