TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

KTE guma vis dar tempiama

2012 07 12 11:34

Nors bendrovės "Kauno energija" valdyboje nuspręsta pradėti derybas su Kauno termofikacijos elektrinę (KTE) valdančia "Gazprom" ir iš jos akcijas norinčia pirkti šveicarų įmone "Clement Power Venture", Kauno miesto vadovų veiksmai dėl šios jėgainės ateities primena skonį praradusios kramtomos gumos tampymą.

Šiandien Kauno miesto savivaldybės tarybos nariams turėtų būti pristatyta informacija dėl KTE akcijų pardavimo. Opozicijos atstovai mano, kad šis procesas ir toliau vilkinamas.

Politinė potekstė?

"Žvelgiant iš šalies į susidariusią padėti atrodo, kad KTE akcijų pardavimo reikalai vilkinami tyčia. Koks viso to tikslas, galime tik spėlioti. Juk ekonominiu požiūriu "Kauno energijai" neturėtų būti svarbu, iš ko pirkti šilumą? Atrodo, kad visame tame vilkinime yra kažkokia politinė potekstė", - sakė Kauno miesto tarybos narys Gintaras Jonas Furmanavičius.

Pasak šio tarybos nario, šiandien KTE neturi jokio kito akcijų pirkėjo. Leisti "Gazprom" parduoti akcijas "Clement Power Venture", yra vienintelė reali išeitis. Tiesa, buvo dar siūlymų savivaldybei pasilikti 10 arba 30 proc. akcijų, tačiau miestas tam pinigų šiandien neturi.

Naujasis investuotojas "Clement Power Venture", ketinantis pirkti KTE akcijas iš "Gazprom", siūlo įrengti biokuro jėgainę, kuri mažintų vartotojams šilumos energijos kainą ir šalies priklausomybę.

"Gazprom" nebenori Kauno

Šių metų kovo mėnesį Rusijos dujų koncernas oficialiai pareiškė, jog ketina parduoti beveik prieš 10 metų įsigytą 99,5 proc. KTE akcijų paketą Šveicarijoje registruotai bendrovei "Clement Power Venture Inc." ir tikėjosi greito "Kauno energijos" sutikimo. Be to, reikalingas ir atitinkamas Kauno miesto tarybos sprendimas, kurio iki šiol nėra. "Gazprom" už KTE akcijas ketino gauti beveik 116 mln. litų.

Viešai paskelbus apie "Gazprom" ketinimus privačiam subjektui parduoti koncernui priklausančias Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) akcijas, miesto savivaldybės vadovams iškilo naujų galvosūkių, kurių išspręsti nepajėgia jau penktas mėnuo.

Viena iš Kauno miesto vadovų įvardytų problemų, stabdančių akcijų pardavimą naujam investuotojui, - 2003 metų kovą pasirašyta sutartis, kuria Rusijos dujų koncernas įsipareigojo iki 2018 metų į elektrinę investuoti 400 mln. litų. Esą šie įsipareigojimai nevykdomi. Tai meras akcentavo laiške "Gazprom" vadovybei.

Kauno miesto meras teigė ne tik pradėjęs susirašinėjimą su Rusijos koncerno "Gazprom" vadovais, bet ir oficialiai informavo nesutinkantis su Rusijos koncerno prašymu neprieštarauti kontrolinio Kauno termofikacijos elektrinės akcijų paketo perleidimui kitam investuotojui. "Gazprom" planai mums yra nepriimtini. Atrodo, kad pagrindinis akcininkas ketina pasitraukti neįvykdęs įsipareigojimų", - teigė žiniasklaidoje Kauno miesto meras A.Kupčinskas. Kokį atsakymą savivaldybė gavo iš "Gazprom", kol kas oficialiai neskelbiama.

Prasidėjo vilkinimas

Tačiau prieš savaitę ledai pajudėjo ir "Kauno energijos" valdyboje buvo nuspręsta pradėti derybas su KTE akcininkais "Gazprom" bei potencialiu nauju investuotoju Šveicarijos įmone "Clement Power Venture". Tačiau "Kauno energijos" valdyba sulaukė paties mero dėmesio.

