TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kylančių kainų "nemato" statistikai, krintančių - vartotojai

2015 07 13 6:00
Kirpykloje paliekame daugiau pinigų nei iki euro. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Statistikos departamento skelbiama informacija apie Lietuvoje fiksuojamą defliaciją stebina gyventojus. Kasdieniame gyvenime dažnas mato, kad įvedus eurą prekės ir ypač paslaugos pabrango.

Ekspertai šį reiškinį aiškina tuo, kad vartotojai visada jautriau reaguoja kainoms kylant, ir „nepastebi“, kai jos krenta. Vis dėlto patys matydami dalies kasdienių prekių ir paslaugų brangimą, žinomi ekonomistai pripažįsta, jog statistikų naudojamą kainų skaičiavimo metodiką reikėtų tobulinti, kad ji labiau atitiktų realų gyvenimą, o ne teorinį.

Defliacija ar infliacija?

Dažnas pastaruoju metu kirpykloje, siuvykloje, batų taisykloje ar automobilių remonto dirbtuvėse apsilankęs gyventojas susierzina – šių paslaugų tiekėjų kainos įvedus eurą šoko į viršų.

Už batų kulno priklijavimą dabar batsiuviui tenka palikti mažiausiai 10 eurų (34 litus), kai anksčiau toks taisymas kainavo 10-20 litų. Už džinsų užtrauktuko prisiuvimą siuvėjui sumokėsite 8-10 eurų (27,6-34 litus), kai pernai tai kainavo 20 litų. Prieš euro įvedimą 25 litus kainavęs vizitas pas kirpėją dabar atsieis 8 eurus (27,6).

„Mėsos gaminių krautuvėlėje anksčiau kalakutienos ar jautienos kilogramas visada kainavo 3-4 litus mažiau negu prekybos tinkle. Dabar šio skirtumo neliko - kainos pakilo. Turguje už saujelę šviežių morkų moku nebe 2 litus, o 2 eurus, svogūnų laiškų ryšulėlio kaina pašoko nuo 2 litų iki 1,5 euro (5,1 lito). Gerokai pabrango uogos ir riešutai“, - LŽ žurnalistui pasakojo sveiką maistą perkanti vilnietė Rūta.

Sostinės biuro darbuotojas Kęstutis skundžiasi, kad „metalą“ - smulkius eurus - dabar priima tik kunigai per mišias, o daug kur euro monetomis atsiskaityti nepavyks. Todėl šiemet pabrango jo apysenio lengvojo automobilio remontas. „Anksčiau smulkiausias remontas kainuodavo 10 litų, o dabar už bet kokį darbelį paprašys 5 eurų (17,2 lito), nes tai smulkiausia popierinė euro kupiūra, kuria dabar įmanoma atsiskaityti. Metalinių 2 eurų autoservise jau niekas neima. O, pavyzdžiui, pradurtą padangą sutaisyti anksčiau kainavo 5 litus, dabar – 5 eurus. Kartą palikau automobilį taisyti, važiavau iš ryto į darbą sostinės troleibusu, už bilietą vairuotojui sumokėjai 1 eurą (3,45 lito). Rodos, anksčiau jis buvo pigesnis“, - pasakojo vyras.

Azartiškas vilnietis pastebėjo, kad pabrango ir jo mėgstamų loterijų bilietai: „Vikingų loto“ bilietas anksčiau kainavo 3 litus, įvedus eurą jo kaina pakilo iki 1 euro, tai yra 3,45 lito. „Teleloto“ bilieto kaina taip pat "suapvalinta" nuo 2 litų iki 2,07 lito, tai yra 60 euro centų.

Išaugusias kainas matančius gyventojus stebina statistikų skelbiama informacija apie defliaciją.

Lietuvos statistikos departamentas ką tik paskelbė, kad Lietuvos vartotojų kainų indeksas birželį, palyginti su geguže, ne kilo, o nukrito 0,1 proc., o metų (12 mėnesių) defliacija Lietuvoje siekė net 0,5 proc.

Daro „neteisingas“ išvadas

Kodėl vartotojai pastebi įvairių prekių ir paslaugų „kainų šuolius“, nors oficiali statistika tokį pastebėjimą paneigia?

