TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kruiziniai laivai pasuko į pietus

2011 10 17 0:00
Tarybiniais laikais 4 mln. keleivių statytas Odesos keleivių terminalas sulaukdavo daugiau nei milijono atvykėlių per metus.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Klaipėda atsidūrė antrame keleivinių uostų plane. Baltijos jūros turizmo rinkoje išryškėjo naujos tendencijos: tuos uostamiesčius, kur lankytinų vietų pasirinkimas skurdus, kruizų operatoriai pradėjo braukti iš maršrutų.

Per pastarąjį dešimtmetį rytinės Baltijos turizmo rinkos naujokus, tarp jų ir Klaipėdos uostą, išbandė beveik visi pagrindiniai kruizų organizatoriai. O jų nėra daug - tik 13-15 kompanijų. Tai, kas įdomiausia ir galima pamatyti per vieną lankymosi dieną Lietuvoje, joms buvo pasiūlyta. Populiariausios ekskursijų kryptys kaip buvo, taip ir liko dvi: Nidos kopos ir Palanga.

Bet istorinės nostalgijos kamuojamų vokiečių turistų Klaipėdoje kasmet matoma vis mažiau. Be to, ekonomikos krizė padarė finansinių pataisų: pirkdami kelionę europiečiai ir amerikiečiai vis labiau gilinosi į tai, už ką moka pinigus. Sovietinio paveldo likučių trauka laikui bėgant gerokai išblėso.

Nuolatiniai visų Baltijos kruizų maršrutai rytinėje pakrantėje driekiasi per senovinės architektūros ir istorijos turtingus miestus. Rytinėje dalyje tokie yra Talinas, Sankt Peterburgas, sulaukiantys per 280 laivų įplaukimų, o nuo jų gerokai atitrūkusi, artėjanti prie 70 įplaukimų, Ryga. Pramoniniai uostai Gdanskas, Klaipėda, Ventspilis ir kiti turi tenkintis antraeiliu vaidmeniu kruizų fiestoje.

Laivai keičia jūras

Nusiritus bankrotų bangai, Europos rinkoje likusių kruizų operatorių simpatijos pastaruoju metu krypsta į šiek tiek politiškai ir ekonomiškai stabilesnį negu prieš dešimtmetį Juodosios jūros regioną. Kad išsaugotų buvusį jūros turų organizatorių palankumą ir nenusileistų konkurentams, Baltijos kruizų asociacijos nariai turi verstis per galvas.

Jeigu tektų vardyti visų į Klaipėdą bent kartą užsukusių laivų pavadinimus, jų susidarytų arti šimto. Tiesa, kai kurie per tą laiką išnyko iš Europos rinkos, kaip, pavyzdžiui, pernai nurašytas į metalo laužą laivas "Mona Liza" ar savininką pakeitęs ir nukreiptas užbaigti savo amžių į Karibus "Delphin Renessance", ten pervardytas į "Blue Moon".

Laivams keičiant savininkus, naujasis dažniausiai keičia ne tik laivo pavadinimą, bet ir turistinį regioną. Nuolat į Klaipėdą atplaukiančių kruizinių laivų yra vos vienas kitas, o tarp jų apsilankymų būna kelerių metų pertraukos. Paprastai operatoriai turų geografiją pertvarko kas trejus metus, bet kartais nutinka ir nenumatytų aplinkybių.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) duomenimis, šiais metais buvo užregistruoti 40 kruizinių laivų atplaukimai. Tačiau 3 registruoti laivai neatplaukė: laivas "Deutschland" esą dėl to, kad sugedo, "Princess Daphne" - pasikeitus laivo savininkui, "Albatros" - dėl nepalankių meteorologinių sąlygų.

Preliminariais skaičiavimais, 37 kruiziniais laineriais į Klaipėdą atplaukė maždaug 21 500 keleivių. Klaipėdoje inkarą išmetė 5 didieji (ilgesni nei 175 metrų) laivai, o pirmą kartą atplaukusių laivų užregistruota taip pat 5 - "Seaborn Pride", "Gemini", "Kristina Katarina", "National Geographic Explorer" ir "Adonia". Iš jų tik pastarasis, 181 metrų ilgio, priskirtinas prie didelių. Pagal tradiciją šių laivų kapitonams buvo įteikti Klaipėdos herbai.

Pasak KVJUD atstovų, "naujokai" švartavosi net 15 kartų ir tai sudarė beveik pusę visų Klaipėdos uosto kruizinių laivų atplaukimų.

Preliminariais duomenimis, 2012 metais Klaipėdos uostas priims 22 kruizinius laivus. Prognozuojama, kad kitų metų kruizinės laivybos sezonas nebus geresnis nei šiemet.

