TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laisva krantinė masina verslininkus

2013 11 29 6:00
„Klaipėdos hidrotechnikos“ uosto sklype kuriasi krovos verslo naujakuriai. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos uosto krovos darbų teritorija – naudingiausias šalies žemės plotas. Nauja įmonė tarp senbuvių gali išsinuomoti sklypą tik atsiradus nišai.

Klaipėdos teismai skrupulingai narplioja bankrutuojančia paskelbtos bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ skundus dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vienašališkai nutrauktos žemės nuomos sutarties teisėtumo. Tai vienas iš kelerius metus trunkančio ginčo epizodų, kovojant skolų sukaupusiai įmonei dėl 3 hektarų sklypo prie uosto 118 krantinės.

Skolų turtu neužkiš

„Klaipėdos hidrotechnika“ yra galutinai pralaimėjusi bylą Registrų centrui ir KVJUD dėl žemės nuomos sutarties išregistravimo. Bendrovės skola už sklypą, susidariusi nutraukiant sutartį, viršijo 300 tūkst. litų. 2011 metų gegužę įsigaliojęs Lietuvos apeliacinio teismo (LAT) sprendimas yra neskundžiamas. Antrą bylą dėl KVJUD nutrauktų žemės nuomos sutarčių ilgai nagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismas taip pat pripažino, kad skundas nepagrįstas.

KVJUD Teisės departamento direktoriaus Lino Rudžio teigimu, įmonės skola už žemę yra daug didesnė už faktinį teritorijos naudojimą, nes mokesčiai buvo skaičiuojami ir nutraukus sutartį. Tačiau „Klaipėdos hidrotechnika“ nieko nemokėjo. 2013-ųjų birželio 9 dieną Klaipėdos apygardos teisme iškėlus įmonei bankroto bylą, kreditorinis reikalavimas buvo padidintas, nors esama mažai vilčių atgauti bent litą.

Dėl restruktūrizavimo galimybės trejus metus kovojusiai ir kelis laimėjimo epizodus patyrusiai bendrovei KVJUD šiemet prašė iškelti bankroto bylą dėl 242 687 litų skolos. Anksčiau KVJUD iš jos yra prisiteisusi daugiau kaip 10 mln. litų. Tačiau "Klaipėdos hidrotechnika" davė atkirtį – Klaipėdos apygardos teismo 2013 metų vasario 2 dienos sprendimu, kurį KVJUD apeliacine tvarka apskundė, įmonei taip pat priteista beveik 10 mln. litų. Sujungus dar kelias bylas į vieną, patikslinto bendrovės reikalavimo sumokėti už darbus uoste ir nutrauktas sutartis suma viršija 16 mln. litų. Ginčai, kas kam ir kiek privalo mokėti, tebevyksta.

2011 metais bandant iškelti „Klaipėdos hidrotechnikai“ bankroto bylą buvo kalbama apie 51 mln. litų turtą, 23 mln. litų skolą ir maždaug 10 kreditorių. Nuo to laiko skaičiai pakito.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, iškėlus įmonei bankroto bylą nuo rugsėjo nutrauktos darbo sutartys su 57 darbuotojais. Bankroto byloje kaip ieškovai figūruoja grupė fizinių asmenų, 12 įmonių ir „Sodra“ - skola jai viršija 1,1 mln. litų. Tikėtina, jog kreditorių reikalavimai didės, o patikslinta turto vertė bus daug mažesnė. Neabejojama, kad kreditorių akys nukreiptos į KVJUD milijonus, nes pretendentas į nekilnojamąjį turtą yra vienas ir neginčijamas.

Galimybių niša

„Klaipėdos hidrotechnikos“ bankroto administratore paskirtos įmonės „Restrus“ įgaliotas asmuo Vygandas Urbanas užsiminė, kad tęsti anksčiau pradėtas bylas naudinga siekiant išieškoti kreditoriams kuo daugiau grąžintinų lėšų. Taip pat pratęstos pagrindinio įmonės turto - pastatų Nemuno gatvėje 42 - nuomos sutartys, sudarytos „Klaipėdos hidrotechnikos“ vadovų prieš iškeliant bankroto bylą. Įkeistų pastatų turėtojas DNB bankas reikalavimo teises į šį atsakovo turtą prieš kurį laiką pardavė. Nors pastatai ir statiniai įkeisti, jie, pasak V.Urbano, vis dar priklauso „Klaipėdos hidrotechnikai“, todėl bus parduoti iš varžytinių.

Uosto sklypą „Klaipėdos hidrotechnika“ bandė subnuomoti kitai savo įmonei – „Kabotažui“, tačiau ši veikla buvo pripažinta neteisėta. 2012-ųjų pavasarį paaiškėjus, kad žemės naudotojas neužtikrina terminalo ir kitų uosto įrenginių apsaugos, tarptautinio uostų saugumo kodekso (ISPS) sertifikato galiojimas įmonės teritorijoje sustabdytas neribotam laikui. Tada tarptautinės prekybos veikla čia nutrūko.

Krovai nenaudojamą teritoriją prie 118 krantinės atidžiai stebi uosto kaimynai, laukiantys naujo verslo konkurento. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnį, KVJUD uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso tvarka, išskyrus atvejį, kai ji „išnuomojama juridiniams asmenims, kurie įsigijo statinius“ ir kai išnuomojami „tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai“. Kadangi „Klaipėdos hidrotechnikos“ pastatai ir aikštelės yra prie pat krovos krantinės, neabejojama, kad naujas nekilnojamojo turto savininkas imsis krovos veiklos.

Nauja krovos kompanija

Rugpjūtį paaiškėjo, jog DNB banko kreditorinio reikalavimo teises perėmė UAB „Logista“. KVJUD vadovai neseniai pasidžiaugė, kad pajudėjo ledai „Klaipėdos hidrotechnikos“ bankroto procese. Ieškoma sprendimų, kaip gauti pajamų iš įmonės teritorijos. Nuo rugpjūčio 1 dienos pastatai ir statiniai išnuomoti bendrovei Kamineros krovinių terminalui. Jai KVJUD išrašo sąskaitas už faktinį žemės naudojimą – po 20 tūkst. litų per mėnesį.

Kadangi sklype likęs tik nedidelis statiniais neužstatytas plotas, kurį pagal uosto įstatymą būtų galima išnuomoti konkurso tvarka, tikėtina, kad krantinės operatorius bus Kamineros krovinių terminalas. Įmonių registro duomenimis, ši bendrovė įsteigta 2013-ųjų sausį ir priklauso tiems patiems savininkams kaip ir „Logista“. Anksčiau spaudoje skelbta, kad „Logista“ jungiama su ekspedicine kompanija „Kamineros grupė“. Ji reorganizuojama nuo spalio 1 dienos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"