TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laiku negrąžintos knygos kaina

2014 06 13 6:00
Ilgai negrąžintas knygas bibliotekos kartais nurašo, bet skolingam skaitytojui geriau to nesitikėti. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Bibliotekininkai, išvarginti tų, kurie užmiršta pareigą grąžinti pasiskolintas knygas, pradeda bendradarbiauti su skolų išieškojimo bendrovėmis. Skolininkams tenka ne tik grąžinti knygas, bet ir sumokėti skolos administravimo mokestį.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka bene pirmoji Lietuvoje prieš porą metų pasirašė sutartį su skolų išieškojimo bendrove „Julianus Inkaso“ ir jau pajuto apčiuopiamą naudą. „Skaitytojų nepareigingumas - labai skausminga visų bibliotekų problema. Bendradarbiauti su „Julianus Inkaso“ nusprendėme pastebėję, kad skaitytojai jau yra negrąžinę kelis tūkstančius knygų, ir ne šiaip kokių, o geriausių ir skaitomiausių, kurių reikia visiems", - pabrėžė bibliotekos atstovė.

Apsieina be teismų

"Skolų išieškojimo bendrovė atlieka pirmiausia prevencinį darbą, svarbiausias mūsų tikslas - ne nubausti žmogų, o atgauti knygą“, - LŽ pasakojo bibliotekos direktorius Petras Zurlys. Skaitytojams pranešama, kad laiku negrąžinę knygos jie gali turėti reikalų su konkrečia skolų išieškojimo bendrove.

"Julianus Inkaso" skolų išieškojimo vadovė Roberta Lesevičiūtė, prižiūrinti sutarties su Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus biblioteka vykdymą, teigė, jog šiuo metu yra išieškomos 173 asmenų skolos. Raginimo laiškus bendrovė pradeda siųsti bibliotekos sprendimu. "Dažniausiai tai būna, kai grąžinti leidinius delsiama 1–2 metus. Pastaraisiais metais neteko taikyti teisminių priverstinio skolos išieškojimo priemonių", - sakė ji.

Anot P. Zurlio, pirmaisiais metais, vos gavę skolų išieškojimo bendrovės pranešimą, skolingi skaitytojai iš karto puldavo telefono skambučiais atakuoti bibliotekos vadovus. Tačiau dabar visi jau apsipratę su naująja tvarka, juolab kad sutartyse yra nurodyta, jog pernelyg ilgai negrąžinus bibliotekai knygų teks turėti reikalų su skolų išieškotojais.

P. Zurlio žiniomis, sutartis su skolų išieškojimo bendrovėmis planuoja pasirašyti ir daugiau viešųjų bibliotekų.

Ribotos galimybės

Skolininkų problemos neišvengia ir Lietuvos technikos biblioteka. „Kitas skaitytojas laukia negrąžinamos knygos, mūsų teiraujasi, kodėl jos neatsiimame. O ką mes galime padaryti? Situacijų, dėl kurių ne visada pavyksta su skaitytojais susisiekti, būna įvairių: vienas adresą pakeičia ir mums apie tai nepraneša, kitas suserga, o per pastaruosius keletą metų problema itin paaštrėjo dėl emigracijos“, - teigė šios bibliotekos direktorius Kazys Mackevičius. Vis dėlto, anot jo, kol kas apie sutartį su skolų išieškotojais negalvojama ir su skaitytojais bendraujama be tarpininkų.

Lietuvos technikos bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Česlova Gabnienė LŽ pasakojo, kad ši įstaiga, panašiai kaip dauguma kitų bibliotekų, su skaitytojais pasirašo tipines sutartis. Jos sudaromos vadovaujantis kultūros ministro įsakymu patvirtintomis bendrosiomis taisyklėmis. Jose, be kita ko, nurodyta, kad delspinigiai yra riboti, jie turi būti nustojami skaičiuoti pasiekus vienos bazinės išmokos sumą. Šiuo metu tai yra 130 litų.

Technikos biblioteka sutartyse su skaitytojais yra nurodžiusi, kad 10 centų delspinigiai kasdien pradedami skaičiuoti jau kitą dieną, pasibaigus panaudos terminui. Jei skaitytojas yra laiku negrąžinęs vienos knygos, maksimali 130 litų delspinigių suma jam bus priskaičiuota per 1300 dienų, arba per trejus su puse metų, tačiau jei jis skolingas, pavyzdžiui, 5 knygas, maksimaliai sumai pasiekti užteks vos daugiau nei 8 mėnesių.