Paprašyti komentaro dėl prasidėjusių derybų mero komandos atstovai atsiuntė redakcijai tik vieną dokumentą - Kauno mero raštą, adresuotą "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojui V.Golubevui. Nei AB "Kauno energija" valdybos posėdžio, įvykusio birželio 22 dieną protokolo, nei "Gazprom" rašto "Kauno energijai" mero komanda pateikti negalėjo, nes, pasak patarėjo viešiesiems ryšiams Tomo Grigalevičiaus, "šiais dokumentais Kauno miesto savivaldybė nedisponuoja". Tuo metu viešai žiniasklaidoje A.Kupčinskas esą paminėjęs, kad šią savaitę vykstant "Kauno energijos" valdybos posėdžiui jis telefonu kalbėjęs su "Kauno energijos" generaliniu direktoriumi R.Baku ir "Kauno energijos" valdybos pirmininku A.Augoniu. Ir davęs jiems kažkokių nurodymų. Tiesa, kokie jie - neatskleidžiama.

Pats meras spaudoje yra minėjęs, jog nėra iki galo tikras, ar "Clement Power Venture", kuriai parduodama KTE, yra patikima, ir kokios bus šilumos kainos. Esą viską reikia išsiaiškinti.

Matydami tokį miesto vadovų dvejojimą dėl vienos svarbiausių laikinosios sostinės įmonių tolesnio likimo, opozicijoje esantys Kauno tarybos politikai neabejoja - savivaldybė griauna ne tik savo miesto kaip patrauklios investicijoms teritorijos įvaizdį, bet ir praranda pinigus. Artėja šildymo sezonas, šiluma brangsta, o svarbūs sprendimai nejuda iš vietos.

Naujųjų KTE investuotojų atstovas Rimantas Stonys ne kartą sakė, kad remiantis nepriklausomų ekspertų analize šilumos kaina mieste, jeigu būtų naudojamas vietinis biokuras, galėtų sumažėti net 35 procentais. O tai kauniečiams per metus leistų sutaupyti daugiau kaip 40 mln. litų.

Patikimumo kriterijai neaiškūs

Kriterijai, pagal kuriuos miesto vadovybė sprendžia, investuotojas patikimas ar ne, sunkiai suprantami.

Pavyzdžiui, lygiai prieš pusantrų metų "Senukų" įmonių grupės atstovai taip pat buvo nusprendę vaduoti Kauną iš "Gazprom" gniaužtų. 2011 metų vasarį jie buvo pateikę raštišką pasiūlymą koncernui "Gazprom" dėl UAB "Kauno termofikacijos elektrinės" (KTE) 99,5 proc. akcijų paketo pardavimo. Kauno miesto savivaldybė oficialioje savo svetainėje skatino pritarti tokiai iniciatyvai ir buvo pareiškusi ketinimą palaikyti kauniečių verslininkus per derybas su "Gazprom".

Oficialiame pranešime yra paties mero žodžiai: "KTE išpirkimas iš "Gazprom" kontrolės yra vienas būdų panaikinti praėjusios Tarybos kadencijos metu įvykdyto kenkėjiško "Kauno termofikacijos elektrinės" pardavimo pasekmes."

"Senuku" pasiūlymas jau nuėjo į istoriją, tačiau kai šiandien atsirado analogiškas projektas išvaduoti miestą iš "Gazprom" gniaužtų, meras, anot opozicijos atstovų, niekur neskuba ir tempia gumą.

Tam, kad KTE atitiktų Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus, kurie įsigalios 2016 metais, jėgainės modernizavimo darbus reikia pradėti jau šiandien. Procesai vilkinami, o jokių kitų alternatyvų mero komanda nepateikia. Maža to, investicijos į strateginius objektus mažinamos. Pavyzdžiui, "Kauno energijos" 2012 metų investiciniame plane numatyti 44 mln. litų Petrašiūnų jėgainės rekonstrukcijai sumažinti iki 1 milijono. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"