TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kuršmarių pakrantė brangsta

2007 11 05 0:00
Privataus Drevernos uostelio savininkai artimiausioje ateityje neketina nieko keisti.
Autorės nuotrauka

Klaipėdos rajono savivaldybės ketinimai vandens turizmui pritaikyti apleistas Drevernos ir Svencelės gyvenvietes pamaryje jau dabar kelia nekilnojamojo turto kainas ir žadina aktyvaus gyvenimo viltis.

Nuo Priekulės iki Drevernos šiuo metu baigiamas asfaltuoti 7 kilometrų kelias - pirmasis ir labai svarbus vietos gyventojams pokyčių ženklas. Daugelį metų jie pavydžiai pro švendres žvelgia į kitoje Kuršių marių pusėje dunksančias Neringos kopas ir juodkrantiškiams pavydi kurorto teikiamos naudos.

Drevernoje, turinčioje apie 600 gyventojų, modernėjančio gyvenimo apraiška - tik parduotuvė. Visa kita civilizacija - sovietinių laikų liekanos. Vienintelė kultūrinė vertybė - senovinė žvejo sodyba - laukdama muziejaus statuso baigia sutrūnyti.

Pastaruoju metu apleistame Klaipėdos rajono pakraštyje stiprėja nuojauta, kad ateityje į pamario kaimus turistai plūstelės taip, kaip dabar į Neringą.

Uostamiestyje neseniai vykusioje pirmojoje keturių pajūrio savivaldybių investicinių projektų parodoje INWEST Klaipėdos rajonas pristatė gražias ir brangias pamario ateities vizijas. Vandens turizmo projektus tikimasi įgyvendinti 2009-2013 metais.

Privatizavimas atėmė prieplauką

Kadaise Drevernos žuvininkystės ūkis buvo garsus visoje Lietuvoje. Anuomet mariose žvejojo net aštuonios grandys. Į Dreverną, kaip iki šiol į Kintus ar Rusnę, iš visos Lietuvos buvo važiuojama pirkti žuvų. Bet po to, kai prieš 15 metų bendrovė "Kuršių marios" privatizavo žvejų prieplauką, iš kaimo buvo atimtas priėjimas prie vandens.

Dar vėliau šiaurinėje marių dalyje dėl intensyvios Klaipėdos uosto veiklos sumažėjo žuvų, o gyventojams - darbo.

Privačioje prieplaukoje meškeriotojai ir buriuotojai tapo nepageidaujami. Net ir laivus toje prieplaukoje švartavusiai Gargždų bendrovei "Hidrostatyba" teko pasistatyti atskirą krantinę.

Klaipėdos savivaldybei pradėjus rengti turizmo projektus, žinia apie pinigų europiniuose fonduose paieškas kaimų sąstingį prablaškė. Visų pirma pasikeitė Drevernos prieplauką valdžiusios bendrovės savininkai.

Gyvenvietės kultūros namų direktorė Virginija Asnauskienė ir kiti vietiniai žmonės LŽ pasakojo, kad buvęs ankstesnis "Kuršių marių" savininkas Vaclovas Macijauskas gyvenvietės kultūrine perspektyva nesirūpino, priešingai nei Svencelės kaimo verslininkai Petras Vasiliauskas ir Dainius Šatkus.

"Su vietiniais bendrovė nesutarė, apie turizmo ir buriavimo plėtojimą nebuvo net kalbos. "Kuršių marios" ieškojo, kam prieplauką parduoti. Praėjusiais metais, kai valdžia atkreipė dėmesį į Dreverną, prieplaukos vertė padidėjo. Kalbėta, kad bendrovės akcijų kaina pakilo nuo 1,5 iki 4 mln. litų. Tik naujieji savininkai nesirodo, ir mes nežinome, ką jie čia darys", - atviravo dreverniškiai.

Priekulės seniūnas Valerijus Velkas taip pat nėra girdėjęs naujųjų "Kuršių marių" akcininkų ketinimų.

"Įmonės savininkai neprivalo registruotis seniūnijoje, tai ir nežinau, kas vyksta mano valdose. Tačiau žinome, kad pamario žemė superkama. Anksčiau aras kainuodavo 3-4 tūkst. litų, dabar - iki 8 tūkst. litų", - LŽ aiškino seniūnas.

