TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kuršių nerija diktuos uosto ateitį

2013 10 07 6:00
Kuršių nerijos kranto eroziją gali paspartinti didelių laivų judėjimas ir stipresnė marių vandens srovė. Vidos Bortelienės nuotrauka

Kad ir kaip svyruotų krovinių srautai, Klaipėdos uosto plėtra neturėtų sustoti nė akimirkai, nes tai grėstų jam prarasti konkurencingumą. Tačiau teks susitaikyti, kad užmojų mastą lems ne tik šalies finansiniai ištekliai, bet ir sprendimai dėl saugomų gamtos teritorijų.

Klaipėdos uosto apyvarta jau trečius metus svyruoja prie 35-36 mln. tonų, nors technologiniai pajėgumai leistų perkrauti trečdaliu daugiau. Prognozuojama, kad ilgesniu laikotarpiu bus išlaikytas 5 proc. metinio prieaugio vidurkis, kuris matomas praėjusių 20 metų uosto statistikoje. Tęsiantis tokiai tendencijai, Klaipėdos uosto teorinė apyvarta po 20 metų galėtų padvigubėti.

Tačiau praktiniai veiksmai įgyvendinant infrastruktūros projektus, kaip pažymi Klaipėdos uosto maksimalaus gilinimo strateginio poveikio aplinkai studijos autoriai, priklausys ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo Europos Komisijos verdikto.

Užsienyje jau esama atvejų, kai projektai - pavyzdžiui, Augustavo aplinkkelio Lenkijoje projektas, - dėl žaliųjų judėjimo aktyvumo nejuda iš mirties taško. Situaciją stebinčios europinės institucijos prioritetą teikia ne transporto patogumui ir žmonių socialinei gerovei, o laukinei gamtai.

Svajonėse – dideli užmojai

Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus vadovaujamai Klaipėdos uosto plėtros tarybai tenka atsakingas uždavinys jau šiandien svarstyti, kaip Lietuva įsivaizduoja jūrų kompleksą po 25 metų. Galima kurti svajones arba nieko nedaryti, tik užbaigti jau pradėtus ir numatytus iki 2020 metų darbus. Tuomet uosto pralaidumas, esant tam pačiam įplaukiančių laivų skaičiui, siektų maždaug 60 mln. tonų per metus.

Krovos bendroves toks scenarijus gal ir tenkintų, jeigu pasaulyje sustotų technologinė pažanga. Bet stebint, kaip per pastaruosius 10 metų pasikeitė jūrinė prekyba ir kokiais milžiniškais laivais plukdomi kroviniai, bent menkas sustojimas, pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus, reikštų žingsnį atgal. Tik dėl nuoseklių investicijų per 15 metų uosto apyvarta išaugo nuo 16 mln. tonų iki dabartinio lygio.

Uosto bendruomenei strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitą pristatęs ”Sweco Lietuva” viceprezidentas Aidas Vaišnoras pažymėjo, kad atlikta studija - tik įžanga į tolesnį projektinės dokumentacijos rengimo etapą, kuris apimtų ne tik techninius dalykus, bet ir vizijų pristatymą visuomenei bei teigiamos nuomonės formavimą.

Pasak A.Vaišnoro, Klaipėdos uoste techniškai yra galimybių intensyvinti krovą iki 80-90 mln. tonų per metus, kaip prognozuoja bendrovės. Net jei apyvarta didėtų konservatyviai, po dešimtmečio vis tiek tektų dar kartą grįžti prie šio klausimo dėl pasikeitusių rinkos poreikių.

Bet yra ir kita tokio užmojo medalio pusė – gamtinė aplinka. ”Sweco Lietuva” parengė kelis Klaipėdos uosto gilinimo iki 17 metrų bei platinimo iki 175 metrų scenarijus ir gamtosauginių priemonių variantus. Analizuojama plėtra dabartiniame uoste, iki suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, ir su nauja teritorija už Kiaulės Nugaros salos, gilyn į Kuršių marias.

Reikalinga krantų apsauga

A.Vaišnoro nuomone, į uosto ekologiją reikėtų žvelgti kiek plačiau, ne tik į poveikį krantų linijai. Pastačius SGD terminalą, uoste atsiras galimybė pildyti dujomis laivus. Naujos laidos dujomis varomi laivai neteršia oro, todėl didesnis negu dabar atplaukiančių laivų skaičius nepablogintų uostamiesčio gamtinės aplinkos.

”Klaipėdos uostas daugelį metų sugebėjo plėstis greta nacionalinio parko ir įgyti pranašumą prieš kitus, tad jis įrodė, kad gali sugyventi su jautria gamta. Tačiau sprendimą dėl projekto, ko gero, priims ne Lietuvos Vyriausybė, o Europos Komisija”, - sakė A.Vaišnoras.

Klaipėdiečių palankumui pelnyti jis siūlo urbanistines priemones - sukurti naujas ir išplėtoti jau esamas viešąsias erdves, kurios atvertų uosto panoramą. Tai zonos prie Danės šiaurinio rago, šiaurinio molo Melnragėje, naujosios Smiltynės perkėlos ir būsimoji mažųjų laivų prieplauka Smeltės pusiasalyje.

Skaičiuojama, kad uosto plėtra siekiant maksimalių parametrų gali pareikalauti 3 mlrd. litų. Gamtosauginėms priemonėms, jeigu pritarų EK, būtų siekiama tarptautinės paramos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"