Nerijus Mačiulis: "Nereikėtų neigti, kad apvalinimo į viršų efektas buvo.“/LŽ archyvo nuotrauka

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį, kad Statistikos departamentas kas mėnesį fiksuoja beveik 1000 prekių ir paslaugų krepšelio kainas. „Be abejo – pabrangusių prekių ir paslaugų yra, tačiau jų yra nedaug, o jų svoris vidutiniame vartojimo krepšelyje yra nedidelis. Tie pokyčiai vidutiniame kainų lygyje „paskęsta“ ir yra nepastebimi. Būtent tokį reiškinį dabar ir stebime Lietuvoje“, - sakė jis.

N. Mačiulio nuomone, vartotojams stebint pavienes dažniausiai jų individualiai vartojamų prekių ir paslaugų kainas yra sudėtinga susidaryti reprezentatyvų vaizdą apie bendrą kainų pokytį šalyje. Stebėdami kainas euro įvedimo kontekste vartotojai esą veikiami bent kelių kognityvinių šališkumų (angl. cognitive biases) – tipiškumo euristikos (angl. representativeness heuristic), susiejimo (angl. anchoring) bei patvirtinimo šališkumo (angl. confirmation bias).

„Patvirtinimo šališkumo efektas čia labai aiškus: jei iki euro įvedimo tikimasi kainų augimo, tai po jo įvedimo stebint kainas atkreipiamas dėmesys tik į tuos atvejus, kai kaina iš tiesų padidėjo. Nepadidėjusios kainos nėra aktualios, todėl yra ignoruojamos. Kartais patvirtinimo šališkumo efektas toks stiprus, kad tyčia ar netyčia lyginamos skirtingos prekės – pavyzdžiui, tos pačios prekės, bet skirtingo dydžio pakuotės“, - vartotojų psichologijos ypatumus aiškino ekonomistas.

Tuo metu tipiškumo euristika ir susiejimo efektas, pasak N. Mačiulio, pasireiškia, kai asmuo dažnai vartoja vieną ar kelias prekes, o būtent joms pabrangus daroma išvada, kad tai plataus masto reiškinys. Pavyzdžiui, jei kava kavinėje geriama tris kartus per dieną, jos pabrangimas interpretuojamas kaip visų maitinimo paslaugų brangimas. Arba dienos pietų mėgstamame restorane Vilniaus senamiestyje pabrangimas interpretuojamas kaip visų maitinimo paslaugų pabrangimas Lietuvoje. Arba dėl vėliau prasidėjusios vasaros ar prastesnio derliaus turgavietėje nepakankamai greitai atpigus kažkurioms daržovėms taip pat daroma išvada, kad tai visuotinis reiškinys.

„Tokią žmonių elgseną ir mąstymą dar praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje tyrė ir aprašė psichologai Amosas Tversky bei Danielis Kahnemanas. Pastarasis už svarbų indėlį kuriant elgsenos ekonomikos discipliną bei integruojant psichologijos ir ekonomikos mokslus 2002 metais gavo Nobelio premiją (Švedijos centrinio banko ekonomikos premija Alfredui Nobeliui atminti)“, - priminė N. Mačiulis.

Tiesa, ekonomistas pripažino, kad kainos Lietuvos restoranuose ir kavinėse per metus pabrango apie 5 proc. ir kad tai susiję su euro įvedimu ir kainų apvalinimu. Bet taip pat būta ir sąnaudų padidėjimo, nes šio sektoriaus viena pagrindinių sąnaudų esąs darbo užmokestis. o maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuje atlyginimas pastaruoju metu padidėjo beveik 6 proc. „Atitinkamai didėja ir kainos, ne negali paslaugų sektoriuje didėti atlyginimai, o kainos išlikti tos pačios“, - pastebėjo jis.

Į klausimą, už kurias paslaugas ir prekes pats moka daugiau nei prieš euro įvedimą, N. Mačiulis atsakė pastebėjęs, jog pabrango kirpyklų paslaugos.

