TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laikrodžiai niekada nepasiduoda

2012 04 08 15:20

Priešingai visoms prognozėms, paprastas rankinis laikrodis nė nemano užleisti savo pozicijų tam, kuris yra įmontuotas mobiliojo telefono aparate, nešiojamajame kompiuteryje ar bet kuriame kitame mobiliame prietaise. Šis mielas jau septintą šimtmetį gyvuojantis palydovas akivaizdžiau nei kas nors kitas visada primena: laikas nestovi vietoje.

Ar prisimenate pirmąjį savo laikrodį? Beveik neabejoju. Kaip pavyzdžiai dar pradinėse klasėse smaigstėme žvilgsniais klasės draugą, vienintelį turintį rankinį laikrodį ir išdidžiai informuojantį, "kiek liko iki skambučio". Tada laikrodis buvo kiekvieno svajonių svajonė, gal dar didesnė už dviratuką. Turbūt todėl jis, pirmasis gyvenime, ir lieka atmintyje visiems laikams. Jis, jei dar išlikęs, netgi sugedęs gali bet kada atsukti laiką atgal.

Galima sugrįžti

Alvydas Juodgalvis - vienas iš nedaugelio, matyt, jau tik vos vienu kitu šimtu skaičiuojamų Lietuvoje likusių stebukladarių. Kurį laiką padirbėjęs gamykloje (ir dabar galėtų pramoninę siuvamąją mašiną sutaisyti), prieš 12 metų liko be darbo, nes "visos gamyklos užsidarė". Nusprendė grįžti prie to, nuo ko pradėjęs, - laikrodininko profesijos.

"Galima sutaisyti bet kokį laikrodį, svarbu, kad būtų detalių, o jų, ypač pagamintų Rusijoje prieš 30-40 metų, aptikti vis sunkiau - gamyklos jau seniai uždarytos, niekas nebegamina, todėl patys renkame kur ką aptikę", - LŽ pasakoja laikrodininkas.

Pasak jo, dar gerokai iki suirstant Sovietų Sąjungai kadaise patvarumu garsėję rusiški laikrodžiai sparčiai nyko. Iš pradžių kone kiekviena smulkiausia laikrodžio mechanizmo detalė turėjo savo unikalų numerį, bet paskui atsirado meistrelių, kurie ėmė surinkinėti iš vogtų detalių, kol ilgainiui imta "štampuoti" kaip papuolė. Legendinių "Komandirskije", kuriais didžiuodavosi net aukščiausio rango karininkai, "perestroikos" laikais ir vėliau galėdavai už 30-40 litų nusipirkti dažname kioskelyje. Tai vis padirbiniai, mažai kuo besiskiriantys nuo jau senokai ne tik Lietuvos rinką okupavusių kiniškų grožybių.

Rytietiškas "žavesys"

Pasak A.Juodgalvio, sugrįžus į senąją profesiją, iš pradžių buvo neįprasta, nors ir nesijautė iš mėnulio iškritęs, matė, kas laikrodžių rinkoje dedasi: patvariuosius mechaninius laikrodžius jau išstūmę kvarciniai (šių Rusijoje beveik nebuvo gaminama). Tie kvarciniai daugiausia - kaip ir dabar, patys žinote, kokia jų kilmė ir kaip jie gaminami.

"Nesakau, kad rytietiški laikrodžiai yra prasti. Kiekvienas laikrodis, kuris tiksliai ir nesustodamas rodo laiką, yra geras - nesvarbu, kiek jis kainuoja", - dalijasi patirtimi A.Juodgalvis.

Tiesa, didžiulėje masėje rytietiškos produkcijos būna ir tokių, kuriuos jis vadina pagamintais iš šaldyto sviesto - jie gali sustoti vos orams pasikeitus. Į Europos Sąjungą uždrausta tokius įvežti, bet turguje, jei kas nori, gali rasti.

Kiniški laikrodžiai meistrą žavi gamintojų gebėjimu kopijuoti. Jam yra tekę matyti "Roleksą", kurį tik įgudusia akimi galėtum atskirti nuo kelis tūkstančius kartų brangesnio originalo. Laikrodis - viena labiausiai paplitusių priemonių subtiliai pademonstruoti savo neprastą socialinę padėtį, tad kodėl nepamėginti, už tokią galimybę sumokėjus 20-30 litų?

"Kai kuriems, ypač jauniems šauniems vyrukams, tai atrodo priimtina. Laikrodininko taip neapgausi", - krizena A.Juodgalvis ir dar kartą primena seną tiesą, kad laikrodžių, kaip ir daug kitos iš Rytų supervalstybės atvežamos produkcijos, sąraše yra begalė garsių firmų vardais pagamintų prekių, kurias su originaliais gaminiais sieja tik nuplagijuotas vardas arba - geriausiu atveju - panašus logotipas su viena pakeista ar praleista raide. Juk iš esmės koks kam skirtumas, ar gamintojas yra "Casio" ar "Casia", "Roadstar", ar "Rodstar" - skamba panašiai ir gerai.

Apskritai, anot jo, rytietišką laikrodį remontuoti retai kada apsimoka, nes tai būtų brangiau nei nusipirkti naują. "Kai matau, kad atneštasis neremontuotinas, bet žmogui mielas, pasisiūlau pakeisti visą mechanizmą, - pasakoja meistras ir iškart nuramina: "Tai nėra brangu, kainuoja tik darbas - tokių mechanizmų tiekėjai urmu priperka po 2 JAV dolerius."

