TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laivininkystei ieško gelbėjimo plausto

2015 04 11 6:00
Lietuvos jūrų laivininkystės laivai dažniau matomi Atlante ir Karibuose nei Klaipėdos uoste, nes dirba pasaulinėje rinkoje. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Vyriausybei atsisakius ketinimo nacionalinės laivyno įmonės gyvybingumą palaikyti finansiškai, 11 mln. eurų investuoti į akcinį kapitalą, jos likimas lieka paskolą suteikusio banko rankose.

Balandžio 17 dieną šaukiamas eilinis visuotinis akcinės bendrovės ,,Lietuvos jūrų laivininkystė” (LJL) akcininkų susirinkimas bus grynai formalus ir bendrovės ateities nepakeis.

Nuostolių klausimas smulkiesiems akcininkams atrodo beviltiškas, dalis jų ragina Vyriausybę įmonės neremti, o pagrindinei įmonės savininkei valstybei tenka gausybė rūpesčių.

Pasak bendrovės valdybos pirmininko susisiekimo viceministro Sauliaus Girdausko, šiuo metu esminis laimėjimas yra tas, kad pavyko susitarti su banku ir laivams įsigyti paimtos paskolos grąžinimą atidėti iki metų pabaigos, dalį pinigų atiduoti, kai bus parduotas dar vienas laivas.

Jo teigimu, pastaraisiais mėnesiais įmonės laivai dirba pelningai, todėl bus siekiama nuo 2009-ųjų sukauptus nuostolius perkelti ne tik šiuos, bet ir į 2016 metus, kai įmonė, tikimasi, sugebės pati kapstytis iš bėdos.

Nuostoliai nuvertino akcijas

Pagal 2014 metų finansinių ataskaitų rinkinį LJL turtas sudarė per 131 mln. litų (37,9 mln. eurų), nuosavas kapitalas – 60 mln. litų (17,3mln. eurų), grynasis metų nuostolis – 21,8 mln. litų (6,3 mln. eurų).

Audito ataskaitoje „KPMG Baltic“ nurodo, kad 2014 metais bendrovė patyrė 13 mln. litų (3,7 mln. eurų) nuostolių (2013 metais – 41 mln. litų (11,8 mln. eurų). Bendrovės įsipareigojimai už gautą paskolą gruodžio 31 dieną sudarė 45,9 mln. litų (13,3 mln. eurų), jų grąžinimo terminas – 2015 metų vasario 27 diena.

Audito išvados pasirašymo dieną bendrovė dar neturėjo oficialios sutarties dėl paskolos terminų pratęsimo, todėl auditoriai pažymėjo, jog bendrovės išgyvenimas priklauso nuo naujų banko nustatytų terminų ir gebėjimo uždirbti pakankamai pinigų iš pagrindinės veiklos bei gauti įplaukų pardavus laivus.

Gerėjančią LJL padėtį rodo mažėjantys nuostoliai. Antai vienai akcijai 2014 metais teko 13 lito centų nuostolių, o 2013 metais nuostoliai siekė 20 centų.

Paskolos grąžinamos iš lėšų, kurios gautos 2013 ir 2014 metais pardavus po vieną laivą. Skolos bankams užtikrintos įkeistais likusiais 7 laivais, iš kurių vieną numatoma parduoti šiemet.

Paskutinę 2014 metų dieną LJL turėjo 2035 akcininkus. Susisiekimo ministerija valdė 56,66 proc. akcijų, „DFDS Tor Line“ – 5,53 proc., visi kiti – mažiau nei po 5 procentus. Paskutinė prekybos biržoje kaina buvo pakilusi iki 2 lito centų už akciją, o mažiausia 2014 metų kaina siekė tik 1 centą.

Prieš 5 metus didžiausia kaina buvo 14 centų, mažiausia – 7 centai už akciją. Dėl tokio nuvertėjimo jų prekybos apyvarta pernai sulėtėjo iki 22 mln. vienetų, kai 2011 metais, stebint kosminiu greičiu didėjančius nuostolius, vieni skubėjo LJL akcijų atsikratyti, o kiti – pigiai supirkti, todėl apyvarta biržoje buvo išaugusi iki 48 mln. vienetų.

Maži atlyginimai

LJL laivai gali gabenti įvairių rūšių krovinius. Patys pelningiausi – iki 25 tūkst. tonų talpos laivai „Raguva“, „Deltuva“, Romuva“," Voruta“ ir „Venta“. Ne tik dėl tautinį savitumą skleidžiančių pavadinimų šią universalių laivų grupę bus bandoma išsaugoti.

