TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kuo didesni mokesčiai, tuo sunkiau juos surinkti

2013 01 12 6:02
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/N.Mačiulis mano, kad Lietuvai svarbesnės problemos yra korupcija, mokesčių vengimas ir šešėlinė ekonomika, o ne "maži" mokesčiai.

Ne viena pasaulio valstybė, turinti aukštą pragyvenimo lygį ir mažą socialinę atskirtį, perskirsto mažesnę bendrojo vidaus produkto dalį nei Lietuva.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra Eurostatas skelbia, kad Lietuvoje surenkamų mokesčių santykis su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP) yra mažiausias iš visų 27 ES šalių. Lietuvos rodiklis 2011 metais siekė 26,4 proc. BVP ir buvo gerokai mažesnis už ES vidurkį (40 proc.). Tai rodo atnaujinti statistikos tarnybos duomenys.

Pasak Eurostato, daugiausia mokesčių, vertinant pagal BVP dalį, 2011 metais buvo surenkama Danijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje (atitinkamai po 48,6 proc., 46,7 proc. ir 45,9 proc.). Maži rodikliai buvo ir Bulgarijoje bei Latvijoje (atitinkamai po 27,2 proc. ir 27,7 proc.). Estijoje šis rodiklis siekė 33 procentus.

- Skelbiama Eurostato statistika gali sudaryti įspūdį, kad Lietuvoje mokesčiai yra vieni mažiausių Bendrijoje. Tačiau galbūt tai rodo ne mažus mokesčius, o didelį šešėlinės ekonomikos mastą? Ar teisinga tokia prielaida?

- "Mažos Lietuvos biudžeto pajamos gali būti ir per didelių mokesčių tarifų pasekmė. Todėl reikia ieškoti galimybių mažinti korupciją, mokesčių vengimą ir šešėlinę ekonomiką, o ne dar labiau didinti mokesčius", - interviu LŽ teigė "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Didžiulė mokesčių našta

- Teiginys, kad Lietuvoje mokesčiai nepakankamai dideli, yra viena didžiausių klaidų, kurią daro Lietuvos politikai, matydami mažą mokestinių pajamų ir BVP santykį. Analizuodami atskirų mokesčių tarifus matome, kad Lietuvoje jie tikrai nėra maži - akcizai harmonizuoti visoje Europos Sąjungoje, PVM Lietuvoje didesnis nei ES vidurkis, o darbo mokestinė našta, apimanti ne tik gyventojų pajamų mokestį, bet ir socialinio draudimo mokesčius, Lietuvoje apskritai yra viena didžiausių ES.

Mažos biudžeto pajamos gali būti ir pernelyg didelių tarifų pasekmė - tokią priklausomybę dar prieš pusę amžiaus paaiškino ekonomistas Artūras Laferas. Kiekviena šalis turi optimalų mokesčių tarifą, kuris priklauso nuo gyventojų mokestinės moralės, korupcijos lygio ir daugelio kitų kultūrinių, socialinių ir ekonominių veiksnių.

Todėl reikia ieškoti galimybių sumažinti korupciją, mokesčių vengimą ir šešėlinę ekonomiką, o ne dar labiau didinti mokesčių tarifus.

Kita problema, dėl kurios į biudžetą surenkama mažai mokestinių pajamų, - daugybė lengvatų ir išimčių, kuriomis naudojasi labai dideles pajamas gaunantys gyventojai (taip pat ir politikai).

Pavarčius Seimo narių pajamų deklaracijas galima matyti pavyzdžių, kai gaunamos kelių milijonų pajamos (pavyzdžiui, kapitalo prieaugio) yra išvis neapmokestinamos. Teisingumą šalyje kurti reikėtų būtent naikinant tokias lengvatas ir išimtis, o ne dar labiau apmokestinant kvalifikuotą darbo jėgą.

Traukiasi pramonė ir turtingieji

- Kaip paaiškintumėte, kodėl Danijoje, Belgijoje ar Prancūzijoje iš mokesčių surenkama tokia didelė BVP dalis? Tai lemia geresnė mokesčių sistema, tobulesnė nei Lietuvos ūkio struktūra ar kiti dalykai?

- Šiose šalyse daug mokesčių surenkama dėl trijų priežasčių - didesnių mokesčių tarifų, mažesnės šešėlinės ekonomikos ir mokesčių vengimo bei rečiau taikomų išimčių ir lengvatų. Tačiau didesni mokesčių tarifai šioms valstybėms jau pradeda atsirūgti - iš Prancūzijos traukiasi pramonės įmonės, šalį palieka ne vienas dideles pajamas gaunantis pilietis (garsaus aktoriaus Depardieu atvejis yra tik vienas iš daugelio).

Dėl to net Prancūzijos prezidentas ir naujoji socialistų vyriausybė jau pripažino, kad turės ieškoti galimybių perskirstyti per biudžetą mažiau, o ne daugiau.

- Ką, Jūsų nuomone, reikėtų daryti Lietuvoje, kad čia surenkamų mokesčių santykis su BVP būtų didesnis?

- Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ar tikrai tą perskirstymą reikia didinti? Yra labai pažangių valstybių, turinčių aukštą pragyvenimo lygį ir mažą socialinę atskirtį, kurios perskirsto mažiau lėšų nei Lietuva, pavyzdžiui, Šveicarija ar Honkongas. Galimybę daugiau perskirstyti per biudžetą galima svarstyti tada, kai lėšos skirstomos skaidriai ir efektyviai, o ne nuolat persekiojant korupcijos šmėklai.

Bet kuriuo atveju reikėtų pradėti nuo išimčių naikinimo ir efektyvesnio lėšų paskirstymo. Matydami skaidresnį lėšų skirstymą ir mažesnę korupciją, gyventojai bus labiau motyvuoti mokėti mokesčius ir netoleruoti kontrabandos. Jei bus nueita primityviu tarifų didinimo keliu, rezultatas bus kaip 2009 metais - didėjant mokesčiams biudžeto pajamos mažės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"