TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laisvės rinktis iš bedarbių neatims

2015 05 14 6:00
Ministerijos nuomone, ieškodama darbo vietos darbo birža turi atsižvelgti ne tik į bedarbio formalių reikalavimų atitikimą, bet ir jo lūkesčius. LŽ archyvo nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) sprendimas neatimti bedarbio statuso iš asmenų, kurie atsisako jiems darbo biržos siūlomos darbo vietos, sukėlė šurmulį. Tačiau ministerija gina naują tvarką ir tvirtina, kad artimiausiu metu neplanuoja jos keisti.

Praėjusią savaitę LŽ jau pranešė apie balandžio 24 dieną socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės pasirašytą įsakymą dėl Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo pakeitimo. Pagal jį bedarbiai nebegali būti išbraukti iš darbo biržos sudaromo sąrašo, jeigu atsisako darbo biržos jiems siūlomos laisvos darbo vietos.

Nemotyvuoti dirbti bedarbiai neretai gudraudavo, kad neprarastų išmokų ir socialinių garantijų. Darbo biržos siūlymu nuvykę pas darbdavius kai kurie atsisakydavo dirbti, bet prašydavo patvirtinti, kad neva yra netinkami siūlomam darbui. Mat atsisakydami siūlomų pareigų patys bedarbiai būdavo išbraukiami iš darbo biržos registro, taigi netekdavo valstybės socialinių garantijų.

Nauja tvarka išliks

Kalbas, kad įstatymo pakeitimas yra laikinas ir tvarka artimiausiu metu keisis, ministerija paneigė. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas ryšiams su visuomene Arūnas Malinovskis LŽ teigė "neturįs žinių", kad bedarbio statuso netekimo tvarką šiuo metu būtų planuojama keisti. Tačiau patvirtino, kad svarstymų šiuo klausimu esama.

„Pasvarstymų yra tikrai daug. Užimtumo rėmimo įstatymas yra vienas tų, apie kuriuos dažniausiai diskutuojama, nes jis reglamentuoja labai jautrią sritį, kurioje yra daug dalyvių“, - sakė jis.

Paklaustas, kodėl apie įstatymo pakeitimą nei ministerija, nei Lietuvos darbo birža (LDB) nepaskelbė interneto svetainėje, ministrės patarėjas pažymėjo, kad pasirašytas teisės aktas nustatyta tvarka buvo įtrauktas į teisės aktų registrą, o darbo biržoje registruoti asmenys informuoti asmeniškai.

Lūkesčiai irgi svarbūs

Ne tik darbdaviai, bet ir darbo birža LŽ patvirtino, kad problema yra - dalis bedarbių prašo darbdavių patvirtinti, kad jie netinka siūlomam darbui arba kad darbdavys pasirinko kitą kandidatą. Tiesa, pažymėta, kad tai nėra visuotinai paplitusi praktika. Darbo birža nuogąstavo, kad nauja tvarka, leidžianti atsisakyti dirbti, gali padidinti teritorinėse darbo biržose registruotų bedarbių skaičių, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas nemotyvuotiems dirbti asmenims piktnaudžiauti valstybės skiriamomis socialinėmis garantijomis ir išmokomis. LDB taip pat tikino, kad tik retais atvejais pas darbdavį nusiųstas darbo ieškantis žmogus nevisiškai atitinka siūlomo darbo reikalavimus.

Tačiau A. Malinovskis, paprašytas įvertinti ministerijoa adresu mestą kritiką dėl tvarkos pakeitimo, pažymėjo, kad žmogus turi pats nuspręsti, ar jam tinka darbo vieta. Esą tik tuomet jis gali dirbti kokybiškai.

„Pramonininkams ir verslininkams užduodu klausimą: ar jums reikia darbuotojo, kuris tris dienas užimtų darbo vietą, o paskui jį atleistumėte kaip nemotyvuotą ir neatliekantį darbo? Ar jums reikia kitokio darbuotojo - kuris dirbtų ir užsidirbtų atlyginimą, o jums – pelną? Prievarta nėra paskata – žmones reikia motyvuoti. Visi žmonės gali būti motyvuoti, tik reikia surasti „raktą“. Tam ir sukurta Lietuvos darbo birža, kuri turi suprasti, įsigilinti į žmogų ir rasti jam tinkamą darbą“, - aiškino pašnekovas ir pabrėžė, kad ieškant darbo vietos svarbu atsižvelgti ne tik į formalių reikalavimų atitikimą, bet ir į bedarbio lūkesčius.

