TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laivų nuosavybė – pilkojoje teisės zonoje

2016 01 15 6:05
„Jūros vilkas“ kartu su dar dviem Lietuvos bendrovės „Arctic fishing“ laivais „Karalius“ ir „Žalgiris“ vėl pateko į istoriją, kuri vadinama neįtikėtina. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Baigiamas pamiršti Europos Komisijos ir Rusijos konfliktas dėl laivo su Lietuvos vėliava žvejybos Barenco jūroje praskleidė tik mažą plyšelį šešėlyje skendinčio pelningo krabų verslo, į kurį įtrauktas mūsų šalies vardas.

Politinėmis notomis iš Rusijos vaduotas laivas „Jūros vilkas“ kartu su dar dviem Lietuvos bendrovės „Arctic fishing“ laivais „Karalius“ ir „Žalgiris“ vėl pateko į istoriją, kuri vadinama neįtikėtina. Dėl itin reto praktikoje atvejo sunku nustatyti, ar laivų nuosavybės byla teisminga Lietuvoje.

Kauno apygardos teismas, į kurį pagal atsakovo registravimo vietą kreipėsi ankstesni laivų savininkai, Rusijos Tolimųjų Rytų kompanijos „Bering“ ir „Čatka“, atsisakė priimti ieškinį atsakovei „Arctic fishing“ dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo. Pagal Civilinį kodeksą jūrų laivai laikytini nekilnojamaisiais daiktais, ginčo objektų registracijos uostas yra Klaipėda, todėl byla esą turi būti nagrinėjama Lietuvos uostamiestyje.

Ieškinį priėmęs Klaipėdos apygardos teismas, pritaikęs laivams teisines apsaugos priemones, draudžiančias parduoti, perleisti ar supjaustyti į metalo laužą, bet neribojančias veiklos, parengiamajame posėdyje sausio 13 dieną paskelbė nutartį, kad sprendimą dėl bylos nagrinėjimo turi priimti aukštesnė instancija – Lietuvos apeliacinis teismas.

Įtaria kriminalinę schemą

Nors retas lietuvis yra ragavęs krabų, o dažnas – niekada gyvenime tokio gyvio nematęs, jų žvejybos atgarsiai pasiekė ir Lietuvą. Kad ir kieno jurisdikcijai rusų ieškinys priklausytų ir būtų nagrinėjamas, nieko bendra su Lietuva iki 2014 metų pradžios neturėję trys žvejybiniai laivai jau pakankamai sumaišties sukėlė. Mūsų šalis turi tik 10–15 vandenynuose žvejojančių laivų, todėl kiekvienas konfliktas daro įtaką jūriniam valstybės prestižui.

Rusijos bendrovės nori įrodyti esančios teisėtos savininkės žvejybinių laivų, kurie anksčiau buvo registruoti Kamčiatkos Petropavlovsko uoste „Sajany“, Bristol“ ir „Kapitan Basov“ vardais, esą apgautos ilgamečio įmonės verslo vadybininko, Amerikos pilietybę įgijusio Aleksandro Jurijaus Silagino. Ieškovai tvirtina, kad 2013 metų gruodį laivus neva per apgaulę perrašęs savo įmonei Amerikoje šis asmuo netrukus įsigijo nuo 2010 metų Lietuvoje veikusios įmonės „Arctic fishing“ akcijas. Tokiu būdu, kaip įtariama, A. J. Silaginas kartu su lietuviais galbūt sukūrė nusikalstamą laivų užvaldymo schemą. Rusų įmonės, kaip teigiama ieškinyje, nesudarė sandorių nei su A. J. Silaginu, nei su „Arctic fishing“. Vos tik išregistruoti iš Petropavlovsko uosto Kamčiatkoje laivai iškart buvo įrašyti į Lietuvos jūrų laivų registrą.

Papildant ieškinį teismo buvo prašoma įtraukti A. J. Silaginą atsakovu. Taip pat prašyta išieškoti iš „Arctic fishing“ 9 mln. eurų kompensaciją už negautas pajamas iš krabų žvejybos 2014–2015 metais. Pasak rusų atstovo advokato Mindaugo Kukaičio, įrodymas, kad ieškovas atskleidžia visas verslo kortas, esąs kreipimasis į Lietuvos generalinę prokuratūrą atlikti tyrimą dėl parašų klastojimo ir neteisėto laivų užvaldymo. Jeigu mūsų teismai nesiimtų nagrinėti ieškinio, o bylą tektų spręsti Rusijoje, su Lietuva ir Amerika vyktų ilgi susirašinėjimai diplomatiniais kanalais.

