TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laikini darbai bedarbių neištirpdo

2013 11 16 6:00
Nors bedarbių - tūkstančiai, statybose trūksta darbų vadovų ir kvalifikuotų specialistų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Nedarbas Lietuvoje ir toliau siekia dviženklį skaičių, o šiek tiek pagerėję rodikliai siejami su Lietuvos pirmininkavimu ES tarybai - dėl to šį pusmetį atsirado laikinų darbų.

Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje siekė beveik 11 proc. - buvo 1,6 procentinio punkto mažesnis nei tuo pat metu pernai. Spalio pradžioje Lietuvoje oficialiai registruota beveik 160 tūkst. bedarbių. Per tris mėnesius jų sumažėjo 12,1 tūkstančio, arba 7,1 procento. Ilgalaikis nedarbas, 2011 metais siekęs beveik 9 proc., šių metų trečiąjį ketvirtį sumažėjo iki 4,6 proc. - tai lėmė didėjantis užimtumas, ypač statybų sektoriuje, taip pat ilgalaikių bedarbių emigracija. Šiaip ar taip, asmenys, kurie neranda darbo daugiau kaip metus, vis dar sudaro per 40 proc. visų bedarbių – tai rodo aukštą struktūrinio nedarbo lygį šalyje.

Laikinas pagerėjimas

„Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė pažymi, kad užimtumas kai kuriuose ūkio sektoriuose didėjo laikinai. Pavyzdžiui, statybų, viešojo administravimo sektoriuose jis antrąjį ir trečiąjį šių metų ketvirčiais daugiausia augo dėl veiklos, susijusios su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai ir pasirengimu jam. „Tikėtina, jog nemaža dalis šiuose sektoriuose sukurtų darbo vietų yra laikinos“, - sakė L.Galdikienė.

Nors bedarbių yra daug, įmonėms vis sunkiau darosi rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Tai savo ruožtu rodo, kad Lietuvos darbo rinkoje struktūrinis nedarbas tampa vis opesnė problema.

„Struktūrinio nedarbo didėjimą Lietuvoje daugiausia lėmė smarkiai kritusi ūkio pakilimo laikotarpiu buvusių populiarių profesijų darbuotojų paklausa. Pavyzdžiui, prasidėjus krizei užimtųjų skaičius statybų sektoriuje sumažėjo perpus. Nors dabar šis sektorius atsigauna, vis dėlto būtų naivu tikėtis, kad statybininkų poreikis artimiausiais metais pasieks prieškrizinį lygį. Greičiausiai daugeliui „struktūrinių bedarbių“ teks persikvalifikuoti ir ieškoti darbo kituose sektoriuose“, - prognozavo ekonomistė.

L.Galdikienė teigia, jog bedarbių motyvacija susirasti darbą pastaruoju metu šiek tiek išaugo dėl mažėjančių vadinamųjų nedarbo spąstų. Šis rodiklis rodo, kokią bedarbio pajamų, kurias jis gautų, jei įsidarbintų, dalį sudaro socialinės išmokos ir mokesčiai. Ta dalis sumažėjo nuo 86 proc. 2009 metais iki 67 proc. 2012-aisiais.

„Ką tik pradėjusio dirbti žmogaus pajamos dabar būtų 33 proc. didesnės už tas, kurias jis gaudavo būdamas bedarbis. Šiais metais padidėjo minimalus mėnesio darbo užmokestis, o nuo kitų metų kils ir neapmokestinamasis pajamų dydis, todėl atotrūkis tarp darbo užmokesčio ir socialinių išmokų toliau didės. Tikėtina, kad išaugusi motyvacija dirbti turės teigiamą poveikį tolesniam nedarbo mažėjimui“, - spėjo ekonomistė.

V.Sutkus: „Verslas be valstybės ir ES paramos reikiamų specialistų neparengs.“

Pagalba persikvalifikuojant

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus įsitikinęs, jog nedarbas tampa sisteminiu reiškiniu – bedarbių daug, o laisvų darbo vietų nemažėja. Tai esą rodo, kad trūksta reikiamos kvalifikacijos darbuotojų arba žmonės nenori dirbti, nes juos tenkina gyvenimas iš pašalpų. „Antai transporto įmonėms trūksta vilkikų vairuotojų, nors šiam darbui nereikia ypatingų, sunkiai įgyjamų įgūdžių. Statybose stinga darbų vadovų ir kvalifikuotų suvirintojų, paslaugų sektoriuje – informacinių technologijų specialistų“, - vardijo V.Sutkus. Jis pastebi, kad daugėja grįžtančiųjų iš svečių šalių, kurios dabar taip pat susiduria su ekonomikos sunkumais. „Pamažu nyksta ir vidutinio uždarbio skirtumai Lietuvoje bei Vakarų valstybėse“, - sakė LVK prezidentas.

Vis dėlto V.Sutkus nemano, kad aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas galėtų būti greitai išspręstas. Vienintelė išeitis, jo galva, sudaryti sąlygas darbuotojams, kurių profesijos nyksta, keisti kvalifikaciją. „2014-2020 metų ES finansiniu laikotarpiu suaugusiųjų mokymui ir jaunimo nedarbui reikėtų skirti ypač daug dėmesio. Pats verslas be valstybės ir ES paramos reikiamų specialistų neparengs“, - pabrėžė V.Sutkus.

Jis pritaria pastaruoju metu viešojoje erdvėje reiškiamoms mintims peržiūrėti aukštųjų mokyklų finansavimą, kad gavus valstybės paramą nebūtų rengiama specialistų, kuriems darbo rinkoje nėra vietos. V.Sutkaus žodžiais, tokias specialybes besirenkantys jauni žmonės turėtų finansuoti studijas savo lėšomis. Mat jau dabar atsiranda jaunuolių, kurie, baigę aukštąjį mokslą, eina mokytis į profesines mokyklas.

SKAIČIAI

Trečiąjį 2013 metų ketvirtį Lietuvoje bedarbių vyrų buvo 86,3 tūkst., moterų – 73,4 tūkstančio.

Jaunimo nedarbas, 2010-aisiais viršijęs net 35 proc., trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 23,1 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"