TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laivų savininkai ragina imtis ginklų

2010 02 15 0:00
Pavojus patekti į plėšikų rankas tyko ne tik Lietuvos laivų, bet ir Lietuvos piliečių, dirbančių kitų šalių laivuose.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kol pasaulio politikai sprendžia, kaip sumažinti piratavimo jūrose pavojus, valstybinės pagalbos nejaučiantys laivų savininkai priversti patys ginti ekonominius interesus ir mokėti milijonines išpirkas.

Tarptautinė jūrų organizacija 2010-uosius paskelbė Jūrininkų metais. Šios išskirtinės profesijos žmonių pasaulyje yra tik 1,5 milijono. 2008 metų lapkritį pradėta kampanija "Plauk į jūrą!" siekia paskatinti jaunus žmones rinktis jūrines profesijas ir kelti laivybos pramonę, kurti laivininkystės rytojų. Tačiau šiandien laivų savininkai iš tarptautinės bendruomenės laukia ne jūreivystės populiarinimo akcijų, bet realios pagalbos saugant jūrininkus nuo fizinių pavojų, o verslą - nuo nuostolių.

Lietuvos valdžios institucijos tai prisimena kilus rūpesčių. Nors mūsų valstybė turi net keletą tūkstančių jūrininkų, dirbančių Lietuvos ir kitų šalių prekybiniuose, transportiniuose ar žvejybos laivuose, apie šią retą profesiją pradedama šnekėti tik tada, kai nutinka kas nors negera.

Pernai žinia apie tai, kad Lietuva turi jūrininkų, pasklido dukart: kovo mėnesį, kai Somalio piratai užgrobė norvegų tanklaivį "Bow Asir", tarp kurio įgulos narių buvo ir klaipėdietis, bei rugpjūtį, kai Nigerijos piratai iš "Limarko laivininkystės kompanijos" laivo "Saturnas" pagrobė 5 jūreivius ir laikė juos nelaisvėje 11 dienų. Bendrovė neigė mokėjusi už juos išpirką. Tačiau vėliau spaudoje pasirodė pačių jūrininkų kalbų, kad jų išlaisvinimas kainavo apvalią sumą.

Pavojingiausias - Somalis

1992 metais Malaizijoje įsteigto Tarptautinio jūrų biuro (IMB) Pranešimų apie piratavimą centro ataskaitoje skelbiama, jog 2009-aisiais tokių incidentų padaugėjo, palyginti su 2008 metais, 38 proc. - iki 406 atvejų. Pastarąjį kartą tiek jų yra buvę tik 2003-iaisiais.

Ataskaitoje teigiama, kad visame pasaulyje 2009 metais piratai buvo įlipę į 153 laivus; 49 jų užgrobė, 84 kartus bandė užpulti, 120 laivų padegė. 1052 jūrininkai (kitais duomenimis - 1500) buvo paimti įkaitais, 68 - sužeisti per incidentus, 8 - žuvo.

Beveik dvigubai padaugėjo Somalio piratų atakų - iki 217. Jie buvo užgrobę 47 laivus ir įkaitais paėmę 867 jūrininkus. Tokių užpuolimų daugiausia užfiksuota kovo-gegužės mėnesiais. Jų sumažėjo tada, kai kelios valstybės išsiuntė į regioną savo karinius laivus saugoti prekybos linijų Adeno įlankoje.

Japonijos vyriausybė praėjusią savaitę pranešė, kad 2008 metų pabaigoje į Somalio vandenis pasiųsta nacionalinių karo laivų misija pasitvirtino. 2009-aisiais buvo užpulti tik 5 japonų operatorių laivai, o užpernai jie atakuoti 12 kartų. Tačiau pernai pasikeitė išpuolių teritorijos. 2008-aisiais jų daugiausia buvo Adeno sąsiauryje, praėjusiais metais - išilgai visos Somalio pakrantės, Persijos įlankoje, Indijos vandenyne. Atstumas nuo sostinės Mogadišo pailgėjo iki maždaug 1000 jūrmylių.

Prie Nigerijos krantų pernai kilo 28 incidentai (į šią statistiką įtrauktas Lietuvos laivas "Saturnas"). Piratai buvo įlipę į 21 laivą, 3 sykius paleido juos be atakų, 1 - užgrobė, 3 kartus nepavyko to padaryti. Vieną jūrininką piratai užmušė, kai šis bandė nuo jų bėgti.

