TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laisvas milijardas finansų rinkos neišjudins

2014 10 01 6:00
Jonas Čičinskas: „Kaip matome iš mažų palūkanų normų, bankai neturi kur dėti pinigų.“
Romo Jurgaičio nuotrauka

Nuo kitų metų Lietuvoje registruoti komerciniai bankai privalės Lietuvos banke laikyti mažiau turimų indėlių kaip privalomąsias atsargas. Skaičiuojama, kad bankuose dėl to atsiras apie 1,1 mlrd. litų laisvų lėšų.

Tačiau bankai dėl to lengviau neatsikvėps. Pinigų jiems šiuo metu netrūksta – kredito įstaigos nesugeba "įdarbinti" jau dabar sukauptų rekordiškai didelių indėlių, nes kreditavimo pasiūla nekyla dėl stabčiojančios Europos ekonomikos. Dar menkesnė tikimybė, kad artimiausiu metu galėtų mažėti komisiniai ar didėti palūkanos už bankuose laikomus terminuotuosius indėlius.

Nesiskundžia pinigų stygiumi

Lietuvos bankas paskelbė, kad šalyje įvedus eurą komerciniams bankams ir užsienio bankų filialams taikomų privalomųjų atsargų norma nuo kitų metų pradžios sumažės nuo 3 iki 1 proc., taikomo euro zonoje.

Lietuvoje registruoti bankai privalo Lietuvos banke laikyti nustatytą procentą jų turimų indėlių kaip privalomąsias atsargas. Centrinis bankas privalomųjų atsargų normą palengva mažino nuo 10 proc. 2000 metais iki dabar galiojančios 3 proc. ribos.

Ar sumažėjusi privalomųjų atsargų norma leistų atpiginti bankų paslaugas, pavyzdžiui, sumažinti komisinius, atpiginti paskolas, padidinti iki istorinių žemumų nukritusias indėlių palūkanas? Remy Saltersas, „Swedbank“ Finansų tarnybos vadovas, LŽ teigė, kad sumažinta atsargų norma didesnio poveikio finansų sektoriui neturės, mat laisvų pinigų bankams šiuo metu ir taip netrūksta. „Šiuo metu bankai tikrai nesiskundžia lėšų, kuriomis galėtų kredituoti verslo ir gyventojų poreikius, stygiumi. Priešingai, visų „Swedbank“ banke laikomų indėlių portfelio suma yra 10 proc. didesnė už paskolų portfelio sumą, o tai reiškia, jog bankas pajėgus teikti finansavimą savo lėšomis ir nėra itin priklausomas nuo išorės rinkų finansavimo“, - sakė jis.

R. Saltersas taip pat pabrėžė, kad nors paskolų ir finansavimo rinkoje yra nemaža konkurencija, be to, šiuo metu vyrauja mažos palūkanos, finansavimo paklausa versle vis dar išlieka menka. „Net ir dabar, kai privalomųjų atsargų normos dar nėra sumažintos, matome iššūkius įgyvendinti esamą finansavimo pasiūlą“, - prisipažino bankininkas.

„Taigi, artimiausiu metu nematome prielaidų, kad sumažintos minimalios atsargos suteiktų postūmį finansavimo srityje. Kita vertus, nuo tam tikros ribos rezervų normos mažėjimas nebedaro įtakos banko veiklai, nes centriniame bake laikomų pinigų kiekio jau nebegalima sumažinti grynai dėl techninių dalykų“, - aiškino R. Saltersas.

Nuo kitų metų bankuose atsiras apie 1,1 mlrd. litų laisvų lėšų. / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Pigiau skolins nebent valstybei

Jonas Čičinskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, spėjo, kad bankai tikrai neskubės skirti atsilaisvinusių lėšų komisiniams mokesčiams mažinti, palūkanoms didinti ar kreditavimui skatinti.

