TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Krovos bendrovės veiklą stiprina Jūrų perkėla

2006 12 01 0:00
Jūrų perkėlos terminalo viršininkas Vaclovas Grigalauskas ir KLASCO generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas pažymi, kad vis didesnė perkėlos įtaka KLASCO rezultatams. Autorės nuotrauka

Prastas grūdų derlius ir nesklandumai šaldytų produktų rinkoje Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO) šiemet užkerta galimybę pakartoti pernykštį krovos rekordą, tačiau metus planuojama baigti pelningai.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas pažymi, kad tarptautinė prekyba yra lanksti ir permaininga veikla, be perstojo siekti rekordų neįmanoma. Kroviniai migruoja, nuolat atsiranda naujų rūšių, o juos perima tas, kuris geriau prisitaikęs prie kliento reikalavimų.

Ankstesniais metais bendrovės rezultatus gerino šiaurinės uosto dalies terminalai (trąšų, grūdų ir generalinių krovinių krova), o šiemet svorio centras persikėlė į pietinę uosto dalį - Jūrų perkėlos terminalą. Per 10 mėnesių terminalo apyvarta padidėjo, palyginti su tuo pačiu 2005 metų laikotarpiu, ketvirtadaliu - iki 3,1 mln. tonų, o tai sudarė daugiau kaip 40 proc. visos KLASCO krovos.

Prieš keletą metų sunku buvo įžvelgti, kad keltais į Klaipėdą bus plukdomi generaliniai kroviniai. Šiemet jų sulaukta jau 300 tūkst. tonų. "Mus džiugina, kad atsirado popieriaus ritiniai, konteineriai- šaldytuvai, elektrodai metalurgijos pramonei. Popieriaus planuojama gabenti daugiau, todėl jau kitais metais perkėlos teritorijoje statysime 8 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėlį", - aiškino Greičiūnas.

Atsiliepė eilės pasienyje

Pastarosiomis dienomis išaugus vilkikų eilėms prie Lietuvos ir Latvijos sienos Klaipėdos keltuose mažėja ro-ro krovinių, todėl bendrovės apyvartos tempas gali kristi. Rusijos krovinius gabenantys vilkikai sudaro penktadalį visos ro-ro keltų technikos.

Nepaisydamas tokių akibrokštų terminalo viršininkas Vaclovas Grigalauskas prognozuoja, kad iki metų pabaigos perkėlos apyvarta sudarys 3,4 mln. tonų.

KLASCO vadovų netenkina tai, kad ankšta gamybinė Smeltės pusiasalio teritorija ir nepritaikyta keltui "Sea Corona" krantinė lėtina krovimą, didina sąnaudas, todėl terminalo pelningumas šiemet padidėjo tik 5 procentais.

Keleiviai netelpa

Keltų keleivių per penkmetį padaugėjo dvigubai, šiemet jų skaičius viršys 200 tūkst. ir bus penktadaliu didesnis negu pernai. Jau seniai apskaičiuota, kad esant tokiam keleivių kiekiui miestui būtinas specializuotas terminalas.

Greičiūnas teigia, kad įtampa kiek atlėgs Klaipėdos uosto direkcijai įrengus hidraulinę reguliuojamą rampą, tinkamą visų tipų keltams. Tai numatoma padaryti kitais metais. Tačiau keleivių aptarnavimo kokybė iš esmės keisis, kai 2009 metais Klaipėdoje bus įrengta moderni prieplauka ir tarptautinius standartus atitinkanti keleivių salė.

KLASCO vadovai mano, kad jūrų perkėlos terminalas ateityje nepraras savo reikšmės ir dėl patogios geografinės padėties įgis naujų funkcijų. Jau dabar rengiamasi pertvarkyti Malkų įlankos pakrantę ir įrengti naujas krovos darbų zonas. Į šią vietą taip pat bus perkelti naujo keleivinio terminalo statybai trukdantys sanitariniai uosto įrenginiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"