Prie Nigerijos, kurios jūros šelfe išgaunama nafta, buvo atakuojami visų tipų laivai. Manoma, kad su naftos pramonės ir žvejybos laivais susijusių incidentų, apie kuriuos oficialiai nepranešta, būta dar ne mažiau nei 30. Tačiau IMB pažymi, jog piratavimas prie Nigerijos yra vietinio pobūdžio ir ne toks žiaurus kaip Somalyje.

Tradicijos neužmirštos

IMB ataskaitoje skelbiama, kad su piratavimu kovojanti Indonezija džiaugiasi rezultatais - jos vandenyse konfliktų mažėja. 2009 metais incidentų buvo 15, tik 2, kaip ir 2008-aisiais, - per amžius piratavimu garsėjančiame Malakos sąsiauryje.

Tačiau antrus metus daugėja piratų atakų prie Singapūro (pernai - 9, užpernai - 6.). 13 išpuolių užfiksuota Pietų Kinijos jūroje. Tai didžiausias skaičius per praėjusius penkerius metus. Iš jų 11 kartų plėšikai buvo įlipę į laivus, vieną laivą pagrobė, vienas užpuolimas nepavyko. Kai kuriais atvejais piratai išsivežė kelis įgulų narius. Tačiau palikta komanda galėjo laivą valdyti.

Bangladeše išpuolių irgi padažnėjo - pernai jų nustatyta 17. Tiesa, daugeliu atvejų plėšikai nepridarė didelių nuostolių, nes 14 kartų jie buvo įlipę į laivus pavogti atsargų, o ne krovinio.

Apie 37 incidentus pranešta iš Pietų Amerikos žemyno valstybių (2008 metais - 14), daugiausia prie Peru - 12. Kitos atakos surengtos prie Brazilijos, Kolumbijos, Kosta Rikos, Ekvadoro, Haičio ir Venesuelos. IMB primygtinai ragina kapitonus ir laivų savininkus pranešti apie visus išpuolius, nes tik taip galima atskleisti piratavimo ir ginkluotų plėšimų mastą. Pagal tuos skaičius vyriausybės turėtų spręsti, kiek reikėtų finansinių išteklių problemai spręsti.

Sumoka išpirkas

Šių metų sausį jau paskelbta 10 IMB pranešimų apie incidentus. Jų geografija įvairi - be Adeno įlankos, buvo užpulti laivai, plaukiantys Filipinų, Ekvadoro, Indonezijos uostų reidais.

"Reuters" praneša, kad už 2009 metų lapkritį užgrobtą graikų supertanklaivį "Maran Centaurus", gabenusį 275 tūkst. tonų naftos, prieš dvi savaites sumokėta išpirka gali būti didžiausia, kokią yra gavę Somalio piratai. Remiantis atvejais, kai už kitus, mažesnius, tanklaivius buvo mokama 3-4 mln. JAV dolerių, daroma prielaida, jog suma už "Maran Centaurus" siekia nuo 5 iki 7,5 mln. JAV dolerių.

Paisydamas Europos Sąjungos (ES) rekomendacijų "Maran Centaurus" iš Saudo Arabijos į Jungtines Valstijas plaukė nuošaliau piratų puldinėjimo zonos, 800 kilometrų atstumu nuo Seišelių salų, todėl - be apsaugos. Dviem valtimis prie laivo prisiartinę devyni ginkluoti somaliečiai pakilo ant denio ir suėmė įgulą, kurią sudarė 9 graikai, 16 filipiniečių, 2 ukrainiečiai ir vienas rumunas. Po poros mėnesių dvi piratų grupuotės, išsireikalavusios išpirkos, susikovė dėl pinigų dalybų. Tarp jų įvyko susišaudymas. Sausio 28 dieną pranešta, kad tanklaivis paleistas.

Kai kurios valstybės savo laivams apsaugoti į reisą ima jūrų pėstininkus, kitos samdo Tanzanijos armijos būrius. Dėl papildomų išlaidų brangsta draudimo polisas, laivo frachtas.

Dėl to Honkongo laivų savininkų asociacija, kaip nurodo šaltinis maritimeprofesional.com, šiomis dienomis paragino šalių vyriausybes ir valstybių bendruomenes imtis griežtų veiksmų prieš kalašnikovais (AK-47) apsirūpinusį Somalį - net griebtis ginkluoto atsako. Esą susidaro įspūdis, kad šiandien vyriausybės mažiau pajėgios apginti laivybą negu prieš 200 metų. Jeigu oro linijų lėktuvai būtų užgrobiami taip dažnai, kaip laivai Indijos vandenyne, klausimas būtų sprendžiamas kur kas greičiau. Laivais gabenama 90 proc. pasaulinio prekių kiekio, bet piratų atakų daugėja, nes jiems leidžiama mokėti milijonines išpirkas.