Brangus - nebūtinai ilgaamžis

Paklaustas, ar žmogus gali būti garantuotas, už laikrodį sumokėjęs didelius pinigus, A.Juodgalvis neskuba atsakyti teigiamai. Be jau, matyt, visiems žinomo paaiškinimo apie mokestį už vardą, jis turi ir kontrargumentų: yra tekę matyti gerą, apie 600 litų kainuojantį laikrodį, kuris, pasirodo, neremontuotinas, nes pagamintas "iki pirmo sugedimo", panašiai kaip "Bic" žiebtuvėliai ar tos pačios kompanijos tušiniai rašikliai.

Meistro teigimu, ta laikrodžio "paskutinioji" gali ateiti labai greitai, jei savininkas jo nesaugo. Pavyzdžiui, turbūt ant kiekvieno dabar parduodamo rankinio laikrodžio dangtelio yra užrašas apie jo atsparumą sutrenkimams ir vandeniui. Tai anaiptol nereiškia, kad galima jį trankyti į sieną ar nardinti į vandenį, juolab kad ne kiekvienas perskaito, kad ir vandenyje jis gali pabūti tik tam tikromis gamintojo numatytomis aplinkybėmis - iki nurodyto slėgio. "O ką žmogus paniręs gali žinoti, koks ten slėgis vandenyje", - juokiasi laikrodininkas.

Jis prisipažįsta, kad ir pats nelabai mokėtų išsirinkti gerą laikrodį parduotuvėje, nes niekas neleis pasižiūrėti, kas yra viduje. Dangtelis neužplombuotas, bet vis tiek matyti, ar buvo atidarytas.

Atrodytų, ką gali pasakyti laikrodžio mechanizmas - juk visi veikia pagal tą patį principą, bet taip atrodo tik neišmanėliui (tarp jų ir šių eilučių autoriui). Laikrodininkas, vos pravėręs dangtelį, iškart pasakys, kokioje šalyje laikrodis pagamintas, o labiau patyręs ir gamintoją, gal net markę nurodys.

"Ir mechanizmo detalės gali būti išdėstytos įvairia tvarka, ir dizainas skiriasi. Panašiai, kaip automobilio variklis - kiekvienas veikia pagal tą patį principą, tačiau meistras, nė nepažvelgęs į automobilį, o tik į variklį, iš karto nustatys ne tik gamintoją, bet ir automobilio markę", - kantriai aiškina A.Juodgalvis.

Pagalbiniai verslai

Nors ir nedaug profesionalių laikrodininkų Lietuvoje telikę, A.Juodgalvis prisipažįsta nepersidirbąs. Nusipirkusieji brangesnius garsių firmų laikrodžius paprastai juos remontuoti neša į firminę taisyklą arba tiesiog išsiunčia gamintojui.

Prekybos centrų, turgaviečių patalpėlėse įsikūrusių laikrodininkų (A.Juodgalvis - tarp jų) klientai dažniausiai prašo pagaminti raktą. O atnešusieji laikrodžius paprašo tik pakeisti bateriją, stikliuką ar apyrankę, todėl senas mechaninis laikrodis meistrui - tikra atgaiva.

Tie "dažniausi" irgi neretai socialinių problemų išvarginti, todėl ir bateriją renkasi pigesnę, už 5 litus, o ne 15 litų kainuojančią ilgaamžę. Pirmoji, anot jo, veikia metus ar dvejus, o paskui, geriausiu atveju, išsikvepia, o blogiausiu - "išsilieja", t. y. išleidžia rūgštį, kuri laikrodį padaro nebepataisomą.

"Jei laikrodis nebrangus, nieko tokio, nusipirks kitą - negi į laikrodį, įsigytą neilgam laikui, žmogus kiš bateriją, kuri kainuoja beveik tiek pat, kiek ir laikrodis. Bet jei laikrodis brangesnis, tada jau teks gailėtis pašykštėjus."

Apie stikliukus, anot meistro, reikėtų pagalvoti prieš perkant laikrodį. Jei tas stikliukas paprastas apskritas, standartinis, jokių problemų nebus, bet prireikus pakeisti kitokio dizaino stikliuką, paieškos gali atsieiti brangiau už visą laikrodį.

Telefonas - ne pakaitalas

Paklaustas, ar nejaučia mobiliųjų telefonų su įdiegta laiko rodymo funkcija agresijos, A.Juodgalvis tik šypteli: "Nieko panašaus. Jie labiau keičia vyresnio amžiaus žmonių įpročius." Toks, žiūrėk, demonstratyviai išsitraukia "mandresnį" telefoną, pasižiūri, kiek valandų, dar apsidairo, ar kas pasigrožėjo jo šaunumu.

"Jaunimas mėgsta laikrodžius. Merginos, kaip pastebėjau (jas kartais pavadinu "šarkomis"), yra pamėgusios laikrodžius su blizgučiais, bet nemažai jaunimo išdidžiai užsisega ant rankos mechaninį iš senelio paveldėtą laikrodį", - pasakoja laikrodininkas ir žvilgteli į savąjį mechaninį.

Pastebėjęs mano smalsų žvilgsnį, tarsteli: "Aš savo laikrodžio niekada nekeičiu. Šį nešioju nuo pat vestuvių, 25 metus. Reikėjo pakeisti keletą detalių, visiškai nusišlifavusį prisukimo ratuką, bet daugiau - jokių problemų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"