TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kvotas paskirsto, bet elektros nesuperka

2015 01 09 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Didumą suvartojamos elektros Lietuva perka iš užsienio, o nedidelę jos dalį tiekia vietos elektrinės, iš kurių energija superkama nustatytomis kvotomis. Lietuviškos elektros gamintojus, mokėdami aukštą elektros tarifą, remia vartotojai, kurie kasmet suneša didelį viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą. Bet šių lėšų skirstymo elektros gamintojams tvarka supainiojo rinkos dalyvius, o gyventojai tapo sujauktos sistemos įkaitais.

Viena ranka Vyriausybė skiria rėmimo kvotas elektros gamintojams (ir pagal tai valstybinis reguliuotojas nustato VIAP tarifą visiems elektros vartotojams), o kita ranka per valstybės valdomas įmones „taupo“ gamintojams remti skirtus iš vartotojų surinktus pinigus.

Lietuviškos elektros superka vis mažiau

2014 metais 10-čiai šilumą ir elektrą gaminančių termofikacinių elektrinių (TEC) Vyriausybė paskirstė 700 mln. kilovatvalandžių (kWh) rėmimo kvotą. Vadovaudamasi šiuo nutarimu Kainų komisija šioms jėgainėms pernai skyrė 94,053 mln. litų VIAP biudžeto lėšų. Visas praėjusių metų VIAP biudžetas sudarė 661,045 mln. litų. Vartotojams, išskyrus gamintojus, vartojančius pasigamintą elektros energiją savo reikmėms, buvo nustatytas 7,141 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) VIAP mokesčio tarifas, įskaičiuotas į galutinį elektros tarifą.

Bendrovė LESTO, išankstiniais LŽ pateiktais duomenimis, pernai iš termofikacinėms elektrinėms skirtos 700 mln. kWh remtinos elektros energijos kvotos, supirko jos tik du trečdalius - apie 470 mln. kWh. LESTO teigimu, vien pirmąjį 2014 metų ketvirtį mažiau elektros įsigijus iš termofikacinių elektrinių (elektra pigiau kainavo biržoje), pavyko sutaupyti beveik 44 mln. litų VIAP lėšų. „Tai ateityje leis mažinti elektros kainą vartotojams“, - LŽ teigė Martynas Burba, bendrovės atstovas ryšiams su visuomene.

Jis neatskleidė, iš kurių elektrinių LESTO supirko visą joms skirtą remtiną kvotą, o iš kurių - tik dalį, ar visoms jėgainėms paramos iš VIAP biudžeto lėšos apkarpytos proporcingai. „Tai yra konfidenciali informacija, todėl jos negalime atskleisti. Įsigydami elektros energiją, pirmiausia vertiname, kas būtų ekonomiškai naudingiausia elektros vartotojams. Jeigu elektros energiją palankiomis kainomis galima įsigyti biržoje, tuomet mažiau pirksime remtinos elektros energijos iš termofikacinių elektrinių“, - teigė valstybės valdomos įmonės atstovas.

LESTO prognozuoja, kad šiemet iš termofikacinių elektrinių bus supirktas panašus elektros kiekis kaip ir 2014 metais. Tai gali iš anksto reikšti, kad Vyriausybės šiemet TEC skirta 600 kWh kvota vėl liks neišnaudota. Į LŽ klausimą, ar yra nustatyta riba, kokią dalį TEC skirtos VIAP lėšomis remiamos kvotos LESTO gali nenupirkti, M. Burba atsakė, kad tokių ribų teisės aktuose nėra numatyta, tačiau LESTO esą sutartimis įsipareigoja iš jų supirkti minimaliu techniniu režimu pagamintą elektros energijos kiekį.

Kiek sutaupė, paaiškės rudenį

Kaip LŽ informavo Kainų komisija, 2014 metais susidaręs iš vartotojų surinktų VIAP lėšų perteklius arba trūkumas bus užfiksuotas 2015 metų rudenį ir tai turės įtakos formuojant 2016 metų VIAP kainą. Tačiau Aistė Griškonytė, Kainų komisijos Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė, atkreipė dėmesį, kad dienraščiui LŽ bendrovės LESTO pateikta „sutaupytų“ VIAP lėšų suma šiuo metu negali būti nei patvirtinta, nei paneigta, nes yra nežinoma dėl kelių priežasčių.

2013 metais Vyriausybei pakeitus TEC energijos supirkimo tvarką, pagal kurią leista LESTO supirkti ne visą paskirstytą kvotą, iš kai kurių gamintojų remtinos energijos nesupirkta tiek, kiek nustatė Vyriausybė, ir atitinkamai – gamintojams neišmokėtos VIAP lėšos. Dėl šių lėšų, pasak Kainų komisijos, išmokėjimo arba neišmokėjimo Vyriausybė turėtų pareikšti nuomonę šiais metais, tam reikėtų keisti VIAP teikimo tvarkos aprašą.

„Šios lėšos susidaro, nes pastoviosios sąnaudos yra padalijamos visai nustatytai kvotai, tačiau, nesupirkus dalies kvotos, atitinkamai lieka nepadengta dalis sąnaudų. Ši aplinkybė taikoma tarifo daliai, viršijančiai 16,85 ct/kwh“, - teigiama Komisijos LŽ atsiųstame rašte.

