TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laikas pirkti auksinį pinigėlį

2008 10 13 0:00
Monetos niekada nenuvertės iki nulio, o jų perspektyviniai procentai didesni nei standartinių investicijų.
LŽ archyvo nuotrauka

Investavusieji į progines ir senovines monetas šiandien nesigraužia nagų taip, kaip tie, kas investavo į kasdien pingančias akcijas. Numizmatikos rinkoje kainos taip pat kiek kritusios, tačiau tvirtinama, kad šitaip uždirbti turint laisvų pinigų - patikimiau.

Vilniaus kolekcininkų klubo narys Marius Jankauskas turintiems laisvų pinigų rekomenduotų pirmiausia juos investuoti į monetas. "Šiuo metu tai tikrai patikimiau nei akcijos, o ilgalaikio investavimo perspektyvos neabejotinai geresnės nei indėlių, obligacijų ar akcijų", - LŽ tvirtino žmogus, kuriam investavimas į monetas - ne naujiena.

Monetų iš tauriųjų metalų mėgėjai pažymi, kad jų kaina auga sparčiau nei aukso ar sidabro, ypač tais atvejais, jeigu tokių vienodų monetų nėra daug ir jeigu laikas nepagadino jų išvaizdos.

Metas įsigyti.

Paklaustas, ar investavimas į monetas yra saugesnis nei pinigų keitimas į akcijas, obligacijas ar indėlių laikymas bankuose, pašnekovas neabejojo. "Taip, nes monetos niekada nenuvertės iki nulio, o jų perspektyviniai procentai didesni nei tradicinių investicijų", - dėstė M.Jankauskas.

Investavimas į monetas gali garantuoti didesnę grąžą nei investavimas į akcijas ar obligacijas dar ir todėl, kad monetų vertę kelia brangstantis auksas ar sidabras. Be to, paprastai monetos brangsta sparčiau nei taurieji metalai. "Kuo daugiau atsiranda naujų investuotojų, siekiančių įsigyti riboto tiražo monetų, tuo didesnės grąžos galima tikėtis", - priduria jis.

M.Jankauskas sako, kad vasarą buvusi gana pasyvi numizmatikos rinka šiuo metu yra pagyvėjusi. "Nuo rugsėjo vidurio pastebimas ryškus susidomėjimas kolekcinėmis monetomis ir padidėjęs investavimo aktyvumas. Toks pagyvėjimas yra vienas iš ženklų, jog alternatyvūs investavimo šaltiniai vis labiau domina žmones. Kuo daugiau žmonių įsilies į numizmatikos rinką, tuo labiau kils monetų kainos, todėl į šią rinką reikia įžengti kuo anksčiau, - aiškino jis. - Tos pačios taisyklės, kaip ir akcijų rinkoje (pigu - perki, brangu - parduodi) galioja ir numizmatikos rinkoje. Po vasaros, monetų kainos nukritusios, todėl dabar palankus metas jų įsigyti."

M.Jankauskas sako, kad krentant tauriojo metalo, iš kurio nukaldinta moneta, kainai, monetos kaina taip pat mažėja, tačiau daug mažesniu procentu nei akcijos susietos su metalu ar investicija į gryną metalą. "Metalo kaina tėra viena iš monetos kainos sudedamųjų dalių. Retų monetų vertei metalo kainos kritimas praktiškai nedaro įtakos", - apibendrino jis.

Tiražas ir kokybė

M.Jankauskas, kalbėdamas apie investicijų į monetas atsiperkamumą, pateikia pavyzdį - pernai, Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui 5 tūkst. vienetų tiražu išleistos monetos vertė dabar yra padidėjusi apie 40 procentų. "Tai labai puikus rodiklis, tačiau reikia puikiai išmanyti kriterijus, į kuriuos privalo atsižvelgti investuotojas. Pagrindiniai kriterijai yra du: monetos kokybė ir retumas", - vardina jis.

Numizmato teigimu, visada labiausiai apsimoka investuoti į rečiausias monetas, nes jų kaina kyla sparčiausiai, taip pat svarbu kad moneta būtų kokybiška. "Pavyzdžiui, 2002 metais išleista moneta skirta paminėti Trakų salos pilį, ar 2003 metais - Vilniaus Katedrą, kurių tiražai buvo po 1,5 tūkst. vienetų, banke kainavo po 75 litų. Dabar jų vertė rinkoje viršija 3 tūkst. litų. 2004 metais išleista moneta Pažaislio vienuolyno tema, iš tos pačios serijos kaip ir pirmosios dvi, tokiu pačiu 1,5 tūkst. tiražu dabar rinkoje kainuoja 1-1,3 tūkst. litų. Argi tai ne puiki investicija lyginant su pirmosiomis šios serijos monetomis? Manau, puiki. Svarbiausia investuoti "į tiražą ir kokybę", - investuotojo pradžiamokslį dėsto jis.

