TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kvalifikuotų darbuotojų Lietuvoje jau trūksta

2014 12 11 13:29
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pigi kvalifikuota darbo jėga kaip Lietuvos konkurencinis pranašumas – pasenęs mitas, nebeatitinkantis realybės. Tokių darbininkų šalyje trūksta jau dabar ir, atsigaunant anglosaksų ekonomikoms bei vis labiau senstant Vokietijos visuomenei, gąsdinančio masto lietuvių emigracija tęsis ir toliau.  

Šitaip kalbėta šiandien vykusioje spaudos konferencijoje „Kaip pasikeis situacija Lietuvos darbo rinkoje įvedus eurą“.

„Įvedus eurą, pamatę juodu ant balto parašytą atlyginimą, žmonės gaus šoką“, – sakė įdarbinimo agentūros „Emplonet“ vykdančioji direktorė Justa Gėgžnaitė. Minimalus darbo užmokestis per valandą Lietuvoje yra 1,81 euro, tuo tarpu šalyse, į kurias emigruoja daugiausia lietuvių, jis didesnis net kelis kartus. Airijoje – 8,65 euro, Vokietijoje – 8,5 euro, Didžiojoje Britanijoje – 8,35 euro. Lietuva šiuo požiūriu yra vienoje gretoje su Rumunija, Bulgarija, Vengrija.

Labiausiai trūksta tokius įgūdžius turinčių darbininkų kaip siuvėjai, šaltkalviai, baldininkai, vairuotojai. Šias profesijas turinčių žmonių arba nėra Lietuvoje apskritai arba jie nesutinka dirbti už siūlomą atlyginimą. „Darbdaviams reikia darbo jėgos, labiausiai – gamyboje“, – kalbėjo J. Gėgžnaitė.

2014 metų trečią ketvirtį Lietuvoje buvo beveik 12 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų kone 2,5 tūkst. – apdirbamojoje pramonėje. Moteris pastebėjo, kad net ir radus tinkamų specialistų, problema neišsisprendžia. Asmenys atsisako dirbti, nes sudėjus gaunamas socialines išmokas bei lengvatas susidaro atlyginimui prilygstanti suma.

Vokiečiai laukia išskėstomis rankomis

Nors J. Gėgžnaitė ir sunerimusi dėl esamos situacijos, šiais metais pradėjo bendradarbiauti su Vokietijos logistikos įmone. Planuojama per 2015-uosius iš Lietuvos išvežti nuo 400 iki 600 kvalifikuotų specialistų, daugiausia slaugų, šaltkalvių, vairuotojų, siuvėjų, mėsininkų. Pasak įdarbinimo agentūros direktorės, vokiečiai pabrėžia lietuvių darbštumą ir laukia jų išskėstomis rankomis.

„Nordea“ banko analitikas Žygimantas Mauricas paaiškino, jog nors Vokietijos ekonomika neauga itin sparčiai, dėl senstančios visuomenės drastiškai trūksta darbo jėgos. Ši šalis traukia darbuotojus iš visur šitaip sukeldama galvos skausmą visai Europai. „Ji bus kaip aštuonkojis siurblys, kuris siurbs iš visų Europos valstybių, įskaitant ir Lietuvą“, – kalbėjo analitikas. Dėl tokios situacijos jau skundžiasi ir ispanai, portugalai, Balkanų šalys. Pasak jo, reikia kuo greičiau sugalvoti sprendimo būdą ir pergudrauti vokiečius, nes palikus savieigai problema neišsispręs.

Be demografinio Vokietijos iššūkio, Ž. Maurico teigimu, yra dar viena išorinė grėsmė. Atsigauna Didžiosios Britanijos bei Airijos ekonomikos, kur įprastai emigruoja didesnė dalis lietuvių. „Jos juda į priekį ganėtinai neblogu pagreičiu, jei tai tęsis, vėl matysime didesnę migraciją“, – sakė jis, pažymėdamas, jog emigrantams ypač patrauklus atsigaunantis statybų sektorius. Airijoje be statybų atsigauna ir informacinių technologijų sritis, viliojanti jaunus išsilavinusius specialistus.