Ministrės patarėjas taip pat teigė nesutinkąs, kad bedarbiai piktnaudžiaus esama tvarka, nes ir anksčiau tai darė. Jo įsitikinimu, bedarbių, kurie pas darbdavį atvykdavo vien dėl parašo, liudijančio, jog siūlomam darbui jis netinka, tėra mažuma.

„Mes kažkodėl manome, kad bedarbiai yra tinginiai, nors dalis bedarbių tik laikinai - mėnesį ar du - nedirba ir intensyviai ieško darbo. Įsivaizduokite, esu baigęs istorijos mokslus, tačiau dirbu ryšių su visuomene srityje, o darbo birža man pasiūlo tapti istorijos mokytoju, nes atitinku visus šio darbo reikalavimus. Darbo pasiūlymo atsisakau, nes noriu tęsti savo karjerą ryšių su visuomene srityje, o iš manęs atimamas bedarbio statusas, nors aš 10 metų mokėjau visus mokesčius... Manau, kad kiekvienas mokesčius mokėjęs žmogus nusipelno paramos“, - kalbėjo A. Malinovskis.

Nuostolių neskaičiuoja

Ministrės patarėjas priminė, kad anksčiau galiojusi tvarka buvo patvirtinta 2009 metais - krizės laikotarpiu, kai esą buvo galvojama ne apie žmogų ir darbo kokybę, o būdus sumažinti nedarbo išmokas. „Paprasčiausiai buvo dirbtinai sukurta situacija, kai žmonės dėl menkiausios priežasties prarasdavo bedarbio statusą. Kadangi krizė baigėsi ir šiandien turime kitokio pobūdžio problemą, – kvalifikuotų ir kokybiškai dirbančių darbuotojų stygių - galbūt laikas atsisakyti vien tik kiekybinių rodiklių?“ – retoriškai klausė A. Malinovskis.

Jis atkreipė dėmesį, kad ne bet kuris, o tik pusantrų metų ir daugiau per pastaruosius trejus metus dirbęs bedarbis gauna nedarbo išmokas. Be to, jos mokamos ne ilgiau kaip 6, o išimties tvarka – 9 mėnesius. Vėliau nedarbo išmoka nemokama.

„Taip, paskui sunkiai besiverčiantis gyventojas turi teisę gauti socialinę pašalpą. Tačiau nuo praeitų metų socialinės pašalpos mokėjimas perduotas vietinei savivaldai, kuri su seniūnijomis ir vietine bendruomene aiškinasi ne tik asmenų pajamas, bet ir pragyvenimo šaltinius. Per metus taip sutaupoma 30-35 proc. socialinės pašalpos išlaidų, vadinasi, sistema veikia gana efektyviai“, - aiškino A. Malinovskis ir patikino, kad valstybė dėl įstatymo pakeitimo ir bedarbiams suteiktų laisvių nuostolių neturės.

Tiesa, jis sutiko, kad esama ilgalaikių bedarbių, kurie net nebando įsidarbinti. Tačiau jų esą yra visose šalyse, todėl 5-6 proc. siekiantis nedarbas yra normalus reiškinys. „Deja, neišvengiamai yra žmonių, kurie nepritampa darbo rinkoje. Ir iš tikrųjų tokių žmonių nepriversi dirbti, tik - dar kartą pabrėžiu - jie negauna nedarbo išmokų. Gauti kitų pašalpų jiems taip pat kyla problemų – ilgalaikius, iš pašalpų gyvenančius žmones bendruomenė vis tiek stengiasi įtraukti į veiklas“, - sakė ministrės patarėjas ryšiams su visuomene ir pridūrė, kad dauguma pašalpų gavėjų yra šeimos, o ne pavieniai piktybiniai bedarbiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"