„Anksčiau negrąžintų knygų išsireikalaudavome ir per teismą, tad esama ir teisminės praktikos. Tačiau paprastai teismas nustato, kad knygų negrąžinimo atveju galioja senaties terminas: praėjus trejiems metams reikalauti kompensacijos nelieka teisės. Juk negalima reikalauti, kad knyga būtų grąžinta iki amžiaus pabaigos“, - dėstė Č. Gabnienė.

Pasak jos, vėliau teismo pagalbos nuspręsta atsisakyti, nes bylinėjimosi išlaidos dažniausiai viršija bibliotekai valstybės patikėto valdyti ir saugoti turto (knygų) kainą. Todėl retkarčiais tenka negrąžintas knygas nurašyti, kaip priežastį nurodant skaitytojo išvykimą į užsienį, mirtį, adreso pakeitimą, senaties terminą ir panašius dalykus.

Č. Gabnienės teigimu, anksčiau, skaitytojui pakeitus adresą, biblioteka kreipdavosi į adresų biurą, tačiau dabar ir to atsisakyta, nes už šią paslaugą irgi reikia mokėti. „Bibliotekos turi galimybių ir pačios išsaugoti retesnius ir brangesnius leidinius - juos paprasčiausiai leidžiama skolintis tik patikimiausiems skaitytojams, o kitiems pasiūloma skaityti bibliotekos skaitykloje“, - pabrėžė ji.

Mokymo įstaigose kitaip

Į LŽ kreipėsi vilnietė Daiva G. ir pasakojo prieš kelias savaites gavusi Mykolo Romerio universiteto bibliotekos laišką, kuriame nurodoma, kad jos dukra, nutraukusi studijas, jau penkerius metus gyvena Norvegijoje. Laiške įspėjama, kad knygų negrąžinus bus išieškoma su delspinigiais susidariusi 1300 litų suma.

Kitas studentas, šiemet baigiantis Vilniaus universitetą, pasiskundė, kad norint gauti bakalauro diplomą teks sumokėti bibliotekai 800 litų už prarastas knygas.

M. Romerio universiteto bibliotekos Informacijos išteklių formavimo skyriaus vedėja Almonė Jakubčionienė LŽ paaiškino, kad mokymo įstaigų bibliotekoms nėra privalu vadovautis ministro įsakymu patvirtintomis taisyklėmis. Todėl universitetai gali nustatyti ir griežtesnes priemones, juolab kad dažniausiai delsiama grąžinti brangiai kainuojančius vadovėlius, kurių prireikia kitiems studentams. Tačiau ir A. Jakubčionienė tvirtino, kad tūkstantinės sumos susidaro labai retai, nors būta atvejų, kai nepareigingi studentai už pradangintus vadovėlius privalėjo mokėti ir keturženkles sumas.

„Nesiekiame uždarbiauti, mums svarbiausia, kad būtų grąžintos knygos. Kaip ir kitos bibliotekos, skelbiame savotiškas "atlaidų" dienas, per kurias atnešusiesiems knygas nubraukiami visi delspinigiai“, - pažymėjo A. Jakubčionienė. Anot jos, kiekvienu konkrečiu atveju biblioteka su skaitytoju gali susitarti dėl abiem šalims priimtino problemos sprendimo.

Dar kartą susisiekusios su skaitytoja Daiva G. LŽ išgirdo jau gerokai ramesnį balsą: „Pavyko susitarti, kad atnešus dukros negrąžintas knygas užteks bibliotekai padovanoti keletą kitų knygų ir delspinigiai bus nubraukti.“

Vis dėlto, anot A. Jakubčionienės, biblioteka nėra labdaros organizacija, jai patikėta saugoti valstybės arba universiteto turtą, todėl į „juodąjį sąrašą" patekusiam studentui vėliau suteikiama tik galimybė vadovėliais naudotis bibliotekos skaitykloje, o į namus jis negali pasiimti jokio leidinio bent jau tol, kol sumoka visą skolą bibliotekai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"