Nors 2014 metais prognozuoto atsigavimo laivyboje neįvyko, nedidelis naujų šio tipo laivų statybos užsakymų kiekis ir senų pjaustymas į metalo laužą leidžia daryti prielaidą, kad esamų laivų paklausa kils. Tokią prognozę paremia ir šio segmento laivų ekonominis ciklas – 2009 metais prasidėjęs nuosmukis netrukus turi pereiti į augimo fazę.

Metinėje LJL ataskaitoje nurodoma, kad pardavus laivus mažinamas darbuotojų skaičius – 2014 metais, palyginti su ankstesniais, 3 etatais sumažinta administracija, joje - 25 darbuotojai, jūrininkų dirbo beveik 80-čia mažiau – 233.

Vidutinis metinis užmokestis padidėjo 3 proc., nors augo tik specialistams – laivavedžiams ir mechanikams.

Šiuo metu jūrininkų amžiaus vidurkis – 51 metai, todėl numatoma pritraukti jūrininkų iš Ukrainos. „Bendrovė susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, nes neturi galimybių padidinti jūrininkų darbo užmokesčio iki konkurencingo lygio. Nuoseklus atlyginimo didinimas, konkuruojant su „pigių“ vėliavų laivų savininkais, yra vienintelis būdas išlaikyti esamus darbuotojus“, - nurodė įmonės vadovai.

Kreditorius – baubas

Didžiausia grėsmė įmonės verslui šiuo metu slypi ne jūroje, o krante. Nors dėl ekologinių reikalavimų didėja laivų eksploatacijos išlaidos, laivybos keliuose klesti piratavimas, prekybą apsunkina tarptautiniai konfliktai, vyksta šalių prekybinis protekcionizmas, LJL metiniame pranešime tarp grėsmių įvardija priklausomybę nuo vieno kreditoriaus, kuris turi teisę reikalauti parduoti laivus, neatsižvelgdamas į bendrovės poreikius.

„Pardavus laivus pirma pasotinamas banko apetitas, o kas lieka – darbuotojams. Užgulusi finansinė našta neleidžia bendrovei gražiai plėtotis. Ji dirba pagal patvirtintą strateginį planą, pastaraisiais mėnesiais – pelningai, mažina nuostolius. Noriu padėkoti ir vadovui, kad suvaldo chaosą, o visam kolektyvui, ypač jūrininkams, už entuziazmą gelbstint įmonę“, - LŽ kalbėjo viceministras S. Girdauskas.

Paklaustas apie pastarąjį Vyriausybės pasitarimą, kai buvo atmestas Susisiekimo ministerijos pasiūlymas skirti 11 mln. eurų LJL įstatiniam kapitalui didinti, bet paremta Finansų ministerijos idėja įtraukti įmonę į transporto bendrovių koncerną, S. Girdauskas teigė, kad pagal užduotį buvo pristatyti keli LJL gelbėjimo variantai. Pasirinktas transporto holdingo modelis, svarstyta, kad jį galėtų sudaryti įmonės, kurioms tai daryti nedraudžia įstatymas, pavyzdžiui: „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas, kaip transporto sistemos dalis, Smiltynės perkėla.

Kaip įmonei išgyventi šiuos metus, kol bus kuriamas teisinis pagalbos plaustas, ministerija taip pat turi minčių. „Ieškosime paskolos refinansavimo galimybių, galbūt susitarsime su lietuvišku banku“, - sakė LJL valdybos pirmininkas.

KOMENTARAS

Ričardas SLAPŠYS, susisiekimo ministro patarėjas:

„LJL išgyvena sunkų periodą, šiuo metu krovinių vežimo laivais rinka smukusi iki dugno, tačiau bendrovė turi strateginį veiklos planą, kuriuo vadovaudamasi palengva kapstosi ir, reikia tikėtis, ateityje gali išbristi iš duobės. Žinoma, jei pavyks išspręsti skolų mokėjimą.

Susisiekimo ministerija Vyriausybei keletą kartų teikė siūlymus išleisti naują akcijų emisiją ir ją išperkant ta dalimi, kiek Vyriausybė valdo akcijų, padėti spręsti finansinius bendrovės rūpesčius, taip pat siūlė ir privatizuoti bendrovę, tačiau ministrų kabinetas pasirinko dar vieną iš siūlytų sprendimo būdų - kurti transporto įmonių grupę, į kurią būtų sutelktos transporto srities valstybės valdomos įmonės, tarp kurių ir LJL, ir tada įvertinti šios bendrovės ateities perspektyvas. Susisiekimo ministerija dabar turi tris mėnesius, per kuriuos parengs įmonių grupės formavimo modelio projektą. Tiesa, šiandien atsakyti, kokios įmonės, kokiu pagrindu ir pan. pateks į įmonių grupę, dar per anksti.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"