TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Krovos krantinėse medžių nesodins

2012 04 23 8:08

Standartinis reikalavimas planuojant teritorijas numatyti dešimtadalį ploto želdiniams uosto pramonei netinka. Keisti ydingo akto neskubama, mat klaipėdiečių skundai Aplinkos ministerijos ausų dar nepasiekė.

Laivas - ne arklys, prie medžio švartavimo lyno kaip vadelių nepririši. Tačiau būtent tokią lietuvišką uosto veiklos technologiją perša aplinkos ministro 2007 metų gruodžio 12 dienos įsakymas "Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų normų ir priklausomųjų želdynų normų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo". Želdynų reikalauja Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymai. Jų dydis priklauso nuo sklypo pobūdžio, pavyzdžiui, jeigu sklypas skirtas pramoninei veiklai, turi būti apželdinta 20 proc. jo ploto, jeigu sandėlių veiklai - 10 proc. ploto.

Derinant Klaipėdos jūrų uosto detaliuosius planus dėl žaliųjų plotų kaskart kyla begalė nesusipratimų. Absurdiška norma - medžiais apsodinti 12 proc. visos veiklai skirtos teritorijos - planuotojus ir verslininkus paverčia pažeidėjais.

Krantinės - krovai

Vyresnė klaipėdiškių karta dar prisimena laikus iki naftos terminalo rekonstrukcijos, kai prie pat kranto linijos Burių gatvėje augo ir pavasariais žydėdavo obelys, šiltnamyje vešėjo naftininkų jubiliejams skirtos gėlės, o rezervuarų parką nuo saulės pridengdavo medžių laja. Už objekto plėtrą atsakingi olandų projektuotojai terminalo rekonstrukciją pradėjo nuo pjūklo. Visa tai jau nugrimzdo į užmarštį. Tik kai kurie klaipėdiečiai vis dar ilgisi panaikinto pėsčiųjų tako per geležinkelį į naftos įmonių teritorijas.

Per du dešimtmečius vakarietiški priešgaisrinio ir aplinkos saugumo reikalavimai išstūmė tarybinį paveldą visose uosto krantinėse. Jūrų pramonės veiklą reguliuojantys teisės aktai buvo priderinti prie Europos Sąjungos standartų normų, bet teritorijų planavimas, priklausantis nuo daugelio įstaigų susikalbėjimo, iki šiol patiria spragų.

Uostamiesčio tarybos Teritorijų planavimo komitetas kiekvieną Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) užsakymu rengiamą detalųjį planą narsto po kaulelį. Pastabomis ir įpareigojimais planuotojams siekiama pirmiausia kontroliuoti pramonės taršą ir slopinti gyventojų nepasitenkinimą. Antra, bandoma nors kiek pagražinti miesto gyvenamąją aplinką.

Tik šio komiteto pirmininkei Ramunei Staševičiūtei ima trūkti kantrybė, kai plano rengėjai negali atsakyti, kuri vieta bus apželdinta medžiais. "Arba reikalaukite panaikinti normą, arba jos laikykitės, nes mes į tai dabar priversti žvelgti pro pirštus", - metė priekaištus politikė.

Verslo atstovų aiškinimams, kad jie sutinka sodinti medžius visur kitur, tik ne uoste, pritaria ir miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika. "Numatyti apželdinimus krantinėse - nelogiška, norma netinka ten, kur turi būti infrastruktūros teritorijos", - pabrėžė A.Mureika.

Politikai sutinka, kad niekas kitas geriau už savivaldybę ir negali numatyti želdinių vietų, todėl šiuo metu savivaldybės rengiamo šiaurinės miesto dalies nuo Švyturio gatvės iki kelio į Melnragę planuotojai įpareigoti jas pažymėti. Patvirtinus šį planą krovos kompanija, plečianti teritorijoje veiklą, žinos, kur pasodinti medžius, o kur įrengti vaikų žaidimo aikšteles ir tokiu būdu kompensuoti uosto pramonės įtaką artimiausiems kaimynams.

Nori alternatyvos

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco") už Smeltės pusiasalyje iškirstus krūmynus ir jos veiklai įrengtą papildomą krantinę pernai atsodino guotą medžių prie Vilhelmo kanalo - prie trečiosios vandenvietės. Tokią vietą nurodė savivaldybė, rengdama techninį krantinės projektą. Apželdinti intensyvios krovos ir sandėlių plotų savo teritorijoje šiaurinėje dalyje "Klasco" taip pat neketina, to iki šiol nedarė nė viena uosto įmonė.

KVJUD plėtros skyriaus viršininkas Algimantas Kungys, teikiantis savivaldybei derinti uosto teritorijų projektus, sakė, kad aplinkos ministro įsakymu patvirtinta norma - tai ne tik paprastas kliuvinys, o tikra tragedija. Laikantis tos tvarkos, reikėtų apželdinti krantines, geležinkelius ar privažiuojamuosius kelius. "Dabar mes rengiame 50 hektarų "Klasco" teritorijos planą ir ieškome daugiau kaip 5 hektarų vietos, kurioje būtų galima pasodinti medžių. Bet neįmanoma tiek ploto surasti uoste", - aiškino A.Kungys.

Verslininkų manymu, už planavimą atsakinga KVJUD turėtų pasirūpinti, kad Aplinkos ministerijos reglamentuose atsirastų alternatyva teritorijos želdiniams. Jie tikina esą suinteresuoti, kad savivaldybėje daugėtų parkų, miestas taptų žalesnis, nes dabar dėl politikų kritikos jie gyventojams rodomi neva kaip aplinkos niokotojai ir žaladariai.

A.Kungio teigimu, savivaldybei prirašyta begalė raštų, vien per pastaruosius mėnesius - du, kad ši pasiūlytų plotus želdynams, bet į juos niekas nereaguoja. "Ne vien uoste galioja ta norma, bet kitose savivaldybėse projektuotojams dėl to nežinia kodėl problemų nekyla. Todėl dabar jau teks kreiptis į tos normos iniciatorius, kad uostui padarytų išimtį. Priklausomųjų želdynų tvarkos apraše kol kas nurodyta tik viena išlyga - dėl senamiesčių teritorijų. Gal ministrui kepurė nenukristų, jeigu padarytų ir antrąją", - svarstė KVJUD atstovas.

Kad ministrui kepurė dėl to nenukris, sutinka ir Aplinkos ministerijos atstovai. "Galima būtų padaryti išimtį uostui kaip ir senamiesčių teritorijoms, tačiau niekas į mus nesikreipė, nors ta norma galioja nuo 2008 metų sausio 1 dienos", - LŽ patikino Kristina Ulkienė, Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė. Pasak jos, kitur niekas iš tokios normos tragedijos nedaro - apsodina 3 metrų teritorijos pakraštį žole ar krūmais - ir viskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"