TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kulinarijos paveldas vilioja lankytojus

2010 07 24 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Vasarą sostinę užplūstantys turistai ar tradicinio lietuviško maisto madą puoselėjantys tautiečiai pasimėgauti autentiška kulinarijos paveldo virtuve gali toli gražu ne kiekvienoje kavinėje ar užeigoje. Reta maitinimo įstaiga sugeba tinkamai įvertinti Kulinarijos paveldo fondo išduodamus sertifikatus patiekalams ir jais pasinaudoti, taip praleisdamos progą pritraukti daugiau lankytojų.

"Didžkukuliai, pažymėti kulinarijos paveldo ženklu, reiškia, kad patiekalas gaminamas tik iš ekologiškai šalyje užaugintų lietuviškų bulvių ir natūralių žaliavų. Maistas gaminamas pagal lietuviškas tradicijas, tai nėra koks užšaldytas pusfabrikatis", - LŽ aiškino Kulinarijos paveldo fondo direktorė Birutė Imbrasienė.

Ne paslaptis, kad šiuo metu daugeliui vartotojų, susirūpinusių maisto kokybe, būtent toks jo gaminimo būdas ir patiekalo sudėtis yra tinkamiausia. Bet sertifikuotais maisto gaminiais valgiaraščiuose didžiuojasi reta maitinimo įstaiga.

LŽ prieš keletą dienų atliko nedidelį tyrimą, kurio metu buvo aplankytos Vilniaus senamiestyje įsikūrusios kavinės ir restoranai. Nors dauguma maitinimo įstaigų savo valgiaraščiuose tradicinių lietuviškų patiekalų asortimentu nesiskundžia, tačiau tikroji jų sudėtis ir gamybos būdas dažnai lieka paslaptis ir patyresniems vartotojams pasitikėjimo nekelia.

Sertifikuotus tautinio ar kulinarijos paveldo valgius sostinėje siūlo vos vienas maisto restoranų tinklas. Kodėl maitinimo įstaigos neįvertina galimybės pritraukti papildomų klientų ir ja nesinaudoja?

Sostinė - be tradicinės kulinarijos

Kulinarijos paveldo fondo direktorė B.Imbrasienė LŽ patvirtino, kad sostinėje šiuo metu kone vienintelis "Forto dvaro" restoranų tinklas jau ne vienus metus nuosekliai puoselėja lietuviškas Kulinarijos paveldo fondo tradicijas. Čia lankytojams paragauti siūloma per 40 šio fondo sertifikuotų patiekalų. "Turėti tokį ženklą restoranui yra ir pranašumas - maisto kokybės užtikrinimas, ir didžiulė atsakomybė, nes nuolatos privalu laikytis tradicinių maisto ruošos būdų", - LŽ sakė restoranų tinklo "Forto dvaras" rinkodaros vadybininkas Vilius Sukarevičius.

Senamiestyje užsienio turistų dažnai lankomas alaus restoranas "Aula" savo internetiniame puslapyje net pabrėžia, kad restorano misija - formuoti naują požiūrį į senosios lietuviškos virtuvės kultūrinio paveldo elementus. Tačiau pasimėgauti sertifikuotais Kulinarijos paveldo fondo patiekalais jo klientai negali, kaip ir didžiausio šalyje kavinių bei restoranų tinklo "Čili" lankytojai.

Prestižinio sostinėje restorano "Stikliai" valgiaraštyje galima taip pat rasti nemažai lietuviškų patiekalų, kurie čia žymimi restorano skiriamuoju ąžuolo šakelės ženklu. "Turime tarpukario Lietuvos receptų knygą, pagal kurią ir ruošiame lietuviškus patiekalus. O ar tai autentiškas paveldas, manau, kad klientams nėra itin svarbu", - LŽ sakė restorano savininkas Romualdas Zakarevičius. Šiame restorane patiekalų valgiaraštis keičiamas keturis kartus per metus, todėl gauti jiems tradicinio lietuviško maisto žyminčius sertifikatus, kurių licencija išduodama vos vieniems metams, restorano "Stikliai" savininkas neketinąs. "Tai nėra joks maisto ar restorano kokybės įrodymas, tai tiesiog informacija lankytojams, kad yra valgomas lietuviškas patiekalas", - sertifikato nauda netiki R.Zakarevičius.

Kokybės ženklas ar reklama?

"Kulinarijos paveldo fondo ženklas neabejotinai yra kokybė", - įsitikinusi vasaros poilsiautojų itin pamėgto Kretingos rajone veikiančio pramogų komplekso "HBH Juozo alus" restorano direktorė Dalia Aušrienė. Pasak moters, puoselėti lietuvišką kulinariją skatina ne tiek verslumas, kiek edukacija, akcentuojant natūralų ir sveiką maistą. "Žmonėms šiandien svarbu valgyti sveiką maistą, kokį valgė ir ruošė mūsų senoliai. Tuo mes norime pabrėžti, kad maistą gaminame iš natūralių žaliavų ir tradiciniais būdais", - LŽ tikino D.Aušrienė.

