TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kūrybinės energijos galia

2012 02 14 7:29

Svarbių Lietuvos valstybei įvykių paminėjimas primena, kaip greitai bėga laikas, ir skatina pagalvoti apie vienijančią valstybės gyvenimo giją - kūrybinę energiją, skatinančią socialiai aktyvią visuomenę pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis.

Ekonomine prasme kūrybiškumas gali būti apibrėžtas kaip procesas, kurio metu idėjos generuojamos, sujungiamos ir transformuojamos į vertę turinčius produktus bei paslaugas. Yra pateikta daug įvairių pasiūlymų, kaip pagerinti Lietuvos ekonomikos būklę bei spręsti atsirandančias problemas, tad atsiranda puiki galimybė visą dėmesį sutelkti sprendimams įgyvendinti. Juolab kad Lietuva drauge su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis yra nutarusi reformuoti ekonomikos valdymą ir pradėti įgyvendinti griežtesnę fiskalinę politiką.

Buvo siūlomi du keliai

Pirmosios Lietuvos ūkio raidos strategijos buvo sukurtos dar 1991 metais. Tarptautiniai ir vietos ekspertai prognozavo Lietuvai du raidos scenarijus - vienas rėmėsi nuostata, kad bus naudojamos nuosaikios ekonominio poveikio priemonės, o reformos įgyvendinamos palaipsniui, tokiu atveju ekonomikos augimas sudarytų vidutiniškai 3 proc. per metus. Kitas scenarijus numatė, kad atskiri ūkio sektoriai bus reformuojami sparčiau ir greičiau, tada ekonomika turėtų augti vidutiniškai 6 proc. per metus.

Pagrindinis skiriamasis šių scenarijų bruožas - ūkio modernizavimo tempas, kuriant palankią verslui aplinką, gebėjimas suvaldyti tarpusavio atsiskaitymus bei skolas, pažanga reformuojant pensijų ir socialinę sistemą bei finansų rinkos plėtra. Iš esmės viskas buvo susiję su investicijų efektyvumo valdymu, nes lėtos reformos ir didelis deficitas reiškia, kad verslo optimizmas dėl ekonomikos nėra didelis, todėl privačios investicijos ir darbo našumas didėja lėtai ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas nėra spartus.

Nuo pirmųjų savarankiškos valstybės dienų buvo siūloma didesnį dėmesį skirti švietimui, nes iš karto buvo aišku, kad neturtinga išteklių Lietuva gali pasikliauti tik savo intelektiniu kapitalu. Taip pat buvo laikomasi nuostatos, kad valstybė turi būti atvira pasauliui, nes bendravimas, prekyba padeda sukaupti žinių bei modernizuoti ūkį. Ir trečias - kertinis - teiginys pabrėžė būtinybę integruotis į ES struktūras teisiškai, ekonomiškai sujungiant krašto infrastruktūrą su ES rinkos struktūra.

Optimistinis scenarijus su klaidomis

Praėjus dvidešimt metų galima įvertinti pasiektą pažangą ir pasakyti, kad Lietuva žengė sparčios raidos keliu, BVP augimas vidutiniškai sudarė 5,3 proc. ir atitiko optimistinio scenarijaus variantą. Nors makroekonominį šalies stabilumą išlaikyti pavyko visą šį laikotarpį, biudžeto deficitas vidutiniškai sudaręs 4,3 proc. BVP ir viršijęs numatytas prognozes (mažiausias jis buvo 2000-2004 metais - tik 0,6 proc. BVP) nulėmė valstybės skolos didėjimą. Vartojimo produktų kainos didėjo per metus vidutiniškai 4,5 procento.

Buvo atsilikta pagal darbo užmokesčio augimo prognozę, nes įmonių konkurencingumas buvo palaikomas ribojant darbo jėgos sąnaudas.

Akivaizdu, kad infrastruktūros integraciniai procesai irgi nėra pakankami, ypač energetikos ir transporto srityse.

Sėkmingo scenarijaus išsipildymas yra susijęs su spartesniais negu tikėtasi Lietuvos žmonių gebėjimais įsisavinti naujas žinias dirbant (taip nurodė dauguma tuo metu apklaustų dirbančių įmonių) ir atitinkamais ūkio struktūros pokyčiais, nulemtais ir galimybe pasinaudoti tarptautinių institucijų bei gretimų valstybių tiesioginėmis investicijomis į ekonomiką, o taip pat ES pagalba.

Neįvertinti poreikiai

Vis dėlto 1995-2010 metų Lietuvos ūkio augimo tempo svyravimo ribos buvo gana didelės - nuo plius 10 proc. iki -14 proc., taip pat didėjo pajamų atotrūkis tarp įvairių gyventojų grupių. Šalies ūkis susiduria su dviem pagrindinėmis problemomis - ekonomikos raidos stabilumo, atsirandančio dėl ekonomikos problemų, ateinančių iš užsienio (Rusijos krizė, pasaulinė finansų krizė), ir kompleksinio požiūrio į interesų bei galimybių derinimą stoka.

Populiariai tariant, priimant sprendimus nepakankamai įvertinama tai, kas vyksta už Lietuvos sienų ir kokią įtaką jie turėtų kiekvienai verslo interesų bei gyventojų grupei.

Praėjusį dešimtmetį aktuali tema buvo struktūrinis nedarbas, nes buvo pertvarkomos ir restruktūrizuojamos didelės įmonės bei bankai. Dabar aktuali tema yra jaunimo nedarbas, nes ūkio struktūra po didžiojo transformacijos laikotarpio keičiasi mažiau, rinką yra pasidalijusios verslo įmonės ir naujų darbo vietų sukuriama nedaug.

Mažinti biurokratinius barjerus

Remiantis praeities patirtimi akivaizdu, kad užimtumo problemas galėtų padėti spręsti naujų įmonių steigimas tokiose proveržio srityse, kaip naujos technologijos bei kūrybinės industrijos, ir nedidelės apimties gamybos grįžimas iš augančios ekonomikos valstybių. Apie tai jau daug kartų kalbėta.

Kyla klausimas - kaip konkrečiai paskatinti tą procesą Lietuvoje? Juk, atrodo, nei finansinių išteklių, nei galimybių netrūksta. Šiuo atveju reikėtų prisiminti kitą faktorių, turintį įtakos naujų darbo vietų kūrimui - palankios verslui aplinkos sudarymas ir viešųjų paslaugų kokybė.

Paprastai tai siejama su biurokratinių barjerų verslui mažinimu bei švietimo kokybe, bet pastaruoju metu aktualesnėmis tampa priemonės, susijusios su konkurencingumo palaikymu, sudarant nišas jaunoms įmonėms įžengti į rinką, iš jų - ir galimybė dalyvauti viešose pirkimuose bei viešųjų paslaugų tiekime, bei tam tikro valstybės garantinio laikotarpio naujų įmonių darbui sukūrimas.

Visos šios priemonės yra gana aiškios ir palyginti nesudėtingai įgyvendinamos atitinkamai pertvarkius teisinius aktus. Pirmaisiais nepriklausomybės metais teisės aktai buvo greitai kuriami ir priimami, dabar šis procesas tapo perdėm biurokratiškas ir riboja permainų dinamizmą. Todėl reikėtų šiuos procesus supaprastinti, nors, žinoma, tai neturėtų pakenkti teisės aktų kokybei.

Reformų dešimtmečių patirtis sako, kad tik kasdien ieškant būdų, kaip naujas idėjas paversti prekėmis ir paslaugomis, galima pasiekti ekonominę pažangą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"