TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laivų pritrauks nuolaidomis

2010 01 11 0:00
Pernai Europos kruizinės laivybos parodoje išryškėjo, kad per artimiausius penkerius metus gali nelikti trumpesnių negu 200 metrų kruizinių laivų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Mažėjant regione laivybos linijų uostuose vis labiau vertinami atsitiktiniai kroviniai ir pavienių ro-ro keltų ar konteinerinių laivų įplaukimas. Konkurencija dėl jų skatina mažinti laivų rinkliavas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) laukia, kol Vyriausybė priims nutarimą, leidžiantį susisiekimo ministrui pakeisti Laivų rinkliavų taisykles. Dokumentų projektai, pasak uosto administracijos, šiomis dienomis derinami ministerijose. Jeigu Susisiekimo ministerija, sekdama kitų valstybių pavyzdžiu, lanksčiau taikytų rinkliavų nuolaidas, manoma, kad Klaipėdos uostas šiemet sulauktų daugiau trampinių (neplaukiojančių linijomis) keltų ir konteinerinių laivų.

Tikimasi, jog laivybos pakilimo nauda visam transporto verslui, ne tik uosto ekonomikai, išryškėtų antrąjį šių metų pusmetį. O įprastinė KVJUD laivų rinkliavų suma (apie 120 mln. litų), kaip rodo 2008 metais pradėtų taikyti mokesčių nuolaidų kruiziniams laivams pavyzdys, dėl to per daug nenukentėtų.

Linijose - pagausėjimas

Bendrovė "DFDS Lisco" savo interneto svetainėje pranešė, kad nuo sausio 1 dienos laikinai stabdo kelto "Vilnius" maršrutą Baltijskas-Zasnicas. Antru "Vilniaus" reisu į Vokietiją nuo šiol bus papildyta Klaipėdos linija. Vienintelis geležinkelio vagonų denį išsaugojęs sovietinės "Mukrano" epochos keltas "Vilnius" iš Klaipėdos į Zasnicą dabar plaukia ketvirtadieniais ir sekmadieniais.

Jūrų perkėlos terminalo viršininko Vaclovo Grigalausko manymu, turėtų padaugėti ne tik geležinkelio vagonų ir krovininių automašinų, bet ir keleivių. Kelto "Vilnius" kajutėse yra 120 vietų, o ši linija - trumpiausias jūros kelias į Vokietiją. Kelionė trunka tik 18 valandų. Kita priežastis, galinti sudominti keleivius plaukti į Zasnicą, - kelionių agentūros siūloma gana nebrangi ir įdomi savaitė poilsio Riugeno salos kurortuose, kuriuose siūlomos aukšto lygio grožio procedūros.

KVJUD rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo žiniomis, Liepojos uoste neišsilaiko konkurenciją Klaipėdai sukėlusi Vokietijos linija. Todėl tikimasi, kad į Klaipėdą turėtų sugrįžti tie Lietuvos kroviniai, kurie buvo plukdomi keltu iš Liepojos.

Toks numatomas natūralus "DFDS Lisco" veiklos pagyvėjimas KVJUD skatina daugiau dėmesio skirti ne šios kompanijos prašymui sumažinti rinkliavas ro-pax linijiniams keltams (mišriems), bet ro-ro (krovininių) keltų operatoriams ir konteinerių terminalui, siekiančiam pritraukti Baltarusijos krovinius.

"Dabar ro-ro laivyba diskriminuojama, nes ro-pax keltų rinkliavoms nustatytas 2 kartus mažesnis tarifas, o jų veiklos perspektyva ne tokia plati kaip trampinių laivų", - mano A.Drungilas.

Skatins trampinę laivybą

Uostų konkurencija dėl trampinių laivų kur kas stipresnė nei vienu metu suklestėjusios ir 2009 metais žlugusios keltų linijų varžybos. Pastarajame verslo segmente dėl ekonominio laivybos nuosmukio vyksta akivaizdus įtakos perskirstymas. Danijos kompanija DFDS, valdanti Klaipėdos keltų laivybos įmonę, sprendžiant iš rinkos informacijos, sėkmingai plečiasi. Baigiantis 2009-iesiems ji perėmė iš nuostolingai dirbančio laivybos milžino "Mo ller Maersk" Šiaurės jūros laivybos liniją "Norfolkline" ir iškopė į lyderius.

Trampinės laivybos pokyčiai ne tokie akivaizdūs, nes jie priklauso ne tik nuo vartojimo lygio, bet ir nuo pramonės. Pavyzdžiui, Baltarusija traktoriams ir sunkvežimiams eksportuoti anksčiau rinkosi Vokietijos ir Belgijos uostus, o pernai nusprendė gabenti per Klaipėdą, kuri nurungė Rygos ir Ventspilio uostų pasiūlymus.

