TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laivų gamyklą sergsti aukščiausias lygis

2008 11 06 0:00
Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika į laivų parodą nuvežęs "WindLift1" maketą sulaukė neregėto susidomėjimo unikaliu projektu.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Didelę grupę įmonių vienijanti Vakarų laivų gamykla (VLG) Klaipėdoje ne tik laukia rekordinių šių metų finansinių rezultatų, bet ir prognozuoja ekonomiškai gana stiprius ateinančius metus, o tai išties retas atvejis šalies ūkyje.

VLG generalinis direktorius Arnoldas Šileika neatmeta galimybės, kad sumažėjus klientų mokumui 2009 metai bus blogesni nei šie, viršiję lūkesčius. Bendrovės gamybos užsakymų portfelis prikimštas sutarčių, o kai kurie projektai pagal patvirtintus grafikus turėtų tęstis 2010 metais. Tikimasi, kad iki to laiko bus sustabdytas pasaulinės ekonomikos nuosmukis, jūrų prekyba gyvuos, todėl laivų remontas ir statyba turi šansų duobės išvengti.

"Porą metų laivų sektoriuje vyko tarsi šventė - negalėjome skųstis. Kai kur net atsidarė anksčiau uždarytos įmonės. Dabartinė situacija verčia suveržti diržus, mažinti sąnaudas. Krizė šiek tiek koreguos ir mūsų užsakymus, ir finansinius planus. Nuo bankų finansavimo galimybių priklausys, ar sektorius žengs į priekį. Atsiras didžiulis darbo jėgos perteklius", - įžvelgia pavojus A.Šileika.

Šiemet VLG planuoja pasiekti 400 mln. litų apyvartą, daug didesnę nei 2007 metais, kai buvo uždirbta 226 mln. litų. Nors VLG jungia daugiau kaip dvi dešimtis siauros specializacijos įmonių, pagrindinės pajamos gaunamos iš laivų statybos ir remonto verslo, kur net naujausių technologijų rezultatas priklauso nuo sunkaus fizinio darbo. Laivininkus iš kitų bendrovių išskiria didžiulė socialinė atsakomybė - pagal tradiciją VLG išlaiko 1500 darbo vietų - daugiausia nei kas kitas Klaipėdoje - ir aprūpina darbu dar 2000 subrangovinių organizacijų darbuotojų iš dešimties šalių, tarp jų 50, atvykusių iš Kinijos.

VLG - viena iš nedaugelio įmonių, negalinti išsiversti be užsieniečių, laivų suvirintojų ir korpusininkų, nes lietuviams toks darbas atrodo nepatrauklus, kad ir koks uždarbis būtų. VLG optimistinė perspektyva paremta rinkoje atrasta jūrinės statybos niša - plaukiojančių įrenginių paklausa. Vakarų Europoje kilusi vėjo energetikos mada, skatinanti šalis žengti į jūrą, į šią sritį įtraukė unikalias technologijas taikyti pasirengusią VLG.

"Neseniai laivų parodoje Hamburge Vokietijoje prie mūsų statomo specializuoto laivo "WindLift" maketo stovėjo eilės norinčių jį pamatyti žmonių. Antrą tokį įrenginį vokiečiai buvo užsakę statyti Graikijoje, bet nepatenkinti rangovų darbu užsakymą atšaukė, ieško naujos įmonės. Dar du vėjo jėgainių statybos įrenginiai statomi Pietų Korėjoje", - sėkmingu rinkos užkariavimo etapu didžiuojasi A.Šileika.

VLG antrinė įmonė Vakarų laivų statykla sutartį dėl unikalaus laivo statybos su Vokietijos kompanija "BARD Engineering GmbH" pasirašė prieš pusantrų metų. Jį atiduoti užsakovui VLG planuoja 2009 metų kovą. Tai didžiausias darbas per visą įmonės istoriją. Projekto vertė siekia per 150 mln. litų. Šiaurės jūroje naudoti skirtame laive, kuriame dirbs 50 žmonių personalas, bus sumontuotos įvairios vėjo jėgainių parkui reikalingos elektronikos, hidraulinės, navigacinės ir kitos sistemos, įrengti degalų rezervuarai, sraigtasparnių aikštelė, kranai. Iš viso bus sunaudota apie 4900 t plieno.

Tai pačiai kompanijai VLG stato ir vėjo jėgainių parko transformatorinę platformą, iš kurios elektra kabeliais bus tiekiama į krantą. "Vokiečių skaičiavimu, statyti ir prižiūrėti vėjo jėgaines jūroje kainuoja brangiau nei sausumoje, bet atmetus kranto žemės visai įrangai kainą - energijos gavybos išlaidos yra mažesnės", - apie vokišką racionalumą sakė A.Šileika.

Ne vieną laivą VLG yra pastačiusi ir naftos sektoriui. Neseniai užbaigė Šiaurės jūros naftos siurbimo zonoje dirbantį laivą "Ersai3", vadinamąją plaukiojančią įstaigą, kurioje žmonės turi tokias pat sąlygas kaip kranto biure.

Šiemet laivų statykla pradėjo statyti 3 keltus Estijos Saaremos laivybos kompanijai, gruodį baigs statyti ledo klasės keltą Alandų Salų vyriausybei. Netrukus VLG pradės dar vieną pažangos etapą - 2009 metais pirmą kartą imsis statyti sausakrūvį laivą su apdaila Švedijos kompanijai. Iki šiol klaipėdiečiai "iki rakto" statė norvegams tik nedidelius keleivinius ir automobilinius keltus, specializuotus laivus ir buksyrus, o didesniems laivams virindavo korpusų blokus, sekcijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"