TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kur nutekės Venesuelos nafta?

2010 07 27 0:00
Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka sudarė sutartį su Venesuelos prezidentu H.Chavezu dėl 4 mln. tonų naftos importo 2010 metais.
AFP/Scanpix nuotrauka

Latvija, kaip ir kitos Baltijos šalys, siūlo Baltarusijai savo uostų paslaugas iš Venesuelos gaunamai naftai perkrauti.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad "nulipa nuo rusiškos naftos adatos" ir sudarė sutartį su Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu dėl 4 mln. tonų naftos importo 2010 metais.

Venesuelietiškos naftos tiekimas į šią šalį jau pradėtas balandžio mėnesio pabaigoje. Tai pranešė laikraštis "Biznes&Baltija".

Pirmieji keturi Venesuelos naftos pripildyti tanklaiviai buvo nuplukdyti į Odesos uostą Ukrainoje. Perkrautas į cisternas iš ten "juodasis auksas" geležinkeliu gabenamas į Mozyriaus naftos perdirbimo gamyklą Baltarusijos Gomelio srityje.

Skaičiuoja geležinkelio kilometrus

Vasarą baltarusiams skirta Venesuelos nafta toliau gabenama per Ukrainą, bet dalis jos nukreipiama ir per Estijos uostus. Pirmasis 80 tūkst. tonų talpos tanklaivis šiomis dienomis turėtų pasirodyti

Muugos uoste, kurio gylis siekia iki 18 metrų. Per Muugos uostą pervežama apie 80 proc. visų Talino uosto krovinių ir apie 90 proc. visų per Estiją pervežamų tranzitinių krovinių. Beveik tris ketvirtadalius šiame uoste pakraunamų prekių sudaro žalia nafta ir naftos produktai. Iš Muugos uosto Venesuelos nafta geležinkeliu bus gabenama į Baltarusijos Novopolocko naftos perdirbimo gamyklą.

Susivienijimo "Baltarusijos geležinkeliai" spaudos tarnyba paskelbė, kad naftos pervežimo iš Estijos į Baltarusiją kelias trumpesnis nei iš Ukrainos. Jos duomenimis, suskaičiuota, kad iš Odesos į Mozyrių krovinį reikia vežti 1051 kilometrą, o iš Muugos uosto Estijoje į Novopolocką - 850 kilometrų.

Nesusitarė dėl naftotiekio

Jau deramasi dėl to, kad Venesuelos nafta į Baltarusiją būtų gabenama ir per kitus Baltijos jūros uostus - Klaipėdą, Rygą, Ventspilį. Ekspertai padarė išvadą, kad galima visiškai išvengti politinės ir techninės naftos tiekimo baltarusiams rizikos, jeigu visos Baltijos šalys kiekvieną mėnesį priims po vieną arba du tanklaivius, gabenančius Baltarusijai naftą. Skelbiama, kad tai realus naftos importo planas.

Kalbama, kad Minskas ne atsitiktinai pasirinko Baltijos šalių uostų naftos importui. Gali būti, kad tokiam žingsniui Minską pastūmėjo nesukalbama Ukrainos valdžia, su kuria siekta susitarti

dėl naftotiekio Odesa-Brodai panaudojimo Baltarusijai skirtos Venesuelos naftos krovai ir transportavimui vamzdynais iki Novopolocko gamyklos.

Pernai vasarą pati Ukraina oficialiai pasiūlė Baltarusijai apsvarstyti galimybes dalyvauti įgyvendinant "Sarmatia" (naftotiekio Odesa-Brodai pratęsimo) projektą, pagal kurį Kaspijos jūros regiono nafta į Europą vamzdynu būtų pumpuojama aplenkiant Rusiją.

Pirmoji 674 kilometrų ilgio naftotiekio iš Odesos į Brodų miestelį prie Lenkijos sienos šaka buvo parengta naudoti 2002-ųjų gegužę. Nuo 2004-ųjų rugsėjo juo atbuline kryptimi transportuojama Rusijos koncerno TNK-BP per Odesos terminalą eksportuojama nafta. Šių metų pavasarį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka įpareigojo pirmąjį vicepremjerą Vladimirą Semašką pradėti derybas su Ukraina dėl galimybės Baltarusijai prisijungti prie naftotiekio Odesa-Brodai projekto. Tačiau susitarti nepavyko.

Baltarusija tikisi ateityje iš Venesuelos kasmet importuoti 10 mln. tonų naftos - pusę dviem savo perdirbimo gamykloms reikiamo kiekio.

Ryga skubiai gilina kanalą

Latvija laukia savo eilės prisidėti prie Venesuelos naftos transportavimo į Baltarusiją. Ši tema bus viena pagrindinių vizito temų Latvijoje lankantis Baltarusijos transporto ir ryšių ministrui Ivanui Ščerbo. Jis Rygoje susitiks su Latvijos ministru Kasparu Gerhardu bei verslo atstovais.

I.Ščerbo planuoja apsilankyti Ventspilio ir Rygos uostuose. Jis su uostų vadovais aptars technines naftos perkrovimo, tranzito galimybes ir tarifų politiką.

"Priešingai nei Ventspilio uostas, Ryga kol kas negali priimti panamax tipo laivų, kurių talpa - 70-80 tūkst. tonų. Bet mes jau investavome į įplaukos kanalo gilinimą 10 mln. eurų ir tikimės jau kitais metais pasiūlyti partneriams naudingesnes krovos sąlygas", - sakė leidiniui Vladimiras Makarovas, Rygos laisvojo uosto Strateginio planavimo ir valdymo departamento direktorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"