„Niekas čia nepasikeis, - šypsojosi profesorius. – Kaip matome iš mažų palūkanų normų, bankai neturi kur dėti pinigų: niekas nesiskolina ir bankai skolina griežtesnėmis sąlygomis. Nebent tas „išlaisvėjimas“ (daugiau kaip 1 mlrd. litų mažesnė privaloma atsargų norma - aut.) labiau padrąsins bankus. Gal jie suvoks, kad tie pinigai gali duoti kokį nors prieaugį. Gal bankai papildomai pasistengs tuos pinigus kam nors paskolinti.“

Vis dėlto J. Čičinskas įsitikinęs, kad bankai ateityje daugiausia skolins valstybei, kaip ir dabar daugiausia daro. „Mūsų valdžiai skolintų pinigų reikia labai daug – turiu galvoje „Sodros“ biudžetą (šiemet „Sodra“ planavo pasiskolinti daugiau kaip 2 mlrd. litų - aut.). Todėl valstybei skolinantis gal dar labiau sumažės palūkanos. O komisiniai tikrai nemažės. Kadangi bankai, turėdami mažesnę apyvartą, mažiau ir mažesnėmis palūkanomis skolindami, mažiau ir uždirba. Tad komisiniai jiems santykinai tampa svarbesni, teikia daugiau pajamų. Todėl neverta tikėtis, kad komisiniai sumažės“, - samprotavo profesorius.

Kad bankai ryžtųsi lengvinti paskolų sąlygas ir rodyti didesnį aktyvumą skolinti, J. Čičinsko nuomone, turėtų didesnį aktyvumą rodyti žmonės ir įmonės, o šių noras skolintis gerokai sumenkęs, palyginti su laikotarpiu prieš finansų krizę.

Teigiama privalomųjų atsargų normos sumažinimo pasekmė, anot J. Čičinsko, ta, kad bankai turės mažiau pagrindo skųstis, jog griežtėjant europinei bankų priežiūrai didėja jų įsipareigojimai ir neva tai trukdo atlaisvinti paskolų varžtelius. Pagal Bazelio III paketo reikalavimus, Europos bankai 2015-2018 metais turės sustiprinti kapitalą, jis turės būti geresnės kokybės, be to, bankai privalės daugiau kaupti juodai dienai bei turėti daugiau likvidaus, greitai pinigais paverčiamo turto.

„Tie reikalavimai pamažu bus įgyvendinami, bet atsilaisvinę pinigai dėl mažesnių privalomųjų atsargų padės juos įgyvendinti lengviau – be papildomų išlaidų. Skundų turėtų būti mažiau“, - mano J. Čičinskas.

Pokyčiams reikia laiko

Finansų rinkoje ryškesnių pokyčių, pasak profesoriaus, galima tikėtis nebent po kelerių metų, kai labiau pagyvės Europos ekonomika.

„Europos ir ypač euro zonos ekonomika jau rodė atsigavimo ženklus, bet santykiai su Rusija, prekybos sankcijos sulėtino gamybą, sumažino investuotojų planus. Vis dėlto jokios krizės Europoje nėra, padėtis stabili, ji negąsdina vartotojų, nedarbas ir infliacija nedidėja - viskas gerai. Trūksta tik optimizmo ir veržlumo. Deja, nematyti, kas galėtų suteikti daugiau dinamikos. Rusija – duobėje. Jeigu pagyvėtų Amerikos ir Azijos ekonomika, kuri veikia kitoje aplinkoje, gal tai galėtų sužadinti ir Europą. Tada jau ir mes pajustume ryškesnio atsigavimo ženklus“, - svarstė J. Čičinskas.

SKAIČIAI

Lietuvos banko duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį komerciniuose bankuose ir kredito unijose buvo 49,6 mlrd. indėlių.

Tai maždaug 3,8 mlrd. litų daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Bankų privalomųjų atsargų norma nuo kitų metų pradžios sumažės nuo 3 proc. iki 1 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"