TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laivo vėliava - ant komercinio stiebo

2009 03 16 0:00
G.Kutka mano, kad Vyriausybė pagelbėtų laivynui be papildomų išlaidų, jei sutrumpintų užsienio specialistų įdarbinimo procedūrą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Lietuvos prekybos laivynas, pernai pajutęs smukusio dolerio, sumažėjusio laivų poreikio ir užmokesčio už krovinių gabenimą smūgius, įkrito į nuostolius ir šiuo metu mažindamas sąnaudas bando išsilaikyti ant vandens iki geresnių laikų.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA) duomenimis, Lietuva tarp 25 Europos Sąjungos valstybių pagal bendrą laivyno tonažą (BT) užima 0,18 proc. rinkos ir yra 16 vietoje. Jūros krantą turinčių šalių kategorijoje ji lenkia Latviją (0,12 proc.) ir Lenkiją (0,04 proc.), o nusileidžia Estijai (0,2 proc.). Lyderių tandemas - Graikija (20,1 proc.) ir Malta (19,6 proc.). Trečiąją vietą užima Kipras (10,8 proc.), žemiau nustūmęs Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Italijos laivynus (po 7 proc.). Iš žemyninių šalių laivynus dar turi Liuksemburgas (0,35 proc.), Slovakija (0,13 proc.) ir Austrija (0,01 proc.), o Čekija ir Vengrija nėra jūrinės valstybės.

Slovėnijos situacija dar kitokia - trumpame pajūrio ruože yra net trys maži uostai, tačiau nuo buvusios Jugoslavijos atskilęs regionas savo laivyno neturi.

Šalies pasididžiavimas.

Lietuvos laivų tonažas pastaruoju metu nekrenta taip ryškiai kaip anksčiau, kai seni laivai buvo išparduodami ar supjaustomi (žvejybiniai) į metalo laužą. Teoriškai mūsų valstybė galėtų pakilti

iki Estijos lygio. Tačiau šiuo metu net tokiai galimybei nėra daug prielaidų, nes įmonės neišsikapsto iš nuostolių ir siekia darbu aprūpinti jau turimus laivus.

Per praėjusius metus iš Lietuvos laivų registro išbraukti 25 laivai, įregistruota 15. Šių metų kovo 1 dieną Lietuva turėjo 150 laivų, kurie priklausė 64 savininkams. Prekybiniame laivyne dabar yra 65 laivai, daugiau kaip pusė jų - trijų bendrovių nuosavybė.

Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) direktorius Evaldas Zacharevičius teigia, jog laivų mažėjimo tendencija išlieka, bet grėsmės, kad nacionalinė vėliava visai išnyks, nėra, nes registre atsiranda ir naujų pavadinimų.

2008 metais valstybės kontroliuojama bendrovė Lietuvos jūrų laivininkystė (LJL) pardavė senus sausakrūvius laivus "Kapitonas Stulpinas", "Kapitonas Serafinas" ir įsigijo motorlaivį "Venta". "Limarko" laivininkystės kompanija (LLK) įsigijo motorlaivius "Tokata" ir "Cassiopea". Bendrovė "DFDS Lisco" pardavė 4 trampinius laivus Graikijos kompanijai, nes jie neatitiko verslo strategijos koncentruotis į jūrų keltų ir konteinerių laivybą. Tačiau šių metų sausį "DFDS Lisco" Lietuvoje įregistravo ro-ro keltą "Tor Bosnia" ir krovininį laivą "Tor Finlandia". Jie plaukioja tarp Roterdamo (Olandija) ir Imingemo (JK).

Pasak LLSA direktoriaus Gintauto Kutkos, bendrasis prekybos laivyno tonažas prieš metus buvo 408,904 tūkst. tonų, dabar - 11 tūkst. tonų mažesnis. "Padėtis nuolat keičiasi. Pamenu, kaip "DFDS Lisco" vadovas po rinkimų į Seimą kalbėjo, kad jei situacija dėl mokesčių nepablogės, laivus registruos Lietuvos registre. Ji nepablogėjo, bet ir nepagerėjo. Smagu, kai Lietuvos vėliava plečia uostų geografiją. Matyt, danai įvertino tai, kad Klaipėdoje dar galima rinktis kadrų, nors įgulų formavimas dėl mechanikų trūkumo ir dabar yra tikras galvos skausmas", - pažymėjo G.Kutka.

Vėliava susieta su įgula

Iki šiol niekas nekaupia duomenų, kiek savininkų įregistravę laivus kitose valstybėse, tačiau, G.Kutkos manymu, prekybiniame laivyne tai nėra masinis reiškinys. O pasirinkimą, kad laivas registruojamas, pavyzdžiui, Maltoje ar "patogių vėliavų" šalyse, tokiose kaip Kipras, nulemia ne tik mokesčių lengvatos, bet ir greitesni formalumai ar įgulų formavimas.

