TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kyšininkavimo ir korupcijos mažėja, bet požiūris keičiasi lėtai

2016 04 19 20:00
LŽ archyvo nuotrauka

Baltijos šalių įmonių vadovai pripažįsta, kad kyšininkavimo ir korupcijos apimtys mažėja – per metus taip manančių sumažėjo nuo 34 iki 29 proc., teigiama kasmetiniame profesinių paslaugų bendrovės „EY“ korupcijos ir sukčiavimo tyrime.

Nors nuo išsivysčiusių šalių skaidrumo standartais vis dar atsiliekame (21 proc.), tačiau lenkiame Rytų Europos šalis, kuriose korupciją problema pripažįsta beveik pusė apklaustųjų (46 proc.). Tuo tarp, net kas trečias (32 proc.) apklausoje dalyvavęs vadovas iš Baltijos šalių teigia asmeniškai susidūręs su kyšininkavimu savo darbovietėje, o 27 proc. pateisina bent vieną iš kyšininkavimo formų – asmenines dovanas, pramogas, grynuosius.

Verslo bendruomenės požiūris vis dar nevienareikšmis

Didžioji dauguma apklaustųjų Baltijos šalių verslo lyderių (88 proc.) pritaria priemonėms, užtikrinančioms skaidrumą, 76 proc. pritaria valstybės institucijų veiksmams neteisėtai veikiančias įmones ir asmenis traukti baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimą ir kyšininkavimą. Vis dėlto, kas antras įmonės vadovas pripažįsta, kad kovos su korupcija rezultatus menkina prasti teisminių procesų rezultatai.

Liudas Jurkonis, EY neteisėtų veiksmų tyrimų ir prevencijos paslaugų padalinio Baltijos šalyse vadovas, vertindamas tyrimo rezultatus, įžvelgia paradoksalią situaciją. „Viena vertus, įmonių vadovai Lietuvoje pripažįsta, kad situacija gerėja – veikiame vis skaidriau, mažėja pakantumas kyšininkavimui, finansinės ataskaitos neklastojamos. Kita vertus, vos keliolika procentų apklaustųjų kontroliuoja tiekimo grandinę, atidžiai renkasi verslo partnerius ir atlieka vidaus patikrinimus. Šie prieštaravimai tarp veiksmų ir teiginių veikiausiai atskleidžia nesavikritišką požiūrį į sukčiavimą ir jo paplitimo problemą, menką suvokimą apie priemones, galinčias užtikrinti skaidrumą“, – sako L. Jurkonis.

Vis dėlto, L. Jurkonis pastebi, kad ne tik valstybinės institucijos, bet ir verslo bendruomenė deklaruoja siekį užtikrinti skaidrią įmonių veiklą ne tik vardan pačių įmonių, bet ir vardan visuomenės interesų. „Verslo lyderiai, siekdami išsaugoti klientų, partnerių ir tiekėjų pasitikėjimą, pritaria tarptautinių institucijų, tokių kaip Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Europos investicinio ar Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo, skatinamoms antikorupcinėms priemonėms, taip pat ir informacijos apie neteisėtus ofšore veikiančių įmonių veiksmus viešinimui“.

Darbuotojų aktyvi pozicija ir inovacijos mažins neskaidrią veiklą

Pripažindami, kad kyšius duodančių ir imančių nemažėja, įmonių vadovai problemos sprendimų ieško diegdami naujas technologijas pačiose įmonėse. Vienas jų – „pasitikėjimo“ linijos darbuotojams, kurie nori informuoti apie neskaidrią įmonės veiklą ir galimus sukčiavimo atvejus. Kiek daugiau nei pusė (55 proc.) tyrime dalyvavusių bendrovių yra įdiegusios tokias „pasitikėjimo“ linijas, skatindami darbuotojus anonimiškai pranešti apie pažeidimus.

Nors kai kurios įmonės darbuotojus už pateiktą informaciją skatina finansiškai, tokia politika ne visuomet efektyvi – 19 proc. respondentų pirmenybę teikia geriems santykiams su kolegomis nei informuoti apie galimai įvykdytus pažeidimus.

„Lojalumas ir pirmenybė „savo aplinkai“ – bendradarbiams ar tiesioginiam vadovui – patvirtina, kad pranešimai apie korupciją ar galimus kitus pažeidimus vis dar yra vertinami kaip tam tikra išdavystė, bet ne kaip pagalba savo organizacijai ir visuomenei. Tokiu būdu ne tik toleruojame įvairias sukčiavimo formas, bet ir skatiname jas savo aplinkoje. Tačiau nepakantumas ir aktyvi pozicija prieš korupciją ir kitus neteisėtus veiksmus jau tampa efektyviu ginklu. Kaip jau ne kartą tvirtinome, korupcijos ir sukčiavimo apimtys mažės tik tuomet, jei kartu su reguliariais sukčiavimo rizikos vertinimais, veiklos auditų bei aktyvaus duomenų analizės principų taikymu bus vykdoma nuosekli komunikacija ir reguliarūs mokymai darbuotojams. Šios priemonės skatins aktyvią pilietinę poziciją, o taip pat ugdys bendrą supratimą apie korupcijos žalą visai visuomenei,“ – įsitikinęs L. Jurkonis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"