Bet ekonomistas tuoj pasitaisė, kad brango ne pirmo būtinumo prekės ir paslaugos. „Daugelis maisto prekių, transporto, ryšio paslaugos, būsto aptarnavimas, elektra ir dujos per metus atpigo“, - sakė jis.

Vis dėlto jis pripažino, kad euras pakėlė kai kurių paslaugų ir prekių kainas, nes įmonės turėjo su euro įvedimu susijusių sąnaudų, kai kur darbuotojai išsiderėjo „apvalesnį“ ir didesnį atlyginimą eurais. „Aišku, nereikėtų neigti, kad apvalinimo į viršų efektas buvo“, - teigė jis.

Abejoja statistikų metodika

Gitanas Nausėda: "Tikėjomės, kad įvedant eurą kainų pokytis bus mažesnis."/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad neatitikimas tarp „makro“ ir “mikro“ kainų vaizdo atsiranda dėl to, kad brangstančios prekės ir paslaugos sudaro palyginti nedidelę vartotojo krepšelio dalį.

„Kirpyklos, higienos, grožio procedūrų, kavinių paslaugos sudaro 2-3 proc. statistinio vartotojo krepšelio. Tuo tarpu yra per metus akivaizdžiai atpigusių prekių, pavyzdžiui, degalai. O degalų lyginamasis svoris krepšelyje yra akivaizdžiai didesnis negu restoranų ir kirpyklų. Todėl ir atsiranda tokia paradoksali situacija, nes žmonės pirmiausia pastebi brangstančius dalykus, o atpigusius ignoruoja“, - dėstė jis.

Ar ekonomistas asmeniškai pastebėjo, kad pabrango jo kasdienės prekės ir paslaugos? „Na, ekonomistai turi būti sąžiningi ir nemeluoti. Tikėjomės, kad įvedant eurą kainų pokytis bus mažesnis. Deja, kai kurios kainos iš tikrųjų išaugo smarkiai -10-20 procentų: uogos, vaisiai turguose, kirpyklų paslaugos. Tokių pabrangusių prekių ir paslaugų tikrai yra, tai neigti būtų beprasmiška. Tačiau nesutikčiau su tuo, kad ryškiai pablogėjo žmonių pragyvenimo lygis“, - sakė jis.

Ekonomistas pateikė degalų pavyzdį. Nuo tada, kai degalai Lietuvoje kainavo daugiausia ir neseniai atpigo, 150 litrų degalų per mėnesį įsipilantis vairuotojas dėl kainų skirtumo gali sutaupyti apie 50 eurų. „Sutikite, tai nemaža suma, už kurią galima nusipirkti papildomą porą batų. 50 eurų gali kompensuoti ir kai kurių kitų prekių ir paslaugų pabrangimą“, - dėstė jis.

Vis dėlto G. Nausėda pripažino, kad gali būti ir statistikų naudojamos metodikos problemų. Statistikos departamentas, nustatydamas reprezentatyvų prekių ir paslaugų krepšelį, ekonomisto nuomone, galbūt nepakankamai reaguoja ir jį atnaujina, be visada idealiai apčiuopia kainų pokyčius.

„Pastaruoju metu tikrai jau labai didelis disonansas tarp visuomenės nuomonės (ką ji mato ir jaučia, ką ir už kiek perka) ir sausų statistinių skaičių, kuriuos skelbia statistikai. Tas atotrūkis visada būdavo, bet dabar tapo itin ryškus ir tam tikra prasme žmones nukreipia kritiškai Statistikos departamento atžvilgiu“, - svarstė pašnekovas.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainų metinis* pokytis (procentais)

Bendras vartojimo kainų indeksas–0,5
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai–0,1
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai+3,4
Drabužiai ir avalynė–0,6
Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras–2,9
Būsto apstatymas ir kasdienė būsto priežiūra+0,2
Sveikatos priežiūra+2,1
Transportas–5,1
Ryšiai–2,1
Poilsis ir kultūra+1,2
Švietimas+1,5
Viešbučiai, kavinės ir restoranai+4,0
Įvairios prekės ir paslaugos+1,8

*2015 metų birželio mėn. lyginant su 2014 metų birželio mėn.

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"