Laive, plaukiojančiame su Lietuvos vėliava, du trečdalius įgulos privalo sudaryti šalies piliečiai, trečdalis gali būti svetimšaliai. Bet dažniausiai tokių yra mažuma. Pasisamdyti užsienietį dėl biurokratinių terminų praktiškai neįmanoma, nes kol gaunamas leidimas

iš teritorinės, paskui - iš respublikinės Darbo biržos, praeina trys mėnesiai. O darbas nelaukia.

Jūrinius dokumentus išduodanti LSLA ir laivų savininkai sako, kad į sektorių vis daugiau grįžta žmonių, netekusių darbo kranto įmonėse. G.Kutkos teigimu, daug jūrininkų nebeplaukiojo, kai krante buvo galima užsidirbti tiek pat, kiek jūroje. Prekybiniame laivyne dirbančių žmonių skaičius nesikeičia - sudaro apie 2,5 tūkstančio. Kiek iš viso jūrininkų plaukioja, o kiek yra pensijoje ar net mirusių, niekas nežino. Nors pagal išduotų jūrinių dokumentų kiekį

Lietuvoje turėtų būti apie 18 tūkst. jūrininkų, realiai dirbančių gali būti mažiau nei pusė. Jų skaičių bus mėginama nustatyti artimiausiais metais keičiant jūrinius dokumentus.

Patyrė nuostolių

Dėl ekonominės padėties rimtumo LLSA šiemet nusprendė aktyviai nekelti Vyriausybei itin svarbių mokestinių klausimų, nors asociacijos įmonių 2008-ųjų rezultatai ir 2009 metų verslo prognozės labai prastos.

Per Vilniaus vertybinių popierių biržą pranešta, kad valstybės kontroliuojama LJL patyrė per 19 mln. litų grynų nuostolių. Bendrovės skolos už nupirktus laivus viršija 80 mln. litų. 14 krovininių laivų metų pabaigoje turėjusi LJL bankui yra įkeitusi aštuonis, vertus daugiau kaip 192 mln. litų. Įmonės verslas - laivų nuoma, o sausakrūvių laivų nuomos kainos rinkoje nuo liepos iki šių metų sausio krito kone perpus, iki 4-5 tūkst. JAV dolerių už parą. Per ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį LJL atliko turto įvertinimą - laivai buvo nuvertinti 24,521 mln. litų.

"Bendrovės finansinė padėtis 2009 metais blogės, tačiau preliminari prognozė rodo, kad piniginių lėšų skolinimosi nebus, kredito grąžinimas vyks pagal nustatytus grafikus, už darbą bus mokama laiku", - finansinėje ataskaitoje teigė LJL vadovas Vytautas Vismantas.

17 laivų šaldytuvų turinti LLK pernai patyrė daugiau kaip 12 mln. litų neaudituotų nuostolių. Pasak bendrovės pranešimo, didžiausią neigiamą įtaką rezultatams turėjo pasikeitęs JAV dolerio kursas (-8 mln. litų), didelės degalų kainos ir dėl pasaulio ekonomikos nuosmukio sumažėjusi jūrinio gabenimo paslaugų paklausa.

2007 metais abi krovininės laivybos įmonės dirbo pelningai. Pirmoji buvo gavusi 30 mln. litų (daugiausia už parduotus laivus), antroji - 21 mln. litų pelno.

"DFDS Lisco" dar nepaskelbė savo rezultatų, tačiau pelną, pasak G.Kutkos, jeigu jo bus, sudarys lėšos už parduotus laivus, o ne iš pagrindinės veiklos - krovinių ir keleivių plukdymo jūrų keltais.

Atsakydamas į LŽ klausimus apie 6 keltų operatorės "DFDS Lisco" situaciją ir planus bendrovės atstovas Vaidas Klumbys teigė, kad kol kas kompanija neatsisako planų "įdarbinti" statomą naują keltą linija Klaipėda-Kylis. Tai planuojama padaryti gegužės antrąją pusę. Pasak jo, keleivių srautai į Kylį ir Karlshamną, palyginti su pirmais praėjusių metų mėnesiais, beveik nepakito. Krovinių srautas, imant abi linijas kartu, sumažėjo maždaug 28 procentais.

Keisti Klaipėdos linijų keltų grafikų kol kas nenumatoma. Linija Baltijskas (Rusijos Kaliningrado sritis) - Zasnicas (Vokietija) keltas "Vilnius" iki kovo 1 dienos plaukdavo 2 kartus per savaitę. Kadangi apkrovimas buvo nepatenkinamas, dabar "Vilnius" plaukia kartą per savaitę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"