Odesa ant bangos

Prisiminkime, kad 2010 metais apsilankę 45 kruiziniai laivai į Klaipėdos uostamiestį atplukdė 35 201 turistą. O šauniausias visų laikų turistinis sezonas pagal laivų ir keleivių kiekį buvo 2007 metais - sulaukta 65 laivų ir 35 680 keleivių.

Nejau geriausi kruizinės laivybos laikai Klaipėdai - jau praeitis? Ir kur dingo tie laivai, kurie pastaruoju metu neužsuko?

Prieš savaitę lankantis Odesos uoste teko įsitikinti, kad visa dešimtis laivų, kurių jau senokai nematyti Klaipėdoje, dabar yra pasirinkę Juodosios jūros uostus ir didžiausiame Ukrainos uoste lankosi po keliskart per metus.

Visų pirma dėl to, kad klimato sąlygos čia leidžia ištęsti kruizinės laivybos sezoną - jis trunka nuo balandžio iki lapkričio pradžios. Antra priežastis - milijoninis Odesos miestas istoriškai patrauklus. Trečia, kad Juodosios jūros regiono uostai, pasak Odesos uosto direkcijos atstovo Michailo Šapošnikovo, pasekė Baltijos uostų kruizų organizacijos pavyzdžiu ir šiemet pradėjo vienytis. Todėl nuo šiol jie gali pasiūlyti operatoriams ne pavienes paslaugas, o prekės ženklą "Black Sea Cruises". Šiomis dienomis Juodosios jūros pakrantės uostai baigia derinti asociacijos sutartį.

Pasak M.Šapošnikovo, kasmet po 10 proc. didėjant kruizinių keleivių skaičiui Odesos uosto direkcijoje teko įsteigti turizmo skyrių. Nors pajamos iš kruizinių laivų menkos, nes nustatyta tik maža keleivio rinkliava, kruiziniai laivai - miesto įvaizdžio dalis. Skaičiuojama, kad krante vienas keleivis palieka miesto verslui nuo 100 iki 150 JAV dolerių. O kruizinių keleivių šiemet sulaukta jau 100 tūkstančių, nors sezonas baigsis tik lapkričio 5 dieną.

Odesos uosto duomenimis, šiemet atplaukė 78 laivai, o pernai jų buvo 75, užpernai - 58. Svarbu, kad net pusė visų laivų - didieji laineriai. Nors, M.Šapošnikovo pastebėjimu, jie atplaukia nepilni, tai rodo, kad keleivių prieaugio rezervų esama net ir nedidėjant laivų skaičiui.

Įdomu tai, kad net vokiečių operatoriaus laivas "Deutschland", kuris Klaipėdoje šiemet nepasirodė, kaip nurodoma oficialiai, dėl gedimo, į Odesą rugsėjo 30 dieną atplaukė net 2 dienoms. O tai kavinėms, barams ir restoranams bei muziejams - tikras lobis. Tokių įplaukimų su nakvynėmis šiemet Odesos uoste buvo ne vienas.

Trūksta įdomybių

Rugsėjo pabaigoje Vokietijos Hamburgo uoste vykusioje pasaulio turizmo parodoje ir konferencijose "Seatrade Europe 2011" buvo kalbama apie kruizinę laivybą kaip vieną iš Europos ekonomikos variklių. Konferencijos pranešėjai nurodė, kad dar nesibaigus sezonui Europos uostuose jau apsilankė 25 mln. turistų. Bendras srauto didėjimas, nelygu regionas, sudaro 9-30 proc. per metus.

Odesos uostininkų teigimu, Juodosios jūros regionui turų organizatoriai rodė išskirtinį dėmesį, nes Europos rinka, jų manymu, jau perkrauta, o keleiviai, ne kartą lankęsi gretimose šalyse, nori pamatyti naujų miestų. Ukraina, Rusija, Gruzija, Bulgarija, Rumunija ir Turkija - labai skirtingos ir turinčios įdomybių šalys.

"Uosto direkcija neturi įtakos miesto turizmo objektų, kurie paskatintų turizmą regione, plėtrai. Vien tik uosto pastangų nepakanka, aktyvesnės veiklos tikimasi ir iš kitų šiame versle dirbančių kompanijų bei institucijų. Nuo kruizinės laivybos pradžios nepakankamai plečiamas ekskursijų spektras. Ypač atsižvelgiant į tai, kad kruiziniai keleiviai atvyksta pamatyti ne uosto, o miesto ir regiono", - pratęsė kolegės argumentus Klaipėdos nenaudai KVJUD Rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas, Odesos uoste savo akimis galėjęs įsitikinti, kaip keičiasi kruizinių kompanijų prioritetai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"