Plauki - rizikuoji

Dramatiškos patirties pernai turėjęs "Limarko laivininkystės kompanijos" savininkas Vytautas Lygnugaris apie "Saturno" nuotykį prie Nigerijos nelinkęs kalbėti. Anot jo, viskas jau kartą pasakyta. "Niekas negarantuotas, kad tokių atvejų nebus. Mūsų laivai dirba visuose pasaulio kraštuose. Adeno sąsiaurio vengiame. "Limarko laivininkystės kompanijos" laivai per pusantrų pastarųjų metų ten nė karto neplaukė, - paklaustas apie Somalio piratus trumpai paaiškino jūrininkas ir nukreipė kalbą nuo savo įmonės apie laivybos kasdienybę: - Lietuvos jūrų laivininkystės laivas "Algirdas" buvo patekęs į plėšikų rankas 1998 metais Malakos sąsiauryje - ten, kur piratavimas niekada nebuvo užgesęs. Pats sąsiauris - kaip sąsiauris, bet yra Filipinų salos, Indonezija, turinčios tūkstančius salų ir įlankėlių. Ten lengva pasislėpti. Praplaukia kateris, ant denio - damos su bikiniais, o paskui jis padaro posūkį, damos dingsta ir iškyla patrankėlės, kulkosvaidžiai."

V.Lygnugario manymu, tie jūrininkai, kurie dirba ne Europoje - mažiau civilizuotuose kraštuose, puikiai žino, kad gali nutikti visokiausių dalykų. Ten uostuose nuolat norima iš laivo ką nors pavogti, išnešti krovinį, ypač jei plukdomi maisto produktai. "Mažų plėšikavimų buvo visais laikais. Jei nuplauki į kokį Bangladešą ar Birmą, tik ir saugok denį, kad nenuneštų lyno ar to, kas nepritvirtinta", - teigė laivų savininkas.

Paklaustas, kaip sumažinti piratavimo keliamą pavojų, V.Lygnugaris atsakė manantis, jog Somalis pats turėtų kelti savo žmonių gerovę ir nustatyti politiką. "Ten tarpusavyje pešasi grupuotės. Dabar, atrodo,

jau Kenija įsileido ES pajėgas ir priima sučiuptus piratus. O paprastai jų nėra kam atiduoti, nėra kur dėti. Tame regione amerikiečiai neturi gero vardo, tad Indijos vandenyne patruliuoja Japonijos, Kinijos kariniai laivai. Šios valstybės gina savo ekonominius interesus", - kalbėjo jis.

V.Lygnugaris pabrėžė, kad pavojus patekti į plėšikų rankas tyko ne tik Lietuvos laivų, bet ir Lietuvos piliečių, dirbančių kitų šalių laivuose. Geriausia priemonė apsisaugoti nuo piratų - prevencija.

"Kas tai yra? Tai patirtis, gera jūrinė praktika: neplaukti ten, kur gresia pavojus, o jeigu negalima neplaukti - būtinai imtis apsaugos priemonių. Tokios tarptautinių organizacijos rezoliucijos, kad laive nevalia turėti ginklų, nėra. Tai kiekvienos valstybės reikalas. Kaip ir leidimas asmeniui nešiotis ginklą. Teoriškai mes galėtume siekti, kad Lietuvos įgaliota institucija suteiktų mums leidimą turėti laive ginklų. Tiesa, įplaukiant į uostą reikėtų apie tai pranešti, - dėstė V.Lygnugaris. - Tačiau ginklavimasis - ne prevencija, o tik problemos aštrinimas. Galima pasamdyti apsaugą ir išsodinti ją perplaukus pavojingą vietą. Yra visokių organizacijų, siūlančių tokias pagalbas. Aišku, dėl to pabrangsta krovinio gabenimas, bet laivo savininkas už tai nemoka. Didėja frachto išlaidos, jos užkraunamos krovinio užsakovui ant pečių ir vartotojams. Bet tai - pasauliniai reiškiniai. Nemėgstu kalbėti šia tema, nes esu ne politikas, o komersantas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"