„Arctic fishing“ atstovaujantis advokatas Vytautas Ramanauskas į teismo pasiūlymą ginčą spręsti taikiai atsakė, kad tai neįmanoma, kol ieškovas neįrodęs teisės į laivus. Atsakovas prašo teismo ieškinį atmesti, ginčą palikti aiškintis Rusijos arbitražui, kaip nurodyta laivų pardavimo sutartyje. Tačiau M. Kukaitis tvirtina, kad jei ginčijamas sutarčių tikrumas, sąlyga, kur spręsti ginčus, yra niekinė, o laivų registracijos faktas nulemia sprendimų vietą.

Laikoma neskaidria veikla

Nelegalus krabų žvejybos verslas Tolimuosiuose Rytuose, Rusijos vyriausybės šaltinių teigimu, siekia 700 tūkst. JAV dolerių per metus ir bene labiausiai kriminalizuotas iš visų gamtos išteklių naudojimo sričių.

Sprendžiant iš advokato M. Kukaičio žodžių, rusų bendrovės į pinkles pakliuvo netekusios žvejybos kvotų. Apie tai sužinojusios 2014 metų išvakarėse jos ieškojo būdo, kaip įdarbinti laivus. Pasitikėta patyrusiu vadybininku, kuris žadėjo surasti galimybę žvejoti Norvegijos vandenyse. Tąkart esą nepasirašyta jokių laivų perdavimo aktų ir jokių laivų pardavimo sandorių. Vadybininkas ataskaitas apie laivų žvejybą siuntęs įmonei „Bering“, kaip įprastai, iki 2014 metų vasaros, kol pagal jūrininkų ieškinius laivus pradėta areštuoti. Jūrininkams kreipusis į Tarptautinę darbo organizaciją paaiškėjo, kad žmonės buvo kvailinami, jiems patarta neišmokėtų atlyginimų ieškoti Amerikoje iš laivų savininko A. J. Silagino. Sužinojusius apie Lietuvoje įregistruotus laivus jų savininką, „Bering“ ir „Čatka“ direktorių, A. S. Silaginas atkalbinėjo vykti į Klaipėdą, gąsdindamas neva lietuvių priešiškumu rusams ir tariamai kone karo su Rusija padėtimi.

Advokato pasakojimą apie keistą laivų perėjimo į naujas rankas istoriją papildo LŽ internete rasta informacija laivų nuotraukų svetainėje shipspoting.com. Prie 2015 metų lapkritį įkeltos „Žalgirio“ nuotraukos nurodyta, jog laivo savininkas ir operatorius yra Rusijos įmonė „Bering“, nors vėliava – Lietuvos. Prie laivo „Jūros vilkas“ nuotraukos su neuždažytu pavadinimu „Sajany“, priklausiusios įmonei „Čatka“, darytos 2014 metų kovą, pažymėta, kad „laivas parduodamas“. Toks pat prierašas ir prie laivo „Karalius“ nuotraukos, įkeltos 2014 metų balandžio 10 dieną. Tuo metu laivus jau valdė lietuvių „Arctic fishing“.

Samdo rusus

2014 metų rugsėjį Rusijos pasieniečių sulaikytas „Jūros vilkas“, įsikišus Europos Komisijai, atsipirko lengvai – neva apsirikęs dėl žvejybos rajono kapitonas sumokėjo 59 tūkst. eurų baudą ir laivui buvo leista išplaukti.

Į situaciją Lietuvos institucijoms labiau įnikus, Klaipėdos apylinkės teismas bendrovės „Arctic fishing“ direktorių Giedrių Gruzdį 2015 metų kovą nubaudė 25 tūkst. eurų bauda už laive „Jūros vilkas“ nelegaliai įdarbintus 27 Rusijos ir du Lietuvos piliečius, o 22,5 eurų bauda – už laive „Karalius“ nelegaliai dirbusius du Lietuvos ir 24 Rusijos piliečius. Bendrovė teisinosi, kad Lietuvoje nėra krabų gaudymo specialistų.

Informacija apie laivo „Karalius“ įgulos sudėtį ir „Sodrai“ nemokamus mokesčius Lietuvą pasiekė 2014-ųjų vasarą iš Olandijos laivų inspektorių. Nesėkmės šį laivą persekiojo ir toliau – 2014 metų lapkričio 5 dieną Arkties vandenyne, netoli Murmansko, laive dingo Rusijos pilietis kapitono padėjėjas. Susisiekimo ministerijos incidento tyrimo ataskaitoje, parengtoje 2015 metų vasario 24 dieną, daroma išvada, kad jūrininkas iššoko už borto dėl asmeninių priežasčių „paties žmogaus sprendimu“. Tačiau jūrininko šeima nelinkusi tikėti tokia išvada ir bylinėjasi su „Arctic fishing“ dėl žalos atlyginimo.

Registrų centro duomenimis, „Arctic fishing“ yra „trejus ar daugiau metų finansinių ataskaitų piktybiškai neteikianti įmonė“. Pagal mokesčius „Sodrai“ ji šiuo metu turi 18 darbuotojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"