Pastarąjį kartą iš Klaipėdos šiuos krovinius gruodį plukdęs didžiulis motorlaivis "Hoegh Delhi" pernai lankėsi dusyk, o šiemet numato atplaukti keletą kartų. Tačiau pagal dabar galiojančias taisykles rinkliavų nuolaidos trampiniams laivams taikomos tik nuo keturiolikto įplaukimo tais pačiais metais. Todėl nuogąstaujama, kad logistikos procesą organizuojantys baltarusiai 2011 metų prekybai ieškos pigesnio uosto, nes kitur rinkliavos šiemet mažinamos.

Anot A.Drungilo, todėl ir pasiūlyta keisti tas taisyklių nuostatas, kurios numato krovininių ro-ro keltų ir vienkartinių konteinerinių trampinių laivų apmokestinimą. "Tai susiję su Baltarusijos traktoriais, sunkiasvoriu transportu, NATO tranzitiniais kroviniais į Afganistaną, su planuojamų atnaujinti Baltarusijos gamyklų įranga. Norėtume turėti jungiamąsias ro-ro linijas į Ispanijos, Prancūzijos uostus. Gal dėl to, kad ro-pax keltams taikomas mažesnis tarifas, iki šiol nebuvo net bandomųjų naujų ro-ro reisų. Jeigu dabar vienintelei ro-ro linijai į Daniją suteiktume nuolaidą, netektume 1,3 mln. litų. Bet jei ši kryptis būtų papildyta dar vienu ro-ro laivo įplaukimu, nusiskriaustume nedaug", - įsitikinęs KVJUD atstovas.

Kruizai keičia maršrutus

Į Klaipėdą atplaukiančių kruizinių laivų sąrašas dėl 2008 metų liepą pradėtų taikyti nuolaidų pernai pailgėjo. Nuolaidos, skatinančios įplaukti tą patį laivą kuo dažniau, pradedamos taikyti nuo trečio (20 proc.) ir devinto (50 proc.) karto.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės teigimu, 2009 metais atplaukė 50 kruizinių laivų (8 proc. daugiau) ir sulaukta 33 512 kruizinių keleivių (3 proc. daugiau). Tai ypač džiuginantis rezultatas, atsižvelgiant į ekonominio sunkmečio įtaką ir 2008 metų kruizinio sezono duomenis. Malonu, kad aplankyti Klaipėdą rinkosi ypač daug didžiųjų (ilgesnių kaip 175 m) laivų - tokių lainerių buvo net 22. 2009-aisiais pirmą kartą įplaukė 6 kruiziniai laivai. Dėl taikomų nuolaidų uosto rinkliavų suma nesumažėjo - sudarė 1,8 mln. litų.

"Kruiziniai laivai - tai tas pats, kas trampiniai, jie grafikus ir maršrutus keičia kasmet. Be to, kompanijos nuolat įsigyja naujų laivus, o nuolaidos jiems taikomos kaip linijiniams keltams. Aišku, būtų gerai, kad kiekvienas didelis laivas įplauktų ir trečią kartą, tačiau dažniausiai jie užsuka tik du sykius", - pažymi KVJUD atstovai, iš kruizinių keleivių aptarnavimo agentūrų gavę prašymą keisti rinkliavų sistemą.

Nors kruizinių laivų rinkliavos uosto biudžete neturi svorio, socialinė ir ekonominė jūrų verslo reikšmė Klaipėdos turizmui neabejotinai didelė. KVJUD ir turizmo atstovams aptariant pasirengimą 2010 metų sezonui kalbėta apie tai, jog ateityje plaukios dar didesni kruiziniai laivai. Pernai rudenį Hamburge vykusioje Europos kruizinės laivybos parodoje išryškėjo, kad per artimiausius penkerius metus gali nelikti trumpesnių negu 200 metrų kruizinių laivų. Iš 43 laivų, užsiregistravusių šiemet atplaukti į Klaipėdą, 15 kartų užsuks tokių, kurie bus ilgesni kaip 200 metrų. Pats didžiausias - "Costa Magica" - yra 272 metrų.

KVJUD anksčiau skelbtais duomenimis, rinkliava atplaukti į Klaipėdos uostą 90 tūkst. brutto tonų (BT) kruiziniam laivui "Celebrity Millennium" ir jo 2100 keleivių sudaro 30,5 tūkst. JAV dolerių. Tam pačiam laivui atplaukti į Rostoką atsieina 38 tūkst., į Rygą - 41,54 tūkst., į Kopenhagą - 66 tūkst., į Sankt Peterburgą - net 75 tūkst. JAV dolerių.

Nors Klaipėda ir dabar atrodo pats pigiausias uostas, šiuo atveju kaina remiasi į miesto turistinį patrauklumą. Pavyzdžiui, kalėdiniu laikotarpiu po šiaurės sostines kelionę organizavusios kruizinės kompanijos į maršrutą pirmą kartą įtraukė ir Sankt Peterburgą. Laivams kelią į uostą turėjo atverti ledlaužis. Be abejo, rinkliavos buvo didžiulės, tačiau turistai patyrė daug smagių įspūdžių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"