„Nesupirkdama iš TEC energijos, LESTO energiją atitinkama dalimi įsigijo biržoje. Todėl atlikus valandinių įsigijimų biržoje sugretinimą (analizę) su įsigijimų iš TEC kainomis (kiek biržos kaina tam tikromis valandomis buvo mažesnė nei 16,85 ct/kWh), bus konstatuota, kiek buvo sutaupyta ar nesutaupyta lėšų. O tai atitinkamai atsispindės Komisijai nustatant 2016 metų VIAP tarifą“, - teigiama Komisijos atsakyme.

Brangs šiluma vartotojams

Sostinei šilumą tiekiančiai “Vilniaus energijai“ priklausančios įmonės elektros energiją pradėjo tiekti 2014-ųjų lapkričio mėnesį, netrukus, kai oficialiai buvo paskelbtas 2014-2015 metų šildymo sezonas, nes pagal galiojantį elektros supirkimo reglamentavimą LESTO elektros energiją iš termofikacinių elektrinių superka tik šildymo sezono metu. Tačiau bendrovė skaičiuoja, kad pernai iš „Vilniaus energijai“ Vyriausybės nutarimu nustatyto 402,57 mln. kWh VIAP lėšomis remtino elektros energijos kiekio LESTO nesupirko net 40 proc. - 152 mln. kWh.

„Pagal dabartinį šilumos kainos reglamentavimą 40 proc. bendros elektros energijos ir šilumos gamybos veiklos pelno arba nuostolio dydis daro įtaką ir šilumos kainai. Akivaizdu, kad veiklos nuostolis šiuo atveju atitinkamai brangins šilumos energiją Vilniaus gyventojams“, - LŽ teigė Nerijus Mikalajūnas, „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai. Išankstiniais skaičiavimais, „Vilniaus energijos“ įmonių patirtų, bet nepadengtų būtinųjų sąnaudų suma galėtų sudaryti apie 4,3 mln. eurų (15 mln. litų).

Vyriausybės nutarimu, „Vilniaus energijos“ VIAP lėšomis remiamos elektros energijos kvota sumažinta nuo 402,57 mln. kWh 2014 metais iki 327,61 mln. kWh 2015 metais. N. Mikalajūnas mano, kad šios sumažintos kvotos LESTO šiemet nesupirks.

„Įvertinus tai, kad elektros energijos supirkimo reglamentavimas nėra pasikeitęs, o šildymo sezono metu LESTO įsipareigojo supirkti ne didesnį elektros energijos kiekį nei technologinis minimumas, bei 2014 metų pabaigoje jos taikytą supirkimo apimties užsakymo praktiką, nėra prielaidų teigti, jog bus supirkta visa numatyta kvota“, - prognozavo jis.

Kaip LŽ aiškino energetikos specialistai, technologinis minimumas yra minimali gamybos riba, kai įrenginiai gali dirbti ne mažesniu nei šis lygis režimu arba visai nedirbti. Paprastai šis lygis siekia apie 30 proc. įrenginių maksimalios galios, tai yra 100 megavatų (MW) galios įrenginio technologinis minimumas sudaro 30 MW. Jei gamybos poreikis yra mažesnis nei 30 proc. (pavyzdžiui, 20 MW), įrenginys stabdomas.

„Vilniaus energijos“ elektrinių technologinis minimumas sudaro 74 MW, tad per šildymo sezoną dirbant technologiniu minimumu pagaminta apie 280 mln. kWh elektros energijos. Šis dydis gali kisti, nelygu šildymo sezono trukmė.

Įtaria diskriminaciją ir protegavimą

Dabartinę tvarką, kai LESTO leidžiama savo nuožiūra pirkti mažiau VIAP lėšomis remiamos elektros iš TEC, šilumos ir elektros gamintojai vertina kaip diskriminacinę ir proteguojančią vieną rinkos dalyvį kitų rinkos dalyvių bei centralizuotai besišildančių šilumos vartotojų sąskaita.

„Praktika rodo, kad tuo metu, kai iš TEC nenuperkama beveik pusės nustatyto elektros energijos kiekio, iš Lietuvos elektrinės, kurią valdo valstybės valdomų energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausanti „Lietuvos energijos gamyba“, nuperkamas beveik visas nustatytas kiekis bei sumokama kur kas didesnė nei TEC kaina. Verta pažymėti, kad iš TEC elektrą perkanti LESTO priklauso tai pačiai „Lietuvos energijai“, - įžvelgė N. Mikalajūnas.

Kainų komisijos sprendimu, 2014 metais VIAP lėšomis remiama elektros energija iš Lietuvos rezervinės elektrinės LE buvo superkama už 50,84 ct/kWh, vidutinė supirkimo kaina iš TEC buvo 32,69 ct/kWh.

Kaip LŽ informavo „Lietuvos energijos gamyba“, LE 2014 metais išnaudojo beveik visą jai skirtą 900 mln. kWh VIAP remiamą elektros energijos gamybos kvotą. Pagal sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“ (ši įmonė nepriklauso „Lietuvos energijai“), LE iš VIAP biudžeto subsidijuojamą elektros energiją gamino pagal operatoriaus poreikį. Elektrėnuose pagaminta 840 mln. kWh elektros, taigi išnaudota apie 93 proc. VIAP kvota.

VIAP kvotos ir elektros supirkimas 2014 metais (išankstiniai duomenys)

GeneratoriusVyriausybės nustatyta kvotaSupirktaPirkėjas
Termofikacinės elektrinės700 mln. kWh470 mln. kWhLESTO
Lietuvos elektrinė (LEG)900 mln. kWh840 mln. kWh„Litgrid“

Šaltinis: įmonių duomenys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"