TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

L.Šimonis: didelių nuolaidų lietuviams daryti nereikia – vis tiek nupirks prekę

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nesibaigiančios nuolaidos prekybos centruose pirkėjus veikia kaip narkotikai, tvirtina rinkodaros ir pozicionavimo konsultantas Linas Šimonis. „Žmonės tarsi „sėdi ant nuolaidų adatos“, ir prekybos centrai jau sunkiai išsiverstų be nuolaidų“, – tinklalapiui LRT.lt sako L. Šimonis.

Be nuolaidos neatvers piniginės

Įpusėjus vasarai prekybos centrai trimituoja apie akcijas ir išpardavimus. Kai kurios parduotuvės organizuoja tik sezonų išpardavimus, tuo metu kitose, rodos, nuolaidą gausi kada beužeitum.

„Dabar visiems yra sunku gyventi be nuolaidų ir akcijų. Tai – kaip narkotikai ar alkoholis. Iš pradžių yra viskas gerai, bet vėliau prie to priprantama, ir be jų niekas nenori pirkti prekių. Prekybos centrai taip pat sunkiai išsiverstų be nuolaidų, nes jau yra susiformavęs žmonių įprotis“, – pastebi L. Šimonis.

Kad žmonės yra pripratinti prie nuolaidų ir jų ieško, sutinka ir tyrimų kompanijos „Synoptycum Ad research“ vadovas, rinkodaros specialistas Mindaugas Liaudenskis. Jo nuomone, daug kas priklauso ir nuo šalies bei visuomenės – Lietuvoje vartotojai yra gana jautrūs kainai.

L. Šimonis mano, kad atskirai įmonei skelbiamų nuolaidų trumpalaikis efektas yra teigiamas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje – ne. „Didžioji nuolaidų dalis yra daroma gamintojo sąskaita. Prekybos centrui tikrai neapsimoka, kad gamintojas turėtų stiprų brand‘ą. Jis nori, kad atėjusiam vartotojui būtų nesvarbu, kurį daiktą pirkti – A, B ar C. Savo ruožtu gamintojui svarbu, kad pirkėjas būtų prisirišęs prie jo brand‘o, pirktų jo pagamintą daiktą, bet ne konkurento.

Jei visi daro nuolaidas, atsiranda lojalumas joms, bet ne brand‘ui. Man labai keista, kad gana dažnai patys gamintojai apsigauna ir mano, kad jiems akcijos ir nuolaidos yra į naudą. Tuomet pradeda jomis žaisti, noriai į tai įsitraukia, bet ilgesniu laiku bus atvirkštinis, neigiamas efektas“, – tikina L. Šimonis.

Savo ruožtu M. Liaudenskis pastebi, kad daug ką lemia ir pats produktas, jo kokybė bei prekės ženklo įvaizdis. „Yra gaunančių aukštesnes pajamas, kuriems nesvarbi kaina ar nuolaida. Kartais lemia ir kultūrinės priežastys. Pavyzdžiui, yra tokių, kurie neturi didelių pajamų, bet perka vertingus daiktus su įvaizdžiais, tarkime, „Apple“, nes sureikšmina kultūrinės tapatybės dalyką“, – sako rinkodaros specialistas.

Nesiorientuoja į klientą, kurio sprendimą lemia nuolaidos

Kauno „Akropolio“ valdytoja Daiva Dankšienė tinklalapiui LRT.lt sako, kad prekybos centras per metus organizuoja žiemos ir vasaros sezonų išpardavimus bei dvi nacionalines akcijas. „Norime, kad jos būtų efektyvios ir naudingos tiek centro nuomininkams, tiek pirkėjams“, – sako pašnekovė.

D. Dankšienė neslepia, kad per skelbiamas momentines išpardavimų dienas apyvarta išauga kelis kartus, taip pat didėja ir pirkėjo krepšelis. „Pastaraisiais metais vis daugiau pirkėjų ieško nuolaidų ir tada įsigyja savo pirkinius. Pastebima, kad žmonės mažiau perka prieš didžiąsias akcijas ir po jų“, – priduria valdytoja. Didžiausią augimą per akcijas jaučia avalynės bei drabužių pardavėjai.

Gintarė Urnevičienė, prekybos centro „Europa“ vadovė, pastebi, kad kai kurie prekybininkai turi ir tarpines nuolaidas. „Realiai išpardavimai pradedami mažesnėmis nuolaidomis – nuo 20-25 proc., tada įsibėgėjama ir artėjama prie didesnių. Tai organizuoja ne prekybos centrai, bet prekybininkai, o prekybos centrai komunikaciją pastiprina“, – sako prekybos centro vadovė.

Anot G. Urnevičienės, jų prekybos centras nesiorientuoja į klientą, kurio sprendimą lemia nuolaidos. „Mūsų tikslinė auditorija yra žmonės, kurie ieško kokybės ir pasiruošę mokėti pinigus. Žinoma, jiems malonu, kai gauna asmeninę nuolaidą ar dovanėlę, bet tai nėra tie žmonės, kurie mėgsta stumdytis minioje kartu su kitais, apsipirkinėti per maratonus ar panašias akcijas. Kita mūsų tikslinės auditorijos dalis yra jauni, progresyvūs vartotojai, kurie galbūt vartoja daugiau ne masinius produktus, o ieško originalumo, už kurį pasiruošę mokėti pinigus“, – tęsia G. Urnevičienė.

Užsienyje nuolaidos didesnės?

Nemažai žmonių prekes įsigyja ne Lietuvoje, bet užsienyje. Manoma, kad ten išpardavimai yra didesni, todėl galima daugiau išlošti. „Užsienyje nuolaidos iš tikrųjų yra didesnės, tačiau sezoninės, kai reikia išparduoti kolekciją ir išsivalyti sandėlius, mat kitais metais tai bus nebemadinga.

Tokios didelės sezoninės nuolaidos Lietuvoje retai kada būna, nes mūsų šalyje mada vėluoja – Lietuvoje bus populiarus ir madingas daiktas, kuris Vakaruose buvo madingas prieš dvejus metus. Taigi žmonės nesivaiko pačios naujausios kolekcijos, ir nėra poreikio daryti dideles nuolaidas – ir taip nuperka. Tuo metu Vakaruose be didelės nuolaidos ne taip lengva parduoti“, – pasakoja L. Šimonis.

Savo ruožtu D. Dankšienė teigia nemananti, kad užsienyje nuolaidos labai skiriasi nuo suteikiamų Lietuvoje. „Tai labai priklauso ir nuo rinkos bei konkretaus prekės ženklo. Į mūsų šalį atėję dideli prekių ženklai nuolaidas visur suteikia vienodas. Užsienyje taip pat labai daug išpardavimų net miesteliuose, kuriuose galima senesnių kolekcijų daiktus įsigyti tikrai su didelėmis nuolaidomis“, – sako pašnekovė.

Anot D. Dankšienės, reaguojant į klientų pirkimo įpročių kitimą pastaraisiais metais, Lietuvoje nuolaidų akcijos taikomos dažniau, todėl ir nėra tokios matomos ir intensyvios, o užsienio rinkoje nuolaidų akcijos vyksta tik kelis kartus, todėl labiau atkreipia dėmesį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"