Restoranų tinklui "Senoji kibininė" Kulinarijos paveldo fondo sertifikatas suteiktas kibinams su jautiena ir aviena. Pasak šios maitinimo įstaigos direktorės Daivos Žemaitienės, sertifikatas parodo, kad autentiškos kibinų gaminimo tradicijos yra tęsiamos iki šiol, o tai esą ir tam tikras kokybės ženklas. "Tai yra kulinarijos tradicijos ir receptūra, kurios jau ištisus šimtmečius perduodamos iš kartos į kartą", - LŽ sakė moteris.

Skatina didesnį pardavimą

Neretai valgiaraščiuose skiriamaisiais tradicinio ar kulinarijos paveldo ženklais pažymėti patiekalai sulaukia ir didesnio pirkėjų susidomėjimo. "Dauguma lankytojų pasirenka tik tuos maisto gaminius, kurie pažymėti sertifikatu", - apie šios maitinimo įstaigos patirtį kalbėjo restoranų tinklo "Forto dvaras" atstovas. "Visų pirma tai yra maisto kokybės užtikrinimas, tačiau taip pat šis ženklas yra ir gera reklama", - sakė rinkodaros skyriaus vadybininkas.

LŽ kalbinti kitų restoranų ir kavinių vadovai taip pat patvirtino, kad tautinio ar Kulinarijos paveldo fondo suteikti sertifikatai skatina didesnį pardavimą. "Žinoma, lankytojų pritraukiame kur kas daugiau, juk žmonėms svarbu žinoti, ką jie valgo", - aiškino "HBH Juozo alus" restorano direktorė D.Aušrienė. "Tokie sertifikatai, ar tai būtų paveldo, ar kokios organizacijos nario, visada restoranui yra didžiulis pliusas, lankytojai neretai smalsumo vedami atkreipia daugiau dėmesio į tokiais ženklais pažymėtus patiekalus ir ryžtasi jų paragauti", - neabejojo "Aulos" restorano direktoriaus pavaduotojas Justas Balesinovas.

Su plataus kavinių ir restoranų tinklo "Čili" vadovais pasikalbėti apie kulinarijos paveldą LŽ nepavyko, o UAB "Čili Holdings" atstovai su žiniasklaida kalbėti atsisakė. Paklausus, ką, jų manymu, reiškia kulinarijos ar tautinio paveldo sertifikatas, kurio šio tinklo patiekalai nėra gavę, savo asmeninę nuomonę išsakė firmos veiklos valdymo vadovė: "Tai yra tiktai reklama."

Keliami dideli reikalavimai

Kai kurių maitinimo įstaigų savininkų skepticizmą nesunku suprasti - kultūros paveldo sertifikatai ne visiems pasiekiami dėl maisto gamybos organizavimo būdo, be to, juos ne tik gauti, bet ir išlaikyti nelengva. Tradiciniai lietuviški paveldo produktai žymimi net dvejopais sertifikatais. Vienas - Kulinarijos paveldo fondo ir Lietuvos tautinio paveldo. Pastaruosius išduoda Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). "Yra sudaroma speciali ekspertų komisija, kuri ir analizuoja gamintojų pateiktas paraiškas - ar jų produktas atitinka lietuviškas tautinio paveldo tradicijas", - LŽ sakė ŽŪM Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus atstovė Elena Petrošienė.

Be to, kaip minėta, kulinarijos paveldo sertifikatai išduodami tik vieniems metams. Todėl tradicinio maisto gamintojus kavinėse ir restoranuose galima suskaičiuoti vos ant dviejų rankos pirštų. "Noras įgyti kulinarijos paveldo sertifikatus daugeliui atslūgsta vos sužinojus keliamus mūsų reikalavimus, nes tai nėra vien tik koks verslininkų įgeidis mūsų ženklu pasipuošti restoraną, tai daugiau maisto kultūros tradicijų supratimas", - LŽ aiškino B.Imbrasienė.

Pagal Kulinarijos paveldo fondo reikalavimus produktų negalima šaldyti ar naudoti maisto pusfabrikačių, gaminama tik iš natūralių žaliavų, laikomasi tradicinių maisto ruošos technologijų, taip pat atsižvelgiama ir į maisto patiekimą bei serviravimą, maitinimo įstaigos aplinką ir autentiškumą.

"Daugelis restoranų puikiai žino mūsų reikalavimus, todėl apskaičiavę savo galimybes, daug kas ir nebesiryžta siekti kulinarijos paveldo sertifikatų", - LŽ tikino B.Imbrasienė. Pasak moters, kavinėje gali būti gaminamas nors ir vienas sertifikuotas patiekalas, bet tai turi būti įrodyta ir tinkamai pagrįsta, kad gaminama pagal tradicijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"