TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kurti visuomenės gerovę – apsimoka

2015 02 14 6:00
Didžiausią ekonominę grąžą kuria darbuotojų srities iniciatyvos – vidutiniškai 133 procentus. LŽ archyvo nuotrauka

Verslui prisidėti prie visuomenės gerovės tapo norma, ir Lietuvoje jau niekam nebereikia aiškinti, kam to reikia. Nors tūkstančiai Lietuvos įmonių save laiko socialiai atsakingomis, bet iš tikrųjų jų yra gerokai mažiau.

Kaip teigia Vaiva Bražionytė, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) tarybos narė, labai dažnai girdime, kaip įmonių atstovai skelbiasi, kokie socialiai atsakingi jie yra, kaip šis reiškinys Lietuvoje įgavo pagreitį, kaip "gera daryti gera" ir panašiai. Keičiantis visuomenės požiūriui, kai kurioms įmonėms kalbėti apie socialinę atsakomybę tapo tarsi gero tono ženklu, būtinu atributu. Kiti tuo metu tyliai daro gera iš tikrųjų.

Vertina ir savi, ir visuomenė

Kiek kas kam paaukojo, kokią vertę sukūrė viena ar kita iniciatyva ir kokia iš to nauda visuomenei, suskaičiuoti, žinoma, sunku, tačiau įmanoma, nors viską apimančių tyrimų Lietuvoje nėra. Pavyzdžiui, LAVA, šiuo metu vienijanti tik 34 narius, kiekvienos įmonės, norinčios tapti nare, prašo socialinės atsakomybės ataskaitos ir ją vertina.

Kaip pasakojo V. Bražionytė, LAVA pakeitė anksčiau veikusį neformalų Nacionalinio atsakingo verslo įmonių tinklą, kuris, bent jau popieriuje, vienijo per 120 įmonių. Susikūrus LAVA į ją perėjo iki 20 anksčiau veikusio darinio narių. Lig šiol nė vienas LAVA narys iš asociacijos savo noru neišstojo, nebuvo išbrauktas. V. Bražionytė pabrėžė, kad norint būti socialiai atsakinga įmone, aišku, nebūtina priklausyti asociacijai, tačiau ji svarstė, kad yra tokių bendrovių, kurios į asociaciją nenori stoti dėl to, kad ši imtųsi vertinti, ar įmonė tikrai socialiai atsakinga.

Socialinę atsakomybę yra sunku apibūdinti, mat nėra vieno šios sąvokos apibrėžimo, jis keičiasi. "Vartojame sąvoką "socialinė atsakomybė", o ne "įmonių socialinė atsakomybė" (ĮSA), nes atsakinga veikla tikrai nėra tik įmonių prerogatyva. Kartais dabar vartojame sąvoką OSA (organizacijų socialinė atsakomybė), nes atsakingą veiklą gali vykdyti bet kurios formos juridinis subjektas (nekalbant apie fizinius asmenis). Labai keista, kai savanorišką veiklą socialinėje, aplinkos apsaugos ar kitoje srityje bandome įvilkti į strategijas, planus, bet tai pasitvirtina", – aiškino V. Bražionytė.

Vertė mažėja, o kiekis auga

„Maisto banko“ laikinasis vadovas Vaidotas Ilgius konstatavo, kad verslo socialinės atsakomybės supratimas Lietuvoje jau yra pasiekęs persilaužimo tašką ir, jo žodžiais, tampa savaime suprantama vertybe. "Jau nebereikia niekam aiškinti, kas tai yra ir kam to reikia. Anksčiau tuo užsiimdavo užsienio kapitalo bendrovės ir, pavyzdžiui, dėl akcininkų užsienio požiūrio įgyvendindavo vieną ar kitą nuostatą, o dabar tikrai nereikia aiškinti, kam ir kodėl to reikia", – kalbėjo jis.

V. Ilgius prisimena, kad anksčiau sprendimą, remti ar neremti kokią nors iniciatyvą, lietuviško kapitalo bendrovėse priimdavo vien vadovas, dažnai remdamasis savo emocijomis. "Dabar vis daugiau bendrovių tais klausimais turi savo politiką ir nuostatas - yra apsibrėžusios, kokias sritis ir kodėl reikia remti. Tai pragmatiška, tačiau matome, kad net jeigu įmonės ir nesvarsto paramos iniciatyvų, paprašytos pagelbėti, daug noriau atsiliepia, ir tai nėra išskirtinis dalykas. Galiausiai, remiama ne dėl to, kad akcininkai reikalauja", – atkreipė dėmesį "Maisto banko" vadovas.