Remiantis tinklapyje www.spekuliantai.lt pateiktais duomenimis, dar prieš 2 metus 1936 metais išleista 5 litų moneta su J.Basanavičiaus portretu kainavo 4-5 litus, pernai - 10-15 litų. 10 litų sidabrinė moneta su Vytauto Didžuojo portretu, 2005 metais kainavusi 18-20 litų, per dvejus metus pabrango iki 35-50 litų. Nikolajaus II paprastas sidabrinis rublis nuo 12-15 litų 2005 metais, brango iki 35-60 litų 2007 metais. 8,6 gramų aukso 10 rublių monetos kaina per minėtą laikotarpį pasikeitė nuo 350 iki 650-700 litų.

Susidomėjimas didėja

Progines monetas, kurių nekantriai laukia investuotojai, užsakantis ir platinantis Lietuvos bankas (LB) proginių monetų gamybai pernai išleido 4,3 mln. litų. Iš viso yra išleistos 56 pavadinimų proginės monetos.

Anksčiau išleidus naują proginę monetą, prie Lietuvos banko kasų rikiuodavosi eilės žmonių, norinčių investuoti, papildyti kolekciją, dovanoti. Padidėjus tiražams situacija kiek pasikeitė. Dar prieš savaitę LB kasose buvo galima nusipirkti apie 4 tūkst. rugsėjo pabaigoje išleistų proginių monetų, skirtų Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui.

Nors investuotojai suinteresuoti kad monetų tiražai būtų kuo mažesni, LB atstovo spaudai teigimu, bankas didina proginių monetų tiražus siekdamas patenkinti didėjantį susidomėjimą jomis. "Mažiausiu - 1000 vienetų - tiražu kol kas yra 2004 metais išleista 50 litų moneta, skirta Pirmojo Lietuvos Statuto 475-erių metų sukakčiai. Pirmosios auksinės monetos tiražas buvo 1,5 tūkstančiai. Šiuo metu proginių monetų tiražai - 10 tūkst. vienetų", - LŽ duomenis pateikė LB atstovas spaudai Mindaugas Milieška.

Vienas asmuo, nesvarbu ar jis iš anksto rezervavo monetą, ar stovėjo eilėje, gali įsigyti ne daugiau kaip dvi tokias monetas. Lietuviškos proginės monetos sulaukia ir užsienio investuotojų dėmesio. "Gauname užsakymų Lietuvos banko išleidžiamų proginių monetų parduoti užsienyje ir tam tikrą kiekį jų tam skiriame. Lietuvos bankas turi oficialių monetų platintojų Vokietijoje, San Marine. Sulaukiame laiškų iš JAV ir kituose kraštuose gyvenančių tautiečių, kitų šalių gyventojų su įspūdžiais ir klausimais apie lietuviškas progines monetas", - pasakojo M.Milieška.

Faktai

Iki šiol LB yra išleidęs 56 pavadinimų progines monetas, nukaldintas Lietuvos monetų kalykloje. Iš visų proginių monetų, įamžinančių svarbius valstybių ir pasaulio istorijos įvykius, žymias asmenybes, architektūros paminklus, septynios - iš gryno aukso. Pirmoji aukso moneta, išleista 1997 metais - 7,78 gramo aukso 1 lito moneta, skirta Lietuvos banko ir lito 75-erų metų sukakčiai. Dvi 10 litų nominalo auksines monetas Lietuvos bankas yra išleidęs dalyvaudamas tarptautinėje programoje "Mažiausios auksinės monetos pasaulyje. Aukso istorija". Pirmą kartą tarptautinėje aukso istorijos programoje Lietuvos bankas dalyvavo 1999 metais, antroji tokia moneta išleista pernai. Jos yra 1,244 gramo svorio (viena dvidešimt penktoji dalis uncijos), 13,92 mm skersmens ir plonesnės nei 1 milimetro. Abi monetos yra mažiausios pagal svorį auksinės monetos Lietuvos valstybės pinigų istorijoje.

