TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laivai – svetimšalių jūrų organizmų nešiotojai

2013 12 21 6:00
Nuo kitų metų gegužės transatlantiniams laivams bus draudžiama išpilti balastinį vandenį Klaipėdos uoste. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Pasaulio jūrinės valstybės kiek įmanoma vilkina mokslininkų inicijuotų tarptautinių konvencijų aplinkos taršai mažinti įsigaliojimą, nes jų finansinė našta tenka nuo ekonomikos krizės dar neatsigavusiam laivybos verslui.

Tarptautinė jūrų organizacija (angl. – IMO) ) 2014 metais tikisi sulaukti pakankamo ratifikavimų skaičiaus, kad įsigaliotų dar 2004 metais priimta konvencija dėl laivų balastinio vandens ir nuosėdų kontrolės bei valdymo. Būtina, kad dokumentą pasirašytų ne mažiau kaip 30 valstybių, kurių laivynai sudarytų 35 proc. bendros laivų talpos. Tuomet jis būtų privalomas vykdyti po 12 mėnesių. Negalutiniais duomenimis, šiemet konvenciją ratifikavo 38 valstybės, atstovaujančios 30,88 proc. bendros pasaulinio laivyno talpos. Lietuva taip pat žengė žingsnį ratifikavimo link.

Gali nepriimti laivų

IMO duomenimis, laivai kasmet į jūras išleidžia nuo 3 iki 5 mlrd. tonų vandens. Vadinamosios Balastinio vandens konvencijos tikslas – apsaugoti jūras nuo žalos vandens organizmams, nes su laivų vandeniu, kaip rodo mokslininkų atlikti tyrimai, į naujas teritorijas atkeliauja invazinės rūšys. Jos esą naikina ar išstumia vietines žuvis, moliuskus ir kitus organizmus.

Manoma, kad prie nepageidautinų „atėjūnų“ galima priskirti prie Klaipėdos jūros vartų, Smiltynės pusėje, pieš daugiau kaip dešimtmetį apsigyvenusius grundalus – Juodosios jūros pakrančių žuvis. Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo Lino Kasparavičiaus teigimu, visos Europos Sąjungos (ES) šalys skatinamos kuo greičiau šį dokumentą ratifikuoti. Todėl šiemet Lietuvos aplinkos, susisiekimo ir sveikatos apsaugos ministrai patvirtino specialias priemones, skirtas laivų balastiniam vandeniui kontroliuoti. Jos įsigalios nuo 2014 metų gegužės 1 dienos. Kontrolę pavesta vykdyti LSLA, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui.

O tai reiškia, kad į Klaipėdos uostą iš kitų laivybos regionų plaukiantis laivas turės pasikeisti balastinį vandenį ne arčiau kaip 200 jūrmylių atstumu nuo artimiausio kranto vandenyse, kurių gylis ne mažesnis kaip 200 metrų. Taip pat numatytas reikalavimas pakeisti bent 95 proc. vandens tūrio. Jeigu į uostą plaukiantis laivas dėl tam tikrų priežasčių negalės pasikeisti balastinio vandens, jo kapitonas turės apie tai nedelsdamas informuoti uosto administraciją, kuri, pasitarusi su Klaipėdos aplinkosaugininkais, gali nuspręsti nepriimti laivo į uostą.

Šiuo metu Balastinio vandens konvenciją yra pasirašiusios 8 ES šalys, įskaitant šiemet nare tapusią Kroatiją, kuri dokumentą ratifikavo dar 2010 metais. Šį teisės aktą yra priėmusios ir dar 2 Europos valstybės: Albanija bei Šveicarija. Pastaroji kartu su Vokietija konvenciją pasirašė tik šiemet. Naujųjų Baltijos regiono ES narių šiame dešimtuke nėra.

Išlaidos verslui

Kaip kontroliuojančiosioms Lietuvos institucijoms reikės vykdyti ministerijų įpareigojimą ir siekti, kad į aplinką nebūtų neteisėtai išleidžiamas laivų balastinis vanduo, nėra visiškai aišku.

Konvencija taikoma transatlantiniams laivams. Tačiau, pasak L.Kasparavičiaus, Baltijos jūroje nėra vietų, kur transatlantiniai laivai galėtų pasikeisti balastinį vandenį. Tai padaryti jie turės kitur. Dėl dokumento jūrinės organizacijos ilgai ginčijosi, taip pat ir šiemet, ypač dėl grėsmės laivui. Išpylęs vandenį laivas tampa nestabilus, didelių problemų gali kilti į Šiaurės Europą konteinerius plukdantiems laivams.

Kita vertus, laivybą Baltijos ir Šiaurės jūrose užgula dviguba našta – nuo 2015 metų šiame regione įsigalios Europos Komisijos įtrauktos į privalomus vykdyti teisės aktus pataisos, apribojančios sieros emisiją dūmuose iki 0,1 procento. Šiuo metu laivų išmetamų dujų leistina sieros norma - 1 procentas.

Tiek vienas, tiek kitas sprendimas iš laivų savininkų reikalauja didelių išlaidų papildomai įrangai, o valymo technologijų diegimo bendrovėms žada nemenkas pajamas. Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 65-ojoje sesijoje šiemet gegužę buvo priimta padėtį kiek švelninanti rezoliucija, rekomenduojanti dėl balastinio vandens iškart nesiimti kriminalinių sankcijų ir pratęsti techninių priemonių įdiegimo terminus. Siūloma leisti plaukioti laivams be specialių vandens filtrų iki numatytos pirmosios planinės rekonstrukcijos.

Kaip taikyti Balastinio vandens konvenciją, dar kartą buvo tariamasi lapkričio 25–gruodžio 4 dienomis Londone vykusioje IMO asamblėjos 28-ojoje sesijoje, kuriai pirmininkavo LSLA atstovai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"