V. Ilgius pabrėžė, kad labdaros ir paramos iniciatyvų vien pinigine verte matuoti nederėtų. Antai "Maisto banko" išdalyto maisto vertė per pastaruosius keletą metų šiek tiek sumažėjo, tačiau kiekis – labai išaugo. Pavyzdžiui, pernykštės paramos svoris veik šeštadaliu didesnis nei 2013 metais - tuomet paramos vertė siekė beveik 14 mln. litų.

Vis dėlto labdara, parama – labai siauras socialinės atsakomybės apibrėžimas. „Anksčiau ji buvo suvokiama tik kaip filantropinė veikla, vieno ar kito renginio rėmimas, pinigų pavieniams projektams skyrimas ar pan., tačiau dabar pereita prie visiškai integruoto požiūrio, t. y. darnios veiklos vykdymo tiek organizacijos viduje, tiek jos išorėje, netgi ją detaliai planuojant. Todėl tapo svarbu tiesiog rimtai pagalvoti (suplanuoti), kam, už ką, kodėl aš skiriu savo papildomą laiką, lėšas, resursus“, – akcentuoja V. Bražionytė.

Grąžą galima suskaičiuoti

Prieš daugiau nei metus Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) užsakymu EY atliktas tyrimas apie realią investicijų į socialinę veiklą naudą Lietuvoje parodė, kad didžiausią grąžą ĮSA veikla kuria tose įmonėse, kuriose yra glaudžiausiai susijusi su įmonės bendra strategija ir verslo modeliu. Nors tyrimo metodologija kelia tam tikrų klausimų, iš jo akivaizdu, kad įmonių socialinės atsakomybės sąvoka nėra vien moralinė kategorija – ji gali kurti apčiuopiamą pridėtinę vertę.

Antai apskaičiuota, jog tyrime dalyvavusiose ir analizuotose Lietuvos įmonėse (iš viso – 10 įmonių) didžiausią ekonominę grąžą kuria darbuotojų srities iniciatyvos – vidutiniškai 133 procentus. Mažiausią ekonominę grąžą kuria aplinkosaugos srities iniciatyvos – vidutiniškai 33 procentus. „Šį rezultatą bent iš dalies galima paaiškinti tuo, kad dauguma aplinkosaugos ĮSA iniciatyvų yra vykdomos investuojant į naujas išteklių sunaudojimo mažinimo ar atliekų perdirbimo technologijas, reikalaujančias didelių investicijų. Tuo metu iniciatyvų darbuotojų ir socialinėje srityse išlaidos dažniausiai yra susijusios tik su darbuotojų darbo užmokesčiu ir iniciatyvų viešinimo sąnaudomis“, – komentavo Liudas Jurkonis, bendrovių socialinės atsakomybės ekspertas, bendrovės „Ernst & Young Baltic“ atstovas.

Be kita ko, tyrimo autoriai pastebėjo, kad tarp Lietuvos įmonių, vykdančių ĮSA veiklą, vyrauja požiūris, jog ĮSA kuriama nauda įmonei dažniausiai negali būti suderinama su nauda, kuriama visuomenei, aplinkai ar darbuotojams. Esą tikima, jog pagrindinė ĮSA veiklos priežastis - altruistinės paskatos, ir bet kokia nauda, kurią iš ĮSA veiklos gauna įmonė, tarsi kompromituoja pačią ĮSA idėją.

L. Jurkonio teigimu, ĮSA teikiama nauda įmonėse dažniausiai nėra vertinama (ypač – ekonominės grąžos kontekste), o ĮSA teikiamos ar galimos naudos sričių suvokimas yra ribotas. Pavyzdžiui, dažniausiai ĮSA nauda verslui vertinama tik atsižvelgiant į įmonės viešinimo ar rinkodaros perspektyvą, žiūrint, kiek pozityvių publikacijų konkreti iniciatyva paskatino žiniasklaidos priemonėse. „Nevertinant ĮSA teikiamos naudos arba įvertinus tik mažą jos dalį, sprendimai dėl investicijų į ĮSA daromi intuityviai, dažnai pagrindžiant tik emociniais „kilnaus tikslo“ argumentais“, – atkreipė dėmesį L. Jurkonis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"