TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Labiau bijo inspektorių nei mirties

2015 01 31 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pernai darbe žuvo beveik 60 žmonių. Pavojingiausios asmens sveikatai ir gyvybei tebėra statybos – sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų jose tendencijos keletą pastarųjų metų beveik nesikeičia. Praėjusiais metais kur kas daugiau negu anksčiau žmonių žuvo dirbdami miškininkystės darbus.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, tiek nelaimių, kiek įvyko pernai atliekant įvairius miškininkystės darbus, šiame sektoriuje dar nėra buvę - žuvo 7 žmonės. Beveik tradiciškai pavojingomis laikomose statybose – 13. VDI atstovai teigia, jog daug nelaimingų atsitikimų darbe nutinka dėl alkoholio vartojimo.

Nesisaugo dirbdami aukštai

Tendencijos, kad daugiausia nelaimių darbe įvyksta ką nors remontuojant ar statant, nesikeičia jau daug metų. Kaip LŽ sakė Arūnas Lupeika, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, 2014 metai nebuvo išskirtiniai. „Miškininkystės srityje mirtinų nelaimingų atsitikimų pernai įvyko daugiau negu per ketverius ankstesnius metus. Ir dauguma - dėl neapgalvoto, neatsargaus elgesio, skubėjimo“, – aiškino A. Lupeika. Jo žodžiais, kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau akivaizdu, kad nelaimių priežastys – netinkamas darbo organizavimas, kvalifikacijos trūkumas, patirties neturėjimas.

Statybose, anot A. Lupeikos, dėl nelaimių paprastai būna kalti ir darbdaviai, ir darbuotojai. „Aukštai dirbantys statybininkai dažniausiai nukrinta arba juos mirtinai sužaloja iš viršaus krintantys, virstantys daiktai ar kroviniai. Dideliame aukštyje dirbantys žmonės neaprūpinami apsauginėmis priemonėmis, užtvarais. Be to, ir patys darbuotojai kartais beatodairiškai elgiasi nesaugioje darbo vietoje, netausoja savęs, neprognozuoja aplinkos įvykių. Žmogus atsistoja, tarkime, ant konstrukcijos krašto, persisveria per stoglangį ir - nukrinta“, – pateikė pavyzdžių A. Lupeika. Kartais apsaugos priemonių statybose nereikalauja patys darbuotojai, o kai kada jų neduoda ir darbdavys.

Kaltas alkoholis

Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas pabrėžė, kad beveik ketvirtadalis nelaimingų atsitikimų darbe susiję su alkoholio vartojimu - nukentėjusieji ar žuvusieji buvo neblaivūs. O kai žmogus dirba išgėręs, tikimybė, jog įvyks nelaimė, – 10 kartų didesnė. „Neblaivių darbuotojų dažniau pasitaiko ten, kur darbai atliekami lauke, ne patalpose, ir kur mažesnė galimybė sulaukti darbdavio kontrolės, kur laisvesnis darbo grafikas“, – kalbėjo jis.

A. Lupeikos teigimu, nuo 2010 metų bendras nelaimingų atsitikimų skaičius darbe pradėjo didėti. Krizės laikotarpiu darbų apimtis buvo sumažėjusi, tad rečiau nutikdavo ir nelaimių, o atsigavus ekonomikai jų vėl ėmė gausėti. „Tačiau matome ir gerų pokyčių: nors darbų apimtis auga labai sparčiai, nelaimingų atsitikimų kreivė kyla lėčiau. Taigi negalėtume sakyti, jog viskas tik blogėja“, – pažymėjo A. Lupeika.

Ragina suvokti atsakomybę

VDI ne kartą buvo svarstomos priemonės, kurios galėtų sudrausminti ir darbuotojus, ir darbdavius, kad nelaimingų atsitikimų sumažėtų. A. Lupeika sutinka - vien administravimu problemos neišspręsi. Turi būti išugdytas darbuotojų ir darbdavių supratimas, atsakomybė už gyvybę.

„VDI inspektoriai tikrina įmonių darbo sąlygas, lankosi darbo vietose ir įsitikina, kad viskas gerai. Bet staiga ten įvyksta nelaimė. Manau, tai yra požiūris į VDI patikrinimus - jiems pasirengiama, nes bijoma inspektorių, o ne mirties, ne nelaimingo atsitikimo“, – samprotavo A. Lupeika.

VDI atstovams kelia nerimą kai kurių darbdavių požiūris į nelaimingų atsitikimų ar mirčių darbe problemą. „Norėtume, kad kai kur tas požiūris keistųsi ir į darbuotoją būtų žiūrima su deramu rūpesčiu“, – sakė A. Lupeika. Kartais, anot jo, tiesiog trūksta darbdavio geros valios, atsakingo požiūrio į darbų saugą, kad būtų užkirstas kelias nelaimei.

Pašnekovas priminė, jog įmonės, kuriose įvyksta daug nelaimingų atsitikimų darbe, baudžiamos, joms tenka didesnė mokesčių našta. „Tačiau dabartinė sistema neefektyvi. Reikėtų lankstaus mechanizmo, kuris priverstų darbdavį pagalvoti, ar atitinkamą sumą investuoti į darbų saugą, darbuotojų sveikatą, ar mokėti dvigubai, gal trigubai didesnes baudas, kurios gali privesti prie bankroto“, – reziumavo A. Lupeika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"