2007 metais kovo 27 d. apyvartoje pasirodžiusios 10 litų nominalo proginės auksinės monetos grafinius projektus sukūrė grafikas Liudas Parulskis, jos gipsinius modelius - skulptorius Rytas Jonas Belevičius. Vienoje monetos pusėje pavaizduoti Vilniaus Aušros vartai, kitoje pusėje grafiškai iliustruota aukso pjūvio (lotyniškai sectio aurea) formulė. Harmoningas santykis, vadinamasis aukso pjūvis nuo seno plačiai taikomas architektūroje, dailėje, pastebimas ir gamtoje, žmogaus kūno proporcijose. Šioje monetoje laisviau interpretuota tradicija monetose vaizduoti valstybės herbo simbolį Vytį. Šioje monetoje jį matome Aušros vartų atike.

2005 metų rudenį pirmą kartą išleista vienos uncijos auksinė moneta įamžino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus. 500 litų moneta nukaldinta iš gryno aukščiausios kokybės aukso, jos masė - 31,10 gramo. Tai didžiausia - vienos uncijos svorio auksinė moneta, išleista Lietuvos banko. Toks monetos dydis populiarus pasaulyje. Pirmą kartą Lietuvos banko proginė moneta yra taisyklingo dvylikakampio formos.

Galima prisiminti kelias monetas, kurios sulaukė tarptautinio įvertinimo. Antai vieno didžiausių pasaulyje proginių monetų katalogo leidėjas Krause Publications (JAV) Lietuvos monetų kalykloje nukaldintą 50 litų proginę monetą, skirtą XXVII olimpinėms žaidynėms, (monetos dailininkas Antanas Žukauskas) įvertino kaip meniškiausią pasaulyje 2000 metais į apyvartą išleistą monetą. Beje, Sidnėjaus olimpiadai skirtoje monetoje pavaizduotas disko metikas "išpranašavo" Virgilijui Aleknai olimpinį auksą.

Vilniaus universiteto 425 metų sukakčiai skirta sidabrinė 50 litų proginė moneta, išleista 2004 metais (šios monetos dailininkas R.J.Belevičius), laimėjo Italijos tarptautinės numizmatikos parodos "Vicenza Numismatica" apdovanojimą. Šiaurės Italijos Vičencos mieste organizuotos tarptautinės parodos vertinimo komisija lietuvių kūriniui skyrė apdovanojimą "International Prize Vicenza Palladio" už architektūros vaizdavimą. Priminsiu, kad šioje 50 litų monetoje pirmą kartą lietuviškų monetų kaldinimo istorijoje panaudota kintamo vaizdo technologija: pakreipus monetą vienu kampu - matosi Vilniaus universiteto įkūrimo data - 1579, kitu - 2004.

Brangiausia - 2005 metais išleista 500 litų auksinė moneta, įamžinusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus. Taisyklingo dvylikakampio formos monetos apibrėžto apskritimo skersmuo 32,5 mm, masė 31,1 gramo. Ji banko kasose buvo parduodama už 2020 litų ir buvo išpirkta per kelias dienas. Neoficialiais numizmatų duomenimis, dabar už ją rinkoje prašo 5-6 tūkst. litų.

Šių metų rugsėjo pabaigoje išleista antroji 100 litų proginė moneta iš trijų monetų serijos, skirtos Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui. Naujosios monetos vienoje pusėje - stilizuotame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio kontūre įrašyti svarbiausi valstybės įvykiai ir reiškiniai. Kitoje monetos pusėje pavaizduotas stilizuotas Vytis.

Pirmoji 100 litų aukso moneta iš serijos, skirtos Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui, apyvartoje pasirodė prieš metus. Šiai monetai šiemet Sankt Peterburge surengtame tarptautiniame proginių monetų konkurse Coin Constellation (Monetų žvaigždynas) kategorijoje "Unikalus idėjos sprendimas" skirta antroji vieta.

Šią seriją užbaigs trečioji moneta 2009 metais. Joje turės būti atspindėta Lietuvos dabartis.

1993 metais išleista pirmoji Lietuvos banko proginė 10 litų moneta, skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms, nukaldinta iš vario ir nikelio lydinio. Buvo išleistos dar kelios tokios monetos. Vėliau pradėtos leisti monetos iš sidabro ir aukso.

2003 metais išleista Mindaugo karūnavimui skirta auksinė ir sidabrinė 200 litų moneta. Monetos bendra masė - 15 gramų, iš jų aukso šerdis 7,9 gramo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"