TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kuo mažiau pinigų - tuo sunkiau dalytis

2012 11 19 5:00
Vidos Bortelienės nuotrauka/ Pagilintas uosto kanalas neduos naudos, jei laivai negalės priplaukti prie krantinių.

Klaipėdos uosto krovos kompanijų netenkina valstybės institucijų darbo tempas, nes investicijų planavimas nepaveja verslo poreikių ir yra naudingas tik konkuruojantiems Latvijos uostams.

Šiais metais Klaipėdos uostui tobulinti bus panaudota 180 mln. litų, arba 76 proc. numatytų lėšų. Dėl ateinančių metų naujų statybų trūksta aiškumo, nes tik praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) privalomą į biudžetą sumokėti pelno dalį už 2011 metus (50 proc., arba 34 mln. litų) ir tolesnę dividendų mokėjimo tvarką (po 25 proc.).

Kol tokio sprendimo nebuvo, uosto vadovybė, verslininkų teigimu, sąmoningai nederino kai kurių techninių projektų. Naujas ministras ir naujas uosto vadovas turės spręsti galvosūkį, kaip sudaryti uosto sąmatą ir kokius darbus atlikti pirmiausia, turint perpus mažiau pinigų negu reikėtų.

Penktadienį susirinkusi uosto taryba, be pirmininko, iš KVJUD vadovo pareigų pasitraukusio ir Seime priesaiką kaip tik tuo metu davusio Eugenijaus Gentvilo, tik padiskutavo apie tai, kaip naudingiau atrinkti prioritetinius projektus, bet nieko nenutarė.

Sutarčių nederina

KVJUD ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis sakė, kad pradėti projektai ir ateinančių trejų metų planai apima darbus, kurių vertė - 800 mln. litų. Šiais metais nepanaudotos lėšos sudaro vieno ketvirčio darbus, kuriuos vėluoja atlikti rangovai. Tas 50 mln. litų investicijų skirtumas bus perkeltas į 2013-ųjų sąmatą.

Investicijų šiemet liko nuo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo vietos parengimo darbų, užteršto grunto aikštelės ir nuo kompanijos "Klaipėdos Smeltė" krantinių statyboms skirtų lėšų - dėl apskųsto viešųjų pirkimų konkurso.

"Pernai pakeistas įstatymas dėl prievolės mokėti pelną ir delsimas nustatyti jo dalį sugriovė visą nusistovėjusią planavimo tvarką", - aiškino susisiekimo viceministras Arūnas Štaras. Paaiškėjus, kiek direkcijai teks sumokėti, dabar ryškėja investicijų skirstymo "žaidimo taisyklės".

Verslininkų priekaištai, kad iki šiol pasirašyta tik viena smulki sutartis dėl abipusių investicijų, valdininkų manymu, nėra teisingi, nes tam trūksta formalių prielaidų. Dažniausiai delsiama tvirtinti paraiškas dėl finansinės grąžos garantijų.

Anot M.Armonaičio, uosto laukia SGD terminalo projektas. "Nors su bendrove "Klaipėdos nafta" pasirašyta sutartis nėra tipinė, ji "suvalgė" visus kitus projektus", - uosto tarybai aiškino direkcijos atstovas.

Apibendrindama ilgą ginčą dėl sutarčių prasmės ir esmės laikinai vadovauti uostui paskirta infrastruktūros direktorė Roma Mušeckienė reziumavo: "Trūksta pinigų. Iš geros idėjos išėjo šnipštas."

Prie krantinių nepakanka gylio

Uosto kompanijų asociacijos taryba pateikė siūlymų, kaip patobulinti uostą investuojant mažiau lėšų. Uosto pralaidumo galimybes KVJUD didina gilindama uosto kanalą visu ilgiu iki 14,5 metro, tačiau prie kai kurių krantinių yra seklumos, arba anksčiau jas rekonstruojant tos vietos nebuvo pakankamai pagilintos.

"Atskirose krantinėse galima padidinti krovinių apyvartą be didelių išlaidų. Jas nesunku priderinti prie kanalo ir pagilinti iki 14 metrų. Pavyzdžiui, kompanijai KLASCO padidinus gylį prie krantinių metru, ji galėtų krauti ne 80 tūkst., o 100 tūkst. tonų laivus. Turėtume ekonominį krovinių placdarmą", - dėstė klausimą pristatęs "Begos" atstovas Laimonas Rimkus.

KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža pažymėjo, kad net 30 centimetrų gylis dažnai lemia, kurį uostą pasirinks laivas. "Mums kilo problemų dėl grūdų krovos - negalime 13,8 metro grimzlės laivo prikrauti pilno dėl uosto kapitono nustatyto metro klirenso, ir net tada, kai pakilęs vanduo. Klaipėda pralošia konkurencinę kovą Latvijos uostams", - kalbėjo didžiausios uosto kompanijos vadovas.

Uosto ekspertas profesorius Vytautas Paulauskas įspėjo, jog delsimas imtis darbų gresia dideliais sunkumais. "Duok Dieve, kad pirmoji krantinė be rekonstrukcijos atlaikytų 2-4 metus. Kitaip turėsime uoste šašą", - aiškino mokslininkas, analizavęs "Klaipėdos naftos" krantinių pralaidumą.

"Klaipėdos Smeltės" generalinis direktorius Rimantas Juška siūlė kitų metų sąmatą sudaryti pagal patikslintus investicijų prioritetus, prieš tai išsiaiškinus, kur mažiausios krantinių parengimo laiko ir lėšų sąnaudos.

Valdininkai atkirto, kad toks pageidavimas sujauks patvirtintas  KVJUD metodikas ir kriterijus. Esą ten, kur įrodomas greitas lėšų grąžos terminas, kaip, pavyzdžiui, "Klaipėdos Smeltės" konteinerių terminalo atveju, direkcija finansuoja patobulinimus pagal nustatytą tvarką. Tada nereikia jokių raginimų ir pildomų nutarimų. Tačiau R.Juška atkirto, kad šiuo klausimu sprendimas kartą jau buvęs priimtas prieš metus, tik darbai nepajudėję. Anot jo, dėl biurokratinio nerangumo nepaimame to, ką galėtume iš uosto gauti.

KVJUD atstovai teisinosi, jog valstybės įmonės tuo ir skiriasi nuo verslo, kad turi mažiau įrankių ir mažiau lankstumo. Todėl esą uosto naudotojų pageidavimas planuojant apibrėžti tikslius statybų terminus ir jų laikytis yra sunkiai įgyvendinamas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"