TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laivą "Magdalena" vejasi areštas

2010 02 26 0:00
Po tragiškos avarijos Klaipėdos uoste laivas "Magdalena" nė karto jame nepasirodė.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Prieš dvejus metus Klaipėdos uostą sukrėtęs tragiškas įvykis, kai lenkų krovininis laivas apvertė vilkiką "Barta", tik šiemet priartės prie atomazgos - kovą šio incidento bylą numatoma perduoti teismui.

Maltoje registruotas lenkų krovininis laivas "Magdalena" po tragiško įvykio Klaipėdos uoste 2008 metų balandžio 10 dieną daugiau niekada Lietuvos vandenyse nebepasirodė. Tai matyti iš internete skelbiamų pastarųjų metų jo plaukiojimo maršrutų.

Tačiau šiuo metu laivas remontuojamas Talino uoste ir arešto orderis Klaipėdos prokuratūros prašymu gali jį pasivyti ten.

Ne pirmas incidentas.

Remiantis informaciniais pranešimais, vasario 16 dieną iš Estijos Mugos uosto į Sankt Peterburgą plaukusi "Magdalena" (talpa - 13 864 DWT) Suomių įlankoje trenkėsi į triskart mažesnio Danijos laivo "SC Nordic" (talpa - 4585 DWT) dešinįjį bortą. Šis judėjo priešpriešine kryptimi į Vakarus, gabeno plieno krovinį, o lenkų laivas plaukė tuščias. Žmonės nenukentėjo, bet abu laivai liko apgadinti. "SC Nordic" buvo pramuštas balasto tankas, "Magdalenos" forpike - laivo priekio patalpoje - atsirado skylių.

Laivybos kanale tarp ledų laivai susidūrė rytą, kai "Magdaleną" lydint ledlaužiui "Tor" danų laivas stabtelėjo, o "Magdalenos" kapitonas nesugebėjo sulėtinti greičio. Įvykio vietoje abu laivai buvo sulaikyti iki vakaro. Tik vasario 17-osios rytą jie atplaukė į Talino laivų remonto įmones lopyti skylių.

Didžiojo Sankt Peterburgo uosto ledo operacijų štabo vadovas Olegas Kudriavcevas agentūrai "Seanews" iškart po incidento sakė: "Kaltę nustatys teismas, nes mes neturime jokių dokumentų. Tyrimas neatliktas." Esą abu kapitonai aiškinasi įvykio pasekmes, mėgina nustatyti, kam pakenkta, ar laivai galės plaukti toliau.

Po tragedijos kapitonas paliko pasiaiškinimą

Kur kas sudėtingesnė situacija buvo Klaipėdos uoste 2008 metų balandžio 10 dieną, kai didysis laivas pražudė du vilkiko įgulos narius, o trečiasis tik per plauką liko gyvas. Mūsų uoste tada įvykiai klostėsi visiškai kitaip nei Suomijos įlankoje. Uosto vadovybė buvo suinteresuota kuo greičiau užglaistyti incidentą. Po tragiško įvykio lenkų krovininį laivą siekta skubiai pakrauti ir išleisti iš Klaipėdos uosto gavus tik raštišką lenkų laivo kapitono paaiškinimą.

Tačiau šiomis dienomis, kai Lenkijos informacijos kanalai pranešė, kad "Magdalena" Suomių įlankoje patyrė avariją, komentatoriai internete priminė ir tragišką įvykį Klaipėdoje.

Lenkai delsia atsakyti prokurorams

"Magdalena" priklauso lenkų laivybos bendrovei "ESL Chartering", kurios būstinė yra Šcecine. Laivo operatorius - šios kompanijos įmonė "Euroafrica Linie Zeglugowe S.p. z.o.o." Tačiau į gretimą valstybę vedantis teisinio bendradarbiavimo kelias, atrodo, yra ilgesnis negu į Maltą, kurios Valetos uoste "Magdalena" tik formaliai registruota.

Pasak Klaipėdos apylinkės prokurorės Kristinos Prialgauskienės, kuruojančios uosto policijos atliekamą ikiteisminį tyrimą, teisinės pagalbos į Maltą kreiptasi dėl turto arešto, į Lenkiją - dėl fizinio asmens (laivo "Magdalena" kapitono) ir juridinio asmens (laivo savininko) atsakomybės.

Su Malta susirašinėjama elektroniniais laiškais. Formalus atsakymas į vykdomąjį raštą užtruko dėl dokumento vertimo, jo tikimasi sulaukti artimiausiomis dienomis. Tačiau iš Lenkijos kol kas negauta nė žinios, ar įteiktas pranešimas apie įtarimus.

"Magdalenos" kapitonas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį (neatsargus gyvybės atėmimas) ir 188 straipsnio 2 dalį (pažeistos teisės aktų nustatytos specialios elgesio saugumo taisyklės). Prokurorė artimiausiomis savaitėmis tikisi sulaukti pranešimo iš Lenkijos ir kovą rengiasi šią bylą perduoti Klaipėdos apylinkės teismui.

Priminsime, kad gavusi Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) atlikto tyrimo išvadas nukentėjusi šalis - Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) - buvo pareiškusi protestą dėl neišsamaus atsakymo apie maksimalų "Magdalenos" judėjimo greitį ir kitas aplinkybes. Sudaryta KLASCO specialistų komisija nustatė, kad lyno paėmimo metu buvo viršytas uosto akvatorijoje leistinas 6 mazgų greitis. Ši medžiaga pagal Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateiktą KLASCO prašymą pernai kovą pridėta prie ikiteisminio tyrimo dokumentų, kurių pagrindu pareikšti įtarimai "Magdalenos" kapitonui ir savininkams.

Žmonės klysta

LSLA išvadose sakoma, kad vilkikas "Barta" iš laivo "Magdalena", šiam plaukiant 6 mazgų greičiu, turėjo paimti vilkimo lyną. "Barta" dešiniu bortu labai arti prisigretino prie aukštai virš vandens iškilusio gumbinio laivo priekio. Kai du vilkiko jūrininkai paėmė iš laivo "Magdalena" žemyn nuleistą vilkimo lyno kilpą ir uždėjo ją ant kablio, "Barta" padidino greitį norėdama atsitraukti. Tačiau dėl kontakto su krovininio laivo gumbiniu priekiu vilkikas staiga buvo apsuktas statmenai laivo judėjimo krypčiai ir galiausiai vertėsi per kairįjį bortą kyliu į viršų. Tuo metu denyje buvęs jūreivis-motoristas ir vairinėje "Bartą" valdęs pamainos kapitono padėjėjas nespėjo išsigelbėti. Jie abu atsidūrė po vilkiku ir žuvo. Po trijų dienų "Barta" buvo iškelta iš vandens ir nutempta remontuoti.

Nuo tada LSLA locmanams rekomenduoja reikalauti, kad didelių laivų švartavimo operacijos būtų atliekamos griežtai laikantis taisyklių.

Žuvus jūrininkams KLASCO patyrė moralinį sukrėtimą ir didelių materialinių nuostolių. Pasak bendrovės atstovų, baudžiamojoje byloje KLASCO yra pateikusi daugiau kaip 1,9 mln. litų civilinį ieškinį.

Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELKOM) 2008 metų ataskaitoje "Magdalenos" ir "Bartos" avarija priskirta prie "žmogiškojo faktoriaus" veiksnių įtakos. Per tuos metus iš 135 laivų eismo įvykių 63 kartus (47 proc.) pagrindinė nelaimių priežastis buvo įgulos sprendimai ar poelgiai. Ekstremalios sąlygos lėmė 18 proc. incidentų, techniniai gedimai - 13 procentų. Kiti veiksniai sudarė 7 proc., o nenustatyta įtaka 21 įvykio atveju.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"