TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laivų agentams – įstatymo prievolės

2014 11 21 6:00
Laivų agentams norima užkrauti dalį laivo savininko atsakomybės. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Laivų agentų paslaugas teikiančioms kompanijoms dėl konkurencijos pažeidimų baudomis nuleidus kraują pasigirdo liberalių pasiūlymų šią sritį atverti fiziniams asmenims, tačiau sugriežtinti verslo atsakomybę.

Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl ūkio subjektus reguliuojančių bendrųjų taisyklių perkėlimo iš taikomųjų dokumentų į įstatymus šiuo metu rengiamasi keisti Prekybinės laivybos įstatymą. Ūkio ministerija siekia sukurti sąlygas laivų agentų veikla užsiimti fiziniams asmenims. Tai būtų išskirtinis atvejis visame jūriniame ūkyje, kur nuostolių rizika reikalauja iš įmonių nemenko finansinio kapitalo.

Reikia garantijų

Prekybinės laivybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo 42 straipsniu įstatymo projektas numato, kad nauja redakcija įsigaliotų nuo 2015 metų gegužės 1 dienos. Paskutinę dokumento redakciją teikdama svarstyti Susisiekimo ministerija nesutinka su Ūkio ministerijos siūlymu licencijas išduoti ir fiziniams asmenims.

Ūkio ministerija vertino, kad dabar galiojančios ministro patvirtintos taisyklės sudarė sąlygas laivo agento funkcijas vykdyti tik įmonėms, todėl siūlė nustatyti, kad tokias funkcijas galėtų vykdyti ir fiziniai asmenys, atitinkantys keliamus reikalavimus. Tačiau Susisiekimo ministerija atsižvelgė tik į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono ir iš laivų savininkų gautas pastabas.

Aiškinamajame rašte projekto rengėjai nurodo, kad, suteikus teisę fiziniams asmenims vykdyti tokią veiklą ir įteisinus deklaratyvų laivų agentų atestavimo reglamentavimo modelį, būtų neužtikrinamos garantijos ir atsakomybė. Taip pat būtų daroma neigiama įtaka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto patikimumui. Be to, tai sukurtų precedentą nemokėti rinkliavų dėl laivo agento nemokumo. Todėl Vyriausybei teikiamas tvirtinti griežto modelio, galiojančio ir dabar, nuostatų projektas.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka mano, kad Ūkio ministerijos noras laisvinti verslo aplinką yra teoriškai suprantamas, bet laivybos sektoriuje netaikomas ir neįgyvendinamas. „Mes šiai projekto nuostatai prieštaravome, nes niekur kitur nėra tokios praktikos, ir neradome atsakymo, kaip laivų paslaugas teiktų fizinis vienetas. Aš manau, kad įstatymo sąvoka „fizinis asmuo“ būtų hipotetinė, tik formalumas, nes nė vienas mąstantis žmogus nesiims verslo, už kurio nuostolius tektų atsakyti asmeniniu turtu. Laivo agentas uostui privalo pateikti 200 tūkst. litų garantiją arba sumokėti avansu už paslaugą. Būna nemažai rizikų, kai laivo savininkas neatsiskaito“, - apie projekte siūlytą naujovę kalbėjo G. Kutka.

Laivų agentai, neįtraukti į vasarą prasidėjusį dokumento derinimo procesą, įžvelgia naują jų verslo apsunkinimą. „Mes ką tik gavome projektą ir pradėję jį nagrinėti pastebėjome siūlymą uždėti prievolę, kad laivų agentai solidariai su uosto direkcija atsakytų už laivo savininko skolą tuo atveju, kai agentavimo santykiai nutraukiami. Tai neteisinga, nes uostas iš laivo gauna 250 tūkst. litų pajamų, o agentas – maždaug 5 tūkst. litų. Todėl teiksime savo pastabas“, - kalbėjo Lietuvos laivų maklerių ir agentų asociacijos (LLMAA) vadovas Vytautas Šileika.

Pastaruoju metu atvejų, kai laivų savininkai, užsienio kompanijos, remontuojamus laivus palieka likimo valiai, pasitaiko vos vienas kitas. Tuomet iš tiesų atgauti pinigus be galo sudėtinga, tai įmanoma tik nusavinus turtą ir pardavus laivą. Agentą įpareigojus atlyginti uostui pusę laivo savininko skolos, jis nukentėtų dvigubai.

Agentus suskaidė

Tarptautinis jūrinis verslas dažnai sunkiai prisiderina prie nacionalinių teisės normų. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šiemet balandį išnagrinėjęs masinį laivų agentų skundą dėl Konkurencijos tarybos dar 2011 metų gruodį skirtų baudų už LLMAA narių kartelinį susitarimą, į argumentą, kad kainas diktuoja klientai – laivų savininkai bei operatoriai, todėl tokioje rinkoje bet kokio susitarimo dėl kainos fiksavimo įgyvendinimas nebuvo įmanomas, net nekreipė dėmesio.

Už draudžiamą susitarimą, panašias paslaugų kainas, Konkurencijos taryba 32 laivų agentavimo bendrovėms skyrė baudas, kurių bendra suma sudarė beveik 12 mln. litų - nuo 1,8 mln. iki 800 litų. Nė viena šio fakto nepripažino, o asociacija neigė buvusi kartelio organizatorė, rekomendavusi laikytis vieno tarifo. Nors po dvejus metus trukusių teismų įmonėms pavyko sumažinti baudas 5-30 proc., ne vienai bendrovei sankcijos tapo nepakeliama našta. Iš jų dviem vykdomos bankroto procedūros, o kitų likimas paaiškės pasibaigus šiems metams, kai reikės atsiskaityti su valstybe galutinai. V. Šileikos žiniomis, pačios didžiausios baudos iki šiol nėra sumokėtos.

Konkurencijos tarybai dar nebaigus savo tyrimo, asociacija pradėjo byrėti, įmonės atsisakė narystės. „Jos ne tam stojo į asociaciją, kad mokėtų baudas. Konkurencijos taryba siekė pasižymėti, suskaidė šį verslą. Jau nebereikia stiprinti konkurencijos tarp agentų fiziniais asmenimis, įmonių ir taip yra per daug. Liko gal tik 15 rimtesnių, kitos – vargingos bitės, - sakė G. Kutka. - Per visą tą tyrimo ir bylinėjimosi laiką iš 42 narių asociacijoje liko 10, praktiškai jos veikla paralyžiuota“.

Asociacijai priklausiusios užsienio kapitalo kompanijos Konkurencijos tarybos sankcijų išvengė. Tokia nelygybė šių pozicijas sustiprino, o vietinio kapitalo įmonėms gerokai pakenkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"