"Gerai, kad žemė ir pastatai brangsta. Bent vietiniai gyventojai į senatvę pasipelnys. Rajono savivaldybė ilgą laiką rūpinosi tik Gargždais. Įsteigtų savivaldybę Priekulėje, valdžia būtų arčiau pamario reikalų. O dabar, kai rajono centras už dešimčių kilometrų, net neskelbia, ką jie ten už mus planuoja", - rūpestį dėl apleisto kaimo išsakė V.Asnauskienė.

Kaimo atgimimas - už milijonus

Projekto "Turizmo plėtra Minijos žemupyje ir Kuršių marių vandens trasose" vertė - beveik 17 mln. litų. Pasak Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro vadovės Daivos Buivydienės, lėšų tikimasi gauti iš ES fondų.

Konkrečiai dėl Drevernos prieplaukos techniniams projektui reikalingų maždaug 2,5 mln. litų atsakymo laukiama iš Norvegijos vyriausybės. Pranešta, kad paraiška priimta, bet dar nesvarstyta.

Prieplauka būtų statoma iškasus marių pakrantės dumblą tuščioje valstybinėje žemėje šalia privačių krantinių. Tikimasi, kad tuomet atsivertų perspektyvos plėtoti vandens turizmą, būtų žymiai palankesnės sąlygos vietiniams gyventojams prieiti prie marių, žvejoti ir buriuoti.

Pagal antrą vandens turizmo projektą Minijos upėje ties Gargždais ir Priekule planuojama įrengti prieplaukas, per Kuršių marias vandens trasą sujungti su Baltijos jūra.

Drevernos ir Minijos prieplaukų projektai papildo vienas kitą ir atveria galimybę Klaipėdos rajonui kurti įdomias poilsines erdves.

Kad gyvenimas taptų patogus ir patrauklus kitiems, prireiks, D.Buivydienės manymu, ir Drevernos verslininkų pastangų. Ji nesiryžo paneigti LŽ abejonių, ar ES milijonais sukurta infrastruktūra Drevernoje vietiniams gyventojams būtų prieinama. Tačiau ji įsitikinusi, kad atsiradus prieplaukai gyvenvietės statusas tikrai pasikeistų, nekilnojamojo turto kaina padidėtų dar labiau.

Privačios iniciatyvos

"Hidrostatybos" vadovas Jonas Dumašius LŽ sakė, kad turizmas ir jachtos statybų bendrovės nedomina. Krantinę Drevernoje prie 9 arų sklypo įmonė ir toliau naudos kaip techninę bazę, nes Klaipėdos uosto hidrotechniniuose darbuose naudojami du laivai kitų švartavimo vietų neturi.

Užuominomis kalbėjo "Kuršių marių" valdybos pirmininkė Aurelija Gavriliuk, siejama su žinomais Klaipėdos miesto verslininkais, kurių įvardyti ji nepanoro, esą akcininkai vis dar keičiasi.

"Bendrovė atnaujino vieną turimų laivų, verčiasi žvejyba. Kol neaišku, verslinę ar mėgėjišką žūklę Vyriausybė rems, mes tik analizuojame kitos veiklos galimybes. Drevernos uostas užnešamas smėliu. Kol kas nesame pasiruošę investuoti, bet ateityje rengsime projektus gauti ES finansavimą", - žadėjo A.Gavriliuk.

Visai kitoks Klaipėdos savivaldybės ir privačių iniciatyvų bendrumo pavyzdys - vos už kelių kilometrų nuo Drevernos esančiame kaime. Projektą "Svencelės rekreacinės teritorijos pritaikymas viešosioms turizmo reikmėms" įgyvendinanti viešoji įstaiga "Svencelės krantas", kurią kartu įsteigė D.Šatkaus bendrovė "Damava", Klaipėdos rajono savivaldybė ir ūkininkas P.Vasiliauskas, iš ES finansuojamų programų tikisi gauti per 30 mln. litų.

Svencelės kaime 30 hektarų plote, kurio tik 5 hektarai priklauso valstybei, šalia Kuršių marių siekiama sukurti aktyvaus turizmo centrą. Iškasus kanalus vietovė taptų panaši į Minijos perskirtą Mingės kaimą. Kadangi teritorijai netaikomi draustinių ir parkų apribojimai, norima, kad Svencelėje prie pat vandens atsirastų gyvenamųjų namų, kavinių, restoranėlių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"