TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kvalifikuotų virėjų badas prišauks užsienio specialistų

2016 07 11 6:00
Parengiama ir į darbo rinką išleidžiama pakankamai virėjų, tačiau išlieka problema rasti aukštos kvalifikacijos specialistų. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Virėjai išlieka vieni paklausiausių specialistų, o jų trūkumas katastrofiškas. Pastaruosius kelerius metus iš eilės virėjų paklausa Lietuvoje beveik dvigubai viršija jų pasiūlą. Neatmetama, kad šių specialistų gali būti dairomasi užsienyje.

Pastaraisiais metais virėjo profesija išlieka itin paklausi ir nuolat patenka tarp didžiausias įsidarbinimo galimybes turinčių profesijų. Lietuvos darbo biržos statistika rodo, kad tiek virėjų, tiek ir vyriausiųjų virėjų paklausa gerokai viršija pasiūlą. Pavyzdžiui, šiemet pasiūlos ir paklausos skirtumas siekė 1,7 karto, panašus jis buvo ir pernai. Šiemet iš viso darbo rinkoje jau pareikštas 3593 virėjų ir vyriausiųjų virėjų poreikis, o šių specialistų tebuvo 2088. Pernai paklausa siekė 7494, pasiūla – 4204.

Išeitis – užsieniečiai

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad virėjų trūkumas yra viena silpniausių viešojo maitinimo sektoriaus pusių. Nors virtuvės darbuotojai dažnai nesikeičia, tačiau jų labai trūksta. Situaciją pašnekovė netgi įvardijo kaip katastrofišką. Ji tvirtino, kad su Ukrainos atstovais jau buvo kalbėta apie galimybes šių specialistų atsivežti iš Baltarusijos ir Ukrainos.

LDB duomenimis, didžiausia virėjų paklausa – beveik du trečdaliai visos virėjų paklausos – fiksuojama didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Ten, o taip pat Ukmergėje ir Tauragėje fiksuojamas ir didžiausias virėjų trūkumas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas patvirtino su Ukrainos partneriais vykus dialogui dėl darbo jėgos „dalybų“. Susitikimą inicijavo Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjunga, tačiau bendradarbiavimas esą yra abiejų pusių interesas.

„Viena vertus, Ukrainoje dėl sunkmečio yra pastebimai išaugęs nedarbas, o kita vertus – Lietuvoje mūsų verslas susiduria su akivaizdžiu darbo jėgos trūkumu. Pavyzdžiui, nedarbo lygis Lietuvoje šiuo metu siekia apie 8 proc., be to, maždaug 40 proc. bedarbių yra ilgalaikiai. Paskutinį kartą toks nedarbo lygis Lietuvoje buvo 2008 metų pabaigoje, t.y. prieš pat finansų krizę. Tai reiškia, kad Lietuvos darbo rinka iš principo yra atsigavusi po krizės padarinių“, – sakė A. Izgorodinas.

Lietuvai susiduriant su darbo jėgos trūkumu, o Ukrainoje išaugus laisvų specialistų skaičiui, abiem pusėms bendradarbiavimas darbo jėgos importo ir eksporto srityje, anot jo, yra naudingas.

Kolegos iš Ukrainos atvažiavo į Lietuvą išsiaiškinti, kokia šalyje yra darbo jėgos importo tvarka ir kokių specialistų trūksta. Tiesa, gana griežta ir komplikuota darbo jėgos importo tvarka yra vienas didžiausių pastebimų trūkumų. Ji yra šiek tiek griežtesnė nei kaimyninėse valstybėse, o ypač lyginant su Lenkija. „Tikimės, kad vis aštrėjant darbo jėgos trūkumo problemai Lietuvoje darbo jėgos importo taisyklės po truputį bus švelninamos“, – sakė A. Izgorodinas.

Jau šiandien restorano virėjai patenka ne tik į paklausiausių profesijų dešimtuką, bet ir į užsieniečių pagal profesijas dešimtuką. Daugiau užsieniečių, LDB duomenimis, dirba tik tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo, metalinių laivų korpusų surinkėjo, suvirintojo darbus.

LDB fiksuoja, kad daugiausiai užsieniečių įdarbino įmonės, užsiimančios transportu ir saugojimu, apdirbamąja gamyba, statyba, didmenine ir mažmenine prekyba bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla. Dirbti Lietuvoje leista 109 profesijų atstovams.

Per 2016 metų pirmą ketvirtį sprendimai buvo priimti dėl užsieniečių, atvykusių iš 6 šalių. Didžioji sprendimų dalis buvo išduota Baltarusijos ir Rusijos Federacijos piliečiams (po 30 proc.), Ukrainos piliečiams (20 proc.), Indijos piliečiams (10 proc.) ir Pakistano bei Meksikos piliečiams (po 5 proc.).

Vargani atlyginimai

Pastaruosius metus augantį virėjų poreikį pastebėjo ir „CV-Online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė. Gerėjant gyvenimo kokybei, restoranų, kavinių, barų skaičius nuolat auga, be to, ieškoma įmantresnių virtuvių.

Vis dėlto pašnekovė sakė nesusidūrusi su darbdavių iniciatyva virėjų atsivežti iš užsienio. „Nebent darbdaviai tarpusavyje taip tariasi, – sakė ji. – Žinoma, Ukrainos ir Baltarusijos specialistai yra pigesni – gal dėl to į juos dairomasi. Tačiau nežinia, kokia jų kvalifikacija. O už kokybę vis tiek reikia mokėti.“

Pašnekovės teigimu, švietimo įstaigose parengiama ir į darbo rinką išleidžiama pakankamai virėjų, tačiau išlieka problema rasti aukštos kvalifikacijos specialistų. Pradedančius, ką tik mokslus baigusius specialistus įmonėms tenka apmokyti, o tai gali užtrukti ir kelerius metus. Tuo tarpu labiau patyrusių virėjų netenkina atlyginimas.

„Lietuviškas atlyginimas patirties turinčių virėjų ir virtuvės šefų netenkina. Atlyginimų vidurkis šioje srityje yra apie 700 eurų, bet, aišku, smarkiai svyruoja: nuo 400 iki 1500 eurų. Atlyginimas labai priklauso nuo restorano lygio, jo vietos, lankytojų srautų, vidutinės patiekalų kainos. Taip pat labai priklauso nuo virėjo kvalifikacijos, dirbtų metų ir pasiekto lygio: ar jis yra virėjas, ar virėjo padėjėjas, ar virtuvės šefas“, – sakė R. Karavaitienė.

Vardą užsitarnavę virėjai, kaip pastebėjo pašnekovė, paprastai pasirenka vieną iš dviejų kelių: dažnai migruoja iš vieno restorano į kitą už panašų atlyginimą ir galiausiai išvykta į užsienį arba įkuria nuosavą restoraną ar kitą maitinimo įstaigą.

Virėjų poreikis darbo rinkoje 2013–2016 metais

MetaiPasiūlaPaklausa
201344926763
201439406172
201541547384
201620653562

Vyriausiųjų virėjų poreikis darbo rinkoje 2013–2016 metais

MetaiPasiūlaPaklausa
20133585
201433107
201550110
20162331

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

Užsieniečių pagal profesijas TOP 10

Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas

Metalinių laivų korpusų surinkėjas

Suvirintojas

Restorano virėjas

Pardavimo vadybininkas

Betonuotojas

Tinkuotojas

Grožio salono darbuotojas

Mechanikas

Apdailininkas

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"