Siūlo sekti Airijos pavyzdžiu

Žygimantas Mauricas / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pasak analitiko, dėl išorinių priežasčių mažai ką galima padaryti, tačiau pertvarkos gali vykti viduje. „Darbo santykių našta Lietuvoje viena didžiausių pasaulyje“, – sakė jis. Čia darbuotojai 42 proc. nuo atlyginimo atiduoda mokesčiams, tuo tarpu EPBO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) šalių vidurkis – 36 proc.

Ž. Mauricas pavyzdžiu pasitelkė Airijos atvejį, kur mokesčių našta darbuotojams – mažiausia. 1987 metais darbuotojai, darbdaviai ir Vyriausybė susitarė, kad reikia kelti darbo užmokestį mainais į mažesnius mokesčius. Ėmė didėti atlyginimai, mažėti mokesčiai, o valstybė nieko nepralošė, nes, plėtojantis verslui, daugėjo darbuotojų, taigi ir surenkami mokesčiai. „Per 30 metų Airija iš bjauriojo ančiuko tapo keltų tigru“, – komentavo analitikas.

Jis aiškino, kad lankstumas reiškia darbo sąlygų darbdaviams gerinimą, nepabloginant jų darbuotojams. Nors verslui reikalingas lankstumas, kad būtų konkurencingas, valstybė turi garantuoti saugumą darbuotojams. Jei jie bus išmetami į gatvę lengva ranka, natūralu, kad emigracija dar labiau padidės. Ž. Maurico teigimu, niekas nenori gyventi šalyje, kur esama bedarbio pašalpų, nes tai neoru. Anot jo, reikia kalbėti apie bedarbio draudimo išmokas. Pagrindine problema jis įvardijo tarpusavio pasitikėjimo ir supratimo trūkumą. Verslas, darbuotojai, valstybė – visi tempia paklodę į savo pusę. „Jie vieni nuo kitų atsitvėrę sienomis, – kalbėjo analitikas. – Lūkesčius siečiau siečiau su Vyriausybe. Ji turėtų būti tarpininkas, taikdarys tarp darbdavių ir darbuotojų“. Nes kur du pešasi – trečias laimi. Šiuo atveju vokiečiai.

Padės imigracija?

Prieš porą ar daugiau metų įdarbinimo agentūra „Emplonet“ sulaukdavo po 40 gyvenimo aprašymų per dieną, šiandien – vidutiniškai vieną ar du. Pasak direktorės, kas antras darbdavys, neradus lietuvių, prašo agentūros įvežti darbuotojų iš užsienio. Visgi tokios galimybės pagal dabartinius įstatymus agentūra neturi. „Procesas sudėtingas ir ilgas, galėtume iš to uždirbti, bet neuždirbame“, – sakė ji.

Ž. Mauricas savo ruožtu pastebėjo, jog imigracija – ne panacėja. „Ji gali būti veiksminga tik tada, kai yra gerai apgalvota, su aiškiais tikslais ir tais darbuotojais, kurių reikia“, – teigė jis. „Nordea“ atstovas kaip sėkmės istorijas pristatė Australiją bei Kanadą, tuo tarpu Švedijoje, kur vietinių nedarbo lygis yra 7 proc., tarp imigrantų iš Europos jis yra lygus 20 proc., o ne iš Europos – net 30 proc. Panaši situacija ir Suomijoje, Belgijoje. Šiose šalyse nebuvo apgalvotos imigracijos politikos, kaip teigė Ž. Mauricas, leista imigruoti įgūdžių neturintiems žmonėms. Pasak jo, turint aiškią strategiją, galima kviestis į Lietuvą kvalifikuotus specialistus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"