TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laivai bus kaip ant delno

2011 01 29 0:00
Įdiegusi palydovinę laivų stebėjimo sistemą, Lietuva galės akyliau stebėti savo laivus ir greičiau nustatyti jūros teršėjus.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Nacionalinė laivų eismo stebėjimo sistema, kurią numatoma kurti, turėtų sujungti į tinklą visų žinybų skirtingais tikslais naudojamą informaciją. Tikimasi, kad tai sustiprins teritorinės jūros ekonominį saugumą.

Lietuvai priskirtoje jūros dalyje, kuri sudaro 6500 kvadratinių kilometrų, naftos tanklaivių ir prekybos laivų tranzitinis kelias nėra ilgas. Nors jis driekiasi gerokai toliau už teritorinės 12 jūrmylių ribos, laivų teršalai krantą pasiekia iš kitur, geografinių sienų nepaiso. Specialistai tvirtina, kad reta vandenų apžvalga iš oro yra silpniausia gamtosaugos vieta. Aplinkos apsaugos agentūros ar kariškių sraigtasparniai į dangų kyla tik geru oru, o laivai techninius vandenis tyčia išpila per rūką ar naktimis. Todėl bylos dėl jūros aplinkos teršimo Lietuvoje itin retos.

Stebės palydovas

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) iki 2013 metų sausio 1 dienos įpareigota sukurti, įdiegti ir pradėti tinkamai eksploatuoti Nacionalinę laivų eismo stebėsenos informacinę sistemą. Pasak įgaliotos institucijos vadovo Evaldo Zacharevičiaus, jau parengta ir atiduota ministerijai derinti paraiška finansuoti projektą Europos Sąjungos pinigais. Sistemai, kuri bus kuriama Suomijoje naudojamų elektroninių programų pavyzdžiu, prašoma 3 mln. litų. "Jei paraiška bus patvirtinta, galėsime pasistatyti savo modulį ir prijungti jį prie Europos jūrinio saugumo agentūros (angl. EMSA) sistemos. Internetu galėsime stebėti Lietuvos laivų padėtį pasaulyje, palydovo siunčiamos Baltijos jūros nuotraukos bus integruotos į vieną tinklą. Dabar atskiros mūsų tarnybos - karinės jūrų pajėgos, Pakrančių apsaugos tarnyba, uosto direkcija - turi savo stebėjimo sistemas, tačiau jas reikia koordinuoti. EMSA taip pat stebi laivybą, bet ta informacija nėra viešinama. Kai administruosime savo laivų eismo stebėsenos sistemą, galėsime dalytis informacija su kitomis tarnybomis", - kalbėjo LSLA direktorius.

E.Zacharevičiaus manymu, šis projektas reikalingas ne tik laivų eismo saugumui stiprinti, bet ir dėl ekologinių tikslų. Šiuo metu, gavus informaciją apie teršalų dėmę jūroje, susekti pažeidėjo Lietuvos vandenyse neįmanoma. Palydovinės nuotraukos, kas kelias valandas fiksuojančios laivus Baltijos jūroje, leis atsekti, kurie iš jų galėjo palikti naftos šleifą mūsų teritorijoje. Oro sąlygos beveik nedaro poveikio signalų vaizdo kokybei.

Teršia nuolat

Bendros laivų stebėjimo sistemos būtinybei pritaria ir Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Raimundas Šatkauskas. Pasak jo, laivų taršą jūroje nustatyti sudėtinga. "Palydovinės nuotraukos mums labai padėtų. Pernai liepos mėnesį buvome gavę žvejų informaciją, kad pastebėta naftos dėmė, bet pasirodė, jog tai dumbliai. Tačiau neatmetu galimybės, kad nafta Lietuvos teritorijoje išpilama neretai, nors kur kas dažniau mūsų pakrantę pasiekia iš kitur atplukdyti ar iš dugno pakilę seni teršalai. Kai dėmės pastebimos per 100 kilometrų nuo kranto, mums apie tai praneša stebėjimo sistemas turinčios užsienio tarnybos, bet plaukiantis laivas po kelių valandų jau būna toli", - aiškino R.Šatkauskas.

Jo žiniomis, pernai taršos atvejų iš laivų, plaukiančių per Lietuvos teritorinę jūrą, nebuvo nustatyta. Tačiau, kaip ir ankstesniais metais, gauta užsienio tarnybų prašymų paimti mėginius iš tanklaivių Klaipėdos uoste, mat įtarta, kad jie galėjo palikti dėmių kitų valstybių teritoriniuose vandenyse. Tokių prašymų kolegoms kituose uostuose Lietuvos pareigūnai taip pat yra siuntę, bet tai buvo prieš kelerius metus.

Didžiausią susirūpinimą aplinkosaugininkams kelia Būtingės terminalo plūduras. Jo teritorijoje, anot R.Šatkausko, nafta dėl trūkusios žarnos, nesandarios sklendės ar žmonių aplaidumo prapilama vieną du kartus per metus. Dažnai sąmoningumo esą trūksta ir Baltijos jūros žvejams. Laivų tarša priklauso nuo laivybos intensyvumo, o jis pastaraisiais metais Klaipėdos uoste mažėjo dėl pasikeitusių laivų parametrų. Į Klaipėdą atplaukiantys didieji laivai yra technologiškai modernesni ir nekelia tokio pavojaus kaip senasis prekybos laivynas.

LSLA pareigūnai sako, kad Lietuvoje taikomos baudos už jūros teršimą - simbolinės, palyginti su tomis, kokias sumoka Lietuvos laivų savininkai užsienyje. Tačiau R.Šatkauskas kalba priešingai. Jo manymu, užsienyje į baudą gali būti priskaičiuojama ir žala gamtai, o Lietuvoje šie dalykai atskirti. Už taršą prie Būtingės terminalo bendrovė "Mažeikių nafta" kartą